Pasak bendrovės atstovės, pernai šalies vadovo prezidento rinkimų dieną ir dieną po rinkimų žiniasklaidoje buvo maždaug po 600 pranešimų šia tema. Pastaruoju metu koronaviruso tema užfiksuotas daugiau nei dvigubai didesnis pranešimų skaičius.
„Tokio didelio piko, kaip paskelbus apie tą vienintelį koronaviruso atvejį Lietuvoje, nebuvo“, – BNS antradienį sakė „Mediaskopo“ stebėsenos ir analizės skyriaus vadovė Vilūnė Kairienė.
„Mediaskopo“ duomenimis, praėjusį penktadienį, kai buvo paskelbta apie pirmą Lietuvoje koronaviruso atvejį, pranešimų kiekis žiniasklaidoje pasiekė 1467.
Visą praėjusią savaitę ši tema dominavo žiniasklaidoje.
„Praėjusią savaitę koronavirusas buvo, jeigu ne pagrindinė, tai į temų trejetuką tikrai pateko. Tai – viena pagrindinių temų visoje žiniasklaidoje“, – sakė V. Kairienė.
Bendrovės atlikto tyrimo duomenimis, iš viso nuo metų pradžios apie koronavirusą šalies žiniasklaidoje pasirodė daugiau nei 12 tūkst. pranešimų.
Pasak „Mediaskopo“ atstovės, iš Lietuvoje publikuojamų tekstų apie koronavirusą turinio matyti, kad ši tema – išbandymas politikams.
„Kiekvienas jų žodis yra greičiausiai vertinamas ir perpublikuojamas ir jiems turbūt reikėtų žiūrėti, ką kalba, kad nekeltų panikos. Lietuvoje žmonės labai į politikų nuomones atkreipia dėmesį ir jos plačiai pasklinda“, – sakė „Mediaskopo“ atstovė.
V. Kairienė taip pat teigė, kad, pavyzdžiui, Estijoje koronaviruso tema per daug nekreipiama dėmesio į politikų nuomonę – ten ši tema labiau aptariama per ekonominę prizmę
„Mediaskopo“ duomenimis, kol kas nematoma ženklų, kad koronaviruso tema rašomų pranešimų kiekiai artimiausiu metu mažėtų, tačiau jeigu Lietuvoje ar kaimyninėse šalyse nebus užfiksuota naujų atvejų, greičiausiai praėjusios savaitės rekordas nebus pasiektas.
Į tyrimą įtraukta Lietuvos nacionalinė bei regioninė spauda, interneto portalų bei naujienų agentūrų pranešimai ir radijo bei televizijų reportažai.
Visuomenės informavimo etikos komisija antradienį perspėjo, kad viešojoje erdvėje apie viruso sukeliamą ligą atsirado daug nemažai nepatikrintų ir nepagrįstų faktų, pseudomokslinių teorijų ar paprasčiausių gandų.
Komisija paragino leidėjus ir žurnalistus itin atsakingai vertinti publikuojamus kūrinius, tikrinti šaltinius, remtis tik kompetentingų institucijų bei specialistų išvadomis ir rekomendacijomis, nedidinti įtampos ir neprisidėti prie panikos skleidimo.