Atgarsiai socialiniuose tinkluose
Feisbuke jau kurį laiką pastebimi specialūs profilio nuotraukų rėmeliai, kuriuos prisitaikius savo pagrindinei nuotraukai galima teigti pasauliui, kad tu atsakingai žiūri į koronaviruso pandemiją ir prisidedi prie saviizoliacijos namuose.
Rėmeliai yra įvairūs, kaip angliški rėmeliai su žinutėmis: „#LikNamuose. Tai gali išgelbėti gyvybes“ ir „#LikNamuosePoVelnių. Judėjimas, siekiantis sustabdyti COVID-19 pandemiją“.
Lietuviai taip pat nesnaudžia. Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius sukūrė kiek švelnesnį rėmelio variantą, Lietuvos vėliavos spalvų fone teigiantį paprastai ir aiškiai – „Aš lieku namuose“. Taip pat feisbuke galima pamatyti įvairių variacijų – „Man vis namuose“, „Kino pavasaris namuose“ ir pan.
Nuomonės formuotojai irgi aktyviai reiškia savo poziciją šiuo visiems jautriu laikotarpiu. Vieni dalinasi savo originaliomis idėjomis: pavyzdžiui, Jonas Nainys-DJ Jovani susinešė visą grojimui reikalingą techniką ir įsikūrė namuose linksmą muzikos kampelį, kurį pavadino „Jovani @ Home“ (liet. Jovanis namuose), o jau praėjusį sekmadienį dalinosi su savo „Instagram“ fanais gyvu pasirodymu tiesiai iš namų.
Kiti demonstruoja, kaip atsakingai dėvi kaukes. Taip padarė socialinių tinklų žvaigždė, šokėjas ir fotografas Naglis Bierancas-Naglimantas. Nors jo instagramo įraše – akivaizdi dizainerio kurtų nemedicininių kaukių reklama, tačiau yra ir reikšminga socialinė žinutė, kad dabar svarbu rūpintis savimi.
Influencerių marketingo agentūros „Influenceriai.lt“ įkūrėja Laura Aleksandravičė komentuoja, kad tokios kaukės neapsaugos nuo viruso platinimo, tačiau turėtų paskatinti žmonių sąmoningumą.
„Šios kaukės nėra skirtos apsisaugoti nuo viruso ar jo platinimo, jos neatitinka medicininių reikalavimų. Tai tiesiog aksesuaras, skatinantis žmones būti sąmoningais ir laikytis karantino, atstumo, nekvėpuoti vieniems į kitus.
Šių kaukių nesiūloma pirkti kaip pakaitalo specializuotoms kaukėms. Tiesiog verslas reaguoja į šių dienų aktualijas, o dizaineris šiuo atveju sukūrė tai, kas jo galioje, nes medicininių kaukių jis pasiūlyti ir negalėtų. Tokį kaukių variantą jau vakar (pirmadienį – red. past.) ir per žinias rodė, berods, iš Jordanijos“, – teigia moteris.
Treti dalinasi nuoširdžiomis žinutėmis, skatinančiomis visus susiimti, atsakingai elgtis ir į situaciją žiūrėti kiek įmanoma šviesiau, nes vieną dieną visa tai baigsis. Tai puikiai apibūdina televizijos laidų vedėjos ir iniciatyvos #MoterųPasaulyje įkūrėjos Indrės Stonkuvienės paskutinių dienų įrašą.
Tačiau ar tikrai šios socialiniuose tinkluose paplitusios iniciatyvos gali įtikinti tuos, kurie dar vis neatsakingai žiūri į koronaviruso grėsmę ir nesilaiko privalomo karantino?
J. Špakauskas: „feisbukiniai“ sąjūdžiai atlaisvina žmogų nuo veikimo
„Bitės“ viešųjų ryšių vadovas ir komunikacijos konsultantas Jaunius Špakauskas, vertindamas pirmąsias privalomos saviizoliacijos dienas, pastebi sąmoningumo trūkumą ir neatsakingą žmonių elgesį, už kurį teks prisiimti atsakomybę kiekvienam.
„Epidemiologai, medikai ir specialistai sutaria – nepaisant visų svarbių priemonių, tokių, kaip asmens higiena, patalpų dezinfekcija ir vėdinimas bei kiti, niekas taip nepagelbės epidemijos metu, kaip socialinė distancija.
Socialinę distanciją galima kurti dvejopai – apeliuojant į žmonių sąmoningumą, atsakingą jų elgseną, o tam nepasiteisinus – įvedant privalomas, ribojančias priemones. Pirmoji, akivaizdu, nesuveikė, tad dabar jau tenka kalbėti apie administracinę ir net baudžiamąją atsakomybę žmonėms, kurie neatsakingu savo elgesiu rizikuoja visuomenės sveikata“, – tvirtina J. Špakauskas.
Būtent socialinius tinklus jis įvardina kaip potencialiai efektyvią ir nebrangią priemonę formuoti visuomenę, iššaukti jos sąmoningumą.
„Tokiomis aplinkybėmis vargu ar apsieisime ir be tam tikros socialinės inžinerijos, nes iš esmės gyvename unikalios apgulties sąlygomis. Viena efektyviausių ir pigiausių socialinės inžinerijos priemonių yra socialiniai tinklai. Šiuo metu ir stebime iš „apačios“ kylančią bangą – sąmoningi žmonės ragina laikytis Lietuvoje paskelbto karantino ir saugoti mūsų visų sveikatą“, – sako vyras.
Yra ir kita medalio pusė. Anot J. Špakausko, internete galima būti kuo tik nori, tačiau kuriamas gražus atsakingo žmogaus įvaizdis dažnai prasilenkia su realybe, kaip ėjimas į bažnyčią, tačiau už jos ribų – ir vėl kartojant tas pačias nuodėmes.
„Feisbukiniai“ sąjūdžiai paprastai – ribotos sėkmės, nes jie būtent ir atlaisvina žmogų nuo veikimo – užsidėjau „ženklelį“ ir ramu, nieko daryti nebereikia. Ir nors į realų gyvenimą tie sąjūdžiai prasiskverbia retai, vis tik gyvename unikaliu istorijos etapu, tad reikia išlaikyti tikėjimą gera žmonių valia.
Galų gale, protingą žmogų nuo ne tokio protingo skiria bent vienas reikšmingas skirtumas – protingam yra būdingas didelis vidinis nuoseklumas. Tai yra tai, ką manau, sakau ir darau iš esmės sutampa“, – tikina pašnekovas.
Socialinės medijos – pagrindinis informacinis kanalas
Laura Aleksandravičė teigia, kad socialinės medijos vaidina svarbų vaidmenį ne tik informacijos sklaidoje, bet ir kaip esminis visuomenės diskusijų kanalas.
„Socialinės medijos šiandien tampa vienu iš pagrindinių informacijos šaltinių – nuo tiesioginių valstybės institucijų vaizdo transliacijų iki gydytojų rekomendacijų iš karštųjų taškų. Tai taip pat ir diskusijų, patirties dalinimosi platforma, leidžianti kaip termometru pamatuoti visuomenės nuotaikas“, – teigia L. Aleksandravičė.
Moteris komentuoja aukščiau minėtų rėmelių vaidmenį socialiniuose tinkluose.
„Rėmeliai, skatinantys likti namuose, tiesiogiai karantino nesuvaldys, bet jei nors vieną „Facebook“ draugų privers susimąstyti, „ar man tikrai verta kelti koją iš namų ir rizikuoti“, tai jau vertinga. Dar vertingesnis veiksmas dalintis patikrintų šaltinių informacija, kuri galbūt pasiekia ne visų žmonių „Facebook“ srautą“, – sako Laura.
Influencerių vaidmuo krizinėje komunikacijoje
Nuomonės formuotojų marketingo agentūros steigėja mato nemažai teigiamų influencerių komunikacijos kriziniu laikotarpiu pavyzdžių.
„Pastebime, kad dalis sąmoningų, atsakingų influencerių elgiasi pilietiškai ir savo sekėjus ragina elgtis taip pat, laikytis karantino, izoliuoti save.
Pastebime ir labai teigiamą tendenciją, kad influenceriai dalinasi patarimais, ką veikti likus namuose, kaip padėti sau psichologiškai, maisto tinklaraštininkai dalinasi sveikų užkandžių ar maisto planavimo patarimais staiga likus namie su visa šeima, aktyvūs nuomonės formuotojai ragina nepamiršti judėti, leisti laiką gamtoje.
Džiaugiamės, kad kai kurie influenceriai netgi ragina sekėjus stengtis riboti socialinių tinklų naudojimo laiką ir nukreipti energiją į veiklą, kuri praturtina – knygas, stalo žaidimus ir t.t.“, – džiaugiu tonu kalba pašnekovė.
Ji taip pat teigia, kad tokie nuomonės lyderių prasmingi patarimai nueina toli, nes jų sekėjai yra linkę tokiais pavyzdžiais dalintis su savo draugais.
„Matome, kad socialinių tinklų lyderiai tikrai įkvepia sekėjus, nes jų fanai ir patys ima dalintis influencerių patarimais su savo sekėjų bei draugų ratu, netgi jungiasi į online treniruotes“, – pastebi L. Aleksandravičė.
Šalia gerų pavyzdžių, kaip taisyklė, visada atsiranda ir neigiamų, tačiau influencerių rinkodaros ekspertė šiuo atveju rekomenduoja vadovautis savo sveiku protu ir nepamesti įsitikinimų.
„Žinoma, visuomet atsiranda ir tokių, kurie nedemonstruoja gero pavyzdžio ir netgi grįžę iš užsienio nesilaiko karantino ar reiškia nepasitenkinimą ilgomis eilėmis oro uostuose, bet sekėjai, kaip visada, sąmoningai turėtų atsirinkti, kuri informacija daro jiems teigiamą, o kuri – neigiamą įtaką“, – atkreipia dėmesį moteris.