Suerzino burokai plakate
Koncepcija sudėliota iš dviejų dalių, skirtų vietinei ir užsienio rinkoms. Dėl pirmosios, kviečiančios lietuvius geriau pažinti savo šalį, prieštaravimų niekam nekilo. Tačiau mintis, kad užsieniečius kviesime prisistatydami kaip tikra šalis, įtikino ne visus.
Koncepciją kūrusios reklamos agentūros „New!“ kūrybos vadovas Tomas Ramanauskas pristatydamas šią idėją aiškino, kad siekiama pristatyti Lietuvą kaip vietą, kur vertinami tikri dalykai: lietuviškas maistas, gamta, bendravimas, nenupudruota architektūra, pasaulyje vertinama kultūra, nedirbtinis svetingumas. Tačiau kai socialiniuose tinkluose pradėjo sklisti vieno iš pavyzdinių plakatų, kuriame vaizduojami burokai, nuotrauka su naujuoju šūkiu „Real is beautiful”, kai kuriems to pasirodė per daug.
Feisbuke pasipylė diskusijos: ar tikrai Lietuva nori būti matoma kaip agrarinis kraštas? „Gal geriau iškart rodykime runkelius?”, – ironizuoja komentatoriai, taip pat atkreipdami dėmesį į netaisyklingai skambantį anglišką šūkį. Kitiems užkliūna vizualinis sprendimas, spalvingumo trūkumas, ar per didelis raidžių aštrumas. Prie kritikų prisijungė ir politikas Artūras Zuokas, pastebėjęs, kad jam užteko 10 sekundžių paieškos „Google”, kuri parodė, kad dabar esą lygiuosimės į lėlės „Barbie” su realios moters proporcijomis gamybą.
T. Ramanauskas sako, kad jo ši kritikos banga nenustebino, tuo labiau, kad jos palyginti nedaug su teigiamais ir sveikinančiais komentarais. „ Aš dar nesu matęs Lietuvoje dalyko, kuris būtų priimtas be kritikos. Mes visiškai nebijome ir į bet kokią kritiką galime ramiai atsakyti. Tuo labiau, kad kiek mačiau daugiausiai tos kritikos yra tiesiog asmeninė nuomonė“, – sako jis.
Ramina, kad tai – tik pradžia
T. Ramanauskas pastebi, kad lietuviai daugiausiai komentuoja užsieniečiams skirtą dalį, kuri net ne jiems skirta: „Mūsų auditorija yra ne interneto komentatoriai, o užsienio turistai: esminis mūsų darbas yra pritraukti turistų srautus. Mes turėjome jų focus grupes, kur idėjos buvo testuotos ir labai gerai įvertintos, todėl esame visiškai ramūs“.
A. Zuoko argumentas jam irgi neatrodo svarus. „Pirmiausia, mes dar tik pradedame savo komunikaciją, ir kai ji įsibėgės, „Google“ pirmiausia rodys Lietuvą, o nebe barbę. Antra, jei vadovautis vien tokios paieškos rezultatais, viskas bus negerai. Įveskite, pavyzdžiui, žodį meilė ar kokį kitą, ir visada bus nepadorių, keistų rodomų dalykų. Įvedęs šūkį „drąsi šalis“ irgi visko gali pamatyti, bet tai nereiškia nieko blogo“, – sako T. Ramanauskas.
Nerimaujančius dėl pernelyg žemdirbiško įvaizdžio T. Ramanauskas ramina, kad taip tikrai nebus. „Jei suerzino burokai, jie yra tik plakato pavyzdys, kuris galbūt bus kitoks ir jo turistai net nepamatys. Be to, jei gąsdina maisto natūralumas, pažiūrėkite ką daro vienas geriausių restoranų pasaulyje „Noma“ Danijoje. Jis visiškai pakeitė visą maisto kultūrą, nes kalbame apie natūralų, tikrą, ne laboratorijoje sukurtą maistą. Čia nenorime pasakyti, kad dabar tik valgykime savo dešrą, viskas kur kas įdomiau subtiliau ir įdomiau“, – juokiasi jis, pridurdamas, kad maistas tarp komunikuojamų sričių sukurtoje koncepcijoje yra tik 7 vietoje, o kur kas daugiau dėmesio bus skiriama kultūrai, architektūrai, gamtai.
„Be to, šia koncepcija mes patys norime šiuolaikiškesnio, modernesnio, dabartiškesnio požiūrio į Lietuvą. Mes nebenorime kalbėti apie tai, kokie kadaise buvome, bet kartu nenorime numesti to, ką gero turime“, – aiškina T. Ramanauskas.
Išversta teisingai, ar ne?
O kaip dėl angliško šūkio „Real is beautiful“ vertimo? Kalbinti vertėjai pripažino, kad tokia forma gana neįprasta, bet visgi neklaidinga. Savo ruožtu agentūra „New!“ turi parengusi savo komandos nario, anglakalbio James Nixon, kuris patvirtino šį šūkį, išaiškinimą.
„Iš pirmo žvilgsnio kai kuriems žmonėms šūkis „real is beautiful“ atrodo keistai. Jie pripratę žodį „real“ matyti vartojamą kaip būdvardį, aprašantį žodį tokiose frazėse, kaip, pavyzdžiui, „real life“. Mes pritaikėme žodį taip, kad jis veiktų kaip daiktavardis – gramatikoje toks triukas vadinamas pakeitimu (conversion). Kodėl mes tai darome? Nes tai turi nepaprastą efektą. Ir todėl, kad labiausiai mes ir norime pažadinti žmonių smalsumą. Mes norime, kad jie daugiau sužinotų apie Lietuvą“, – aiškina jis.
J. Nixon vardina kitus žinomus prekės ženklus, kurie naudojasi panašia gramatine struktūra: „Fiat” („Unlock your more”), „Heinz” („Where there’s happy, it has to be Heinz”), „AT&T” („Rethink possible”) ir „Asus” („In search of incredible”) bei daugelis kitų. „ Tiesą sakant, net Biblijoje naudojama tokia struktūra: „The meek shall inherit the Earth” (romieji paveldės Žemę). Kas mes tokie, kad galėtume ginčytis su tokia istorija?”, – šypsosi jis.
Lietuvos turizmo prekės ženklas from New! on Vimeo.