Pirmoje vietoje esanti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė komunikavo gausiau ne tik palyginti su kitais verslo nuomonės lyderiais, tačiau ir su savo pačios rezultatais. Pernai antras pusmetis buvo intensyviausias per jos buvimą dėmesio centre.
„Daugiausia ji cituota diskusijose apie privalomą darbuotojų skiepijimą bei testavimą, pilotinį 4 darbo dienų projektą, tėvadienį ir vieną vaiką auginantiems tėvams. „Maxima“ Komunikacijos departamento ir įvaizdžio direktorė Ernesta Dapkienė pernai II pusmetį komunikavo taip pat daug, 1,5 karto intensyviau palyginti su pirmuoju pusmečiu ir pasisakė beveik 600 kartų. Nedaug jai nusileido IKI komunikacijos vadovė Vaida Budrienė su 538 pasisakymais. Tokį suintensyvėjimą labiausiai lėmė komunikacija apie naujas pandemijos valdymo priemones, diskusijos dėl plastiko mažinimo ir konkurencija dėl darbuotojų prekybos sektoriuje“, – sakė Linas Spėčius, „Kantar“ komunikacinės analizės vadovas.
Krizės augina informacijos poreikį
Pasak L. Spėčiaus, krizės laikas – ar tai būtų kova su pandemija, ar karas – visada didina visuomenės poreikį gauti reguliarią komunikaciją ir atitinkamai augina pasisakymų kiekį.
„Tai matėme ir įsibėgėjant pandemijai – vien per pirmąjį pandemijos pusmetį (2020 metais) top trisdešimtuko pasisakymų apimtys ūgtelėjo pusantro karto, o iki šių metų – du kartus. Tas pats pastebima ir karo Ukrainoje atveju – pradiniai duomenys rodo, kad informacijos poreikis, o kartu ir jos pasiūla kyla kaip ant mielių. Natūraliai šį augimą matysime ir kito pusmečio analizėje – nes visi analizuojamų sektorių atstovai, pradedant mažmeniniais prekybos tinklais, bankais, degalinėmis, verslo asociacijomis buvo itin aktyvūs Ukrainos temos kontekste“, – sakė L. Spėčius.
Pasak jo, pernai visi sektoriai aktyvino komunikaciją, daugėjo visų analizuojamų sektorių kalbėtojų, o ypač suaktyvėjo telekomunikacijų kalbėtojai, komunikacijos apsukas padidinę 13 proc.
Aktyviausiai komunikavusios bendrovės
Žvelgiant į bendroves, pirmoje vietoje pagal citatų skaičių pernai buvo „Swedbank“ – pasisakė daugiau kaip 2,2 tūkst. kartų. „Swedbank“ taip pat yra daugiausia kalbėtojų komunikacijoje naudojanti verslo bendrovė, įtraukianti 67 savo atstovus. Pagal pasisakymų kiekį šis bankas nestipriai atitrūkęs nuo IKI prekybos tinklo, pernai pasisakusio daugiau kaip 2,1 tūkst. sykių.
„IKI kalbėtojai pernai gerokai spurtavo, daugiau nei trečdaliu padidino savo komunikacijos apimtis – daugiausia kalbėdami apie asortimentą bei įvairius kulinarinius receptus. Tokiu būdu kilstelėjo savo poziciją dviem laipteliais aukštyn, komunikaciniame lauke aplenkdami savo nuolatinį varžovą „Maxima“. Greta pastarosios bendrovių tope rikiuojasi SEB bankas. Atotrūkis tarp minėtų bankų yra stipresnis nei tarp prekybos tinklų“, – pastebi L. Spėčius.
JO teigimu, TOP30 verslo nuomonės lyderių viršūnėje esantys atstovai ne visada sutampa su lyderiaujančiomis kompanijomis, tačiau paprastai lyderiaujančių kompanijų kalbėtojai patenka ir į nuomonės lyderių topą.
Asociacijos išlaiko stiprias pozicijas
Trisdešimtuke stiprias pozicijas išlaiko asociacijų atstovai – jau minėti I. Ruginienė (LSPK), R. Vainienė – Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė, M. Dubnikovas – Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas ir Andrius Romanovskis, LVK prezidentas, taip pat atstovaujantis Lietuvos draudikų asociacijai.
Iš viso trisdešimtuke 12 kalbėtojų atstovauja įvairioms asociacijoms arba nevyriausybinėms organizacijoms. Tope šįkart ir du Lietuvos banko ekspertai – valdybos narys Gediminas Šimkus ir Jekaterina Govina, LB Priežiūros tarnybos direktorės pozicijas palikusi pernai spalį; taip pat lieka topo senbuvis ekonomistas prof. Romas Lazutka. Į nuomonės lyderių topą po pertraukos pateko ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas, pernai II pusmetį į komunikacijos lauką sugrįžus jo prezidentei Elenai Leotjevai.
Bankų tope keičiasi lyderiai
Bankų tope, aukščiausias laiptelis tenka SEB banko atstovui ekonomistui Tadui Povilauskui, pastaruosius metus išlaikiusį komunikacijos apimtis ir per plauką aplenkusį pasisakymų skaičių mažinusį Nerijų Mačiulį, vyriausiąjį „Swedbank“ ekonomistą.
Jis, kaip ir „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, pernai pasisakė maždaug po 200 citatų mažiau. Dešimtuke, beje, rikiuojasi tik šių trijų didžiųjų bankų kalbėtojai, mažesnių bankų atstovai kol kas į topą nepatenka.
Draudimo bendrovėse daugėjo kalbėtojų
Draudimo bendrovės iš visų nagrinėjamų pernai kalbėtojų skaičių didino daugiausiai, 14 proc. Pirmoje vietoje toliau lieka BTA ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis, nors ir šiek tiek sumažinęs intensyvumą.
Po jo rikiuojasi Viktorija Katilienė, „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims ir Raimondas Bieliauskas, „Ergo“ transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas. Į sektoriaus dešimtuką iš viso patenka septynių draudimo bendrovių kalbėtojai.
Telekomunikacijose ryškus atotrūkis
Telekomunikacijų sektoriuje matomas ryškus atotrūkis tarp aktyviausiai šioje temoje komunikuojančio „Tele2“ eksperto Arnoldo Lukošiaus ir artimiausio konkurento „Bitė“ eksperto Martyno Vrubliausko.
„Žiūrint į bendrą įmonės komunikacijos statistiką, tokio ryškaus skirtumo nėra, telekomunikacijų sektorius apskritai vienas tolygiausiai komunikuojančių, mat visos trys įmonės turi po daugiau kaip 600 citatų. Tiesiog jos renkasi skirtingas strategijas: vienos išryškina atskirus komunikacijos lyderius, kitos komunikaciją išskaido didesniam ekspertų ratui“, – sakė „Kantar“ ekspertas.
Degalinių trejetukas konkuruoja komunikacijoje
Degalinių komunikacijoje atsirado šiek tiek daugiau konkurencijos.
Susiformavo panašiomis apimtimis komunikavęs lyderių trejetukas: Michalas Rudnickis („Orlen Lietuva“ vadovas) ir Markus Lindkvist („Neste Lietuva“ generalinis direktorius) bei šiuo laikotarpiu kiek mažiau komunikavęs asmeniškai ir daugiau su kolegomis eteriu besidalinęs Skirmantas Mačiukas („Circle K Lietuva“ generalinis direktorius).
Prekybos ir pramogų centrai
Prekybos ir pramogų centrų segmente kaip ir anksčiau aktyviausias išlieka „Akropolio“ Marketingo ir komunikacijos vadovas Dominykas Mertinas, o kitas dvi prizines vietas greta užima jo kolegos iš tos pačios bendrovės – šios įmonės valdytoja Brigita Kuodytė ir „Akropolis Group“ vadovas Manfredas Dargužis. „Mega“, „Europa“, „Panorama“ atstovai pagal komunikacines apimtis atsilieka.
Mažmeninės prekybos tinklai
Mažmeninės prekybos tinklai tradiciškai lieka vienu aktyviausių sektoriumi kartu su bankininkyste, abu komunikavo apie 6 tūkst. citatų per metus. Intensyviausiai iš prekybos tinklų atstovų pasisakė E. Dapkienė („Maxima“) ir kiek mažiau už pastarąją komunikavusi V. Budrienė (IKI), tačiau pastarosios pozicijas topo viršūnėje pastiprina greta esanti kolegė, IKI kulinarijos centro vadovė, Vilma Juodkazienė.
Dešimtukan patenka visi didžiųjų prekybos centrų atstovai – be minėtųjų, taip pat patenka „Norfa“, „LIDL“, „Rimi“ atstovai.
„Pastebima, jog šiemet IKI gerokai suaktyvino komunikaciją, jų flagmanė V. Budrienė pasisakė beveik 700 citatų daugiau palyginti su pernai. Daugiau kalbėjo ir jos kolegė V. Juodkazienė, kita vertus, nors E. Dapkienė pernai pasisakė kiek mažėliau, į komunikacijos pajėgas smarkiau įsijungė kita „Maxima“ kalbėtoja, maisto gamybos departamento vadovė B. Baratinskaitė, padidinusi citatų skaičių daugiau nei šimtu.“
Gali rastis naujų verslo nuomonės lyderių
„Atsižvelgiant į karo tematikos aktualijas ir nerimą dėl jo sklaidančią bendrovių komunikaciją, tikėtina, kad šių metų pirmąjį pusmetį nuomonės lyderių pasisakymų iš visų nagrinėjamų sektorių galime matyti dar daugiau, be to, tikėtinos įvairios rokiruotės, gali rastis naujų verslo nuomonės lyderių“, – reziumavo L. Spėčius.
Jis priminė, jog kovo pabaigoje „Kantar“ skelbs savo kasmetinį „Verslo nuomonės lyderių potencialios įtakos indeksą“ – komunikacijos aktyvumo žiniasklaidoje rezultatus šis tyrimas sugretina su visuomenės apklausa apie asmens žinomumą ir gyventojų palankumą.
„Verslo nuomonės lyderių reitingą“ nuo 2010 metų sudaro bendrovė „Kantar“, stebėdama verslo sektorių, asocijuotų organizacijų ir akademinio sluoksnio atstovų reputaciją medijose bei visuomenėje. Analizuojami bankininkystės, draudimo, telekomunikacijų, mažmeninės prekybos, prekybos ir pramogų centrų bei degalinių sektoriuose veikiančių kompanijų atstovai ir 43 ekspertai, atstovaujantys Lietuvos banką, verslo organizacijas ar akademinį sluoksnį.
Atstovų citatos žymėtuose reklaminiuose straipsniuose į analizę netraukiamos. Analizuojami pranešimai publikuoti daugiau nei 230 didžiausią auditoriją pasiekiančių spaudos, interneto, radijo ir TV šaltiniuose.