Įmonės „Hungry Scout“ partneris ir strategas J. Jautžemis pasakoja, kad šiais laikais įmonės reklamos kampanijų kūrimui vis dažniau renkasi ne agentūras, o laisvai samdomus darbuotojus.
„Lietuvoje pastebima tendencija, kad laisvai samdomų darbuotojų daugėja ir įmonės labiau linkę juos samdyti. Be abejo, didžiausioms organizacijoms reikia didelės aptarnaujančios agentūros, kuri padėtų „gaisrų“ atveju. Kai dirbi su laisvai samdomu žmogumi, turi taikytis prie jo darbo grafiko“, – tikina jis.
Skaitmeninės kūrybinės agentūros „digitouch!“ partneris Andrius Kontrimavičius aiškina, kad šis modelis, kai įmonės samdo nebe agentūras, o freelancerius (liet. laisvai samdomas darbuotojas), atėjo drauge su Z karta ir jau veikia Lietuvoje.
„Jaunoji karta (Z) dar labiau linkusi į laisvą darbo grafiką ir užduočių atlikimą savarankiškai, tad profesionalių specialistų, siekiančių dirbti freelance darbą, nemažės – todėl Lietuvoje, kaip ir kitose Vakarų šalyse, nemažės tiek tokių darbuotojų, tiek ir įmonių, kurios su jais dirbs tiesiogiai.
Priklausomai nuo įmonės strategijos, tai Lietuvoje veikia ir dabar: vienos renkasi dirbti su agentūromis ir taip su mažesne rizika siekia gauti geriausią rezultatą, kitos renkasi daugiau kontrolės, tad ir patys prisiima rizikos“, – sako jis.
Lietuvoje puikiai funkcionuoja agentūros, be to, turime ir pakankamą asortimentą savo srities specialistų, pastebi Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos narys Andrius Milinavičius.
„Jie gali pasiūlyti savo kūrybines paslaugas. Manau, idealiu atveju projekte dalyvauja tiek agentūros, tiek laisvai samdomi specialistai. Laisvai samdomi specialistai per daug įsigalėti negali, kadangi yra įprasta praktika, kad agentūros su klientais veikia pagal sutartis ir dalyvauja konkursuose. Su sutartimis atkeliauja ir atsakomybės, kurių ne visuomet gali prisiimti „žmogus-orkestras“, – pabrėžia jis.
Dėmesys, ryšys ir mažesni kaštai
Vis dėlto daugelis kompanijų, neskiriančių didelių biudžetų, dirba su laisvai samdomais darbuotojais ir jiems taip paprasčiau.
„Visų pirma, turi to žmogaus dedikuotą dėmesį, nes agentūros ne visą laiką tai gali duoti – jos paskiria grupę asmenų, kurie ir taip turi keletą projektų. Laisvai samdomi žmonės kitaip skirsto savo laiką, todėl įmonė turi daugiau dėmesio ir pasamdytas žmogus susikoncentruoja į tavo problemas.
Vėlgi, jis buvo tas, kuris su tavimi užmezgė ryšį, kuris išplėtojo jį, todėl darbuotojui daug svarbiau išlaikyti santykius ir darbus padaryti kuo geriau. Kai dirbi su agentūros komanda, žinai, kad ne ji buvo ta, kuri susitarė dėl darbo su tavimi – tikriausiai tai padarė vadovai, todėl ryšys yra kardinaliai kitoks“, – dėsto J. Jautžemis.
A. Kontrimavičius antrina, kad laisvai samdomi darbuotojai patrauklūs dėl mažesnių išlaidų ir galimybės pačiam klientui prisidėti prie viso proceso.
„Freelanceriai dažnu atveju dirba su tomis pačiomis programomis kaip ir agentūrų darbuotojai, kurie atlieka galutines užduotis-rezultatus, perduodamus įmonėms. Todėl įmonės, siekdamos daugiau kontroliuoti galutinį rezultatą ir/arba sutaupyti, užduotis pateikia tiesiogiai galutiniam atlikėjui – freelanceriui, kuris gali tą įgyvendinti“, – pažymi jis.
Pasak specialisto J. Jautžemio, ieškant laisvai samdomų darbuotojų, kur kas paprasčiau išsiaiškinti jo kompetencijas, įgūdžius, žinias: „Kai vyksta agentūrų konkursai, tu perki jos įvaizdį, ankstesnius darbus ir pan., o tai, kad pardavimo metu bendrauji su vadovais, nereiškia, jog jie vėliau ir dirbs prie projektų. Dažniausiai pardavimą atlieka vieni, o dirba kiti.“
Darbas su laisvai samdomu žmogumi suteikia glaudesnį ryšį, geresnį įsigilinimą į problemas ir aiškias kompetencijas.
„Lietuvoje tai vyksta ne pirmus metus. Nemažai žmonių išeina iš agentūrų ir pradeda dirbti patys dėl įvairių priežasčių. Be to, turime labai daug smulkių ar vidutinio dydžio įmonių, kurių galbūt rinkodaros biudžetai nėra tokie dideli, jiems labiau apsimoka dirbti su laisvai samdomu žmogumi dėl anksčiau minėtų kokybės dalykų ir elementariai – dėl kaštų. Laisvai samdomas žmogus neturi prabangaus kabineto ar biuro, gali pasiūlyti kitas kainas. Visi laimi“, – vardija J. Jautžemis.
Ateitis – modulinis darbo principas
A. Milinavičius teigimu, į Lietuvą „mados“ neretai vėluoja, tačiau su „fintech“ (liet. technologijos) ir stratuolių tendencijų įsigalėjimu į šalį žengia daugiau verslų iš Vakarų. Jie atsineša ir naujesnius veiklos principus: „Kaip antai, įmonės atskiriems projektams komandą formuoja nustatytam projektiniam laikui, o ne vykdo įprastą samdą į poziciją.“
„Hungry Scout“ partneris ir strategas J. Jautžemis sako skaitęs „The World Economic Forum“ tekstą „The Future of Work“, kuriame kalbėta apie tai, kad vis greičiau pereinama prie modulinio darbo principo.
„T. y. kai turi kažkokį projektą, suburi jam įgyvendinti reikalingus žmones, kurie dirba su tuo projektu, o po to juos gali paleisti. Didelės įmonės gali sumažinti savo pastoviai samdomų žmonių skaičių ir sutaupyti. Tokiu būdu galima pasisamdyti žmones su konkrečiu įgūdžių krepšeliu specifiniam projektui. Man, kaip darbuotojui, tai naudinga, nes galiu dirbti su keliais projektais ar produktais, bet aš jaučiu tam tikrą saugumą. Mes einame prie modulinio darbo jėgos produkto, nes jis yra lankstesnis, patogesnis tiek iš įmonės, tiek iš darbovietės pozicijos“, – kalba jis.
LiMA valdybos narys A. Milinavičius laisvai samdomų žmonių įdarbinimą sieja su „personal branding“ (liet. asmeninis prekinis ženklas) įsigalėjimu pasaulyje.
„Ir seniau agentūros tam tikriems darbams samdydavo tam tikrą konkretų specialistą (menininką), kuris būdavo įtraukiamas į projektą dėl kliento pageidavimo. Kartais tai būdavo savo srities specialistai. Šiandien tiesiog yra tokia praktika, kad gali kreiptis į agentūrą dėl kompleksinių paslaugų, arba į konkretų specialistą, kuris gali atlikti tą pačią paslaugą, jei jos apimtys jam įkandamos. Taip pat tai stipriai susiję ir su tuo, kad įmonės pradeda vykdyti projektinę samdą, kai joms tam tikram projektui papildomi specialistai reikalingi tik ribotą laiką (iki bus įgyvendintas projektas)“, – dėsto jis.
Pasak A. Kontrimavičiaus, agentūros ir laisvai samdomi darbuotojai dažniau ne konkuruoja, o papildo vieni kitus, nes yra skirtingi. Savo ruožtu įmonės turi pasirinkimą, su kuo nori dirbti. Panašią nuomonę išreiškia ir A. Milinavičius, sakydamas, kad geriausias dalykas yra abiejų subjektų simbiozė: „Tikrai žinau ne vieną projektą, į kurį buvo įtraukti ir freelanceriai, ir agentūros, kiekvienai pusei skiriant jų darbus.“
Kaip teigia J. Jautžemis, nors, kalbant apie didelius klientus, reklamos agentūros yra populiaresnės, pamažu aiškėja, kad ir patys didžiausi rinkos žaidėjai arba reklamos užsakovai pradeda ieškoti nedidelių samdomų darbuotojų komandų, su kuriomis galėtų dirbti.
„Kartais būna tos pačios didelės agentūros gali būti sustabarėjusios ir ne taip greitai judėti ar mąstyti į priekį kaip samdomi darbuotojai. Jei žmogus pasirenka dirbti „ant savęs“, jis turi visiškai kitokį pašaukimą ar susidomėjimą savo industrija. Dažnai tokie žmonės būna tie, kurie labiausiai domisi naujausiomis tendencijomis, turi gerus įgūdžius, dėl to gali pasiūlyti šviežesnę ir įdomesnę perspektyvą nei tie žmonės, kurie dirba agentūroje“, – tikina specialistas.
Trūkumai ir privalumai
Anot J. Jautžemio, įmonės vis dažniau atsigręžia į laisvai samdomus darbuotojus ir būtent tam, kad gautų minėto šviežesnio požiūrio, įdomesnių idėjų.
„Privalumai: laisvai samdomi darbuotojai gali pasiūlyti konkurencingesnę kainą, tuomet, kaip ir minėjau, išskirtinį ir dedikuotą dėmesį, nes dirbate su juo tiesiogiai. Samdydami agentūrą, nedarome gilios analizės.
A. Milinavičius taip pat tikina, kad agentūros turi platų paslaugų spektrą, įdirbį ir gali komplektuoti komandas nustatytiems kliento poreikiams. Tačiau laisvai samdomi darbuotojai neatsilieka.
„Laisvai samdomi žmonės – savo srities specialistai, galintys atlikti tam tikrą paslaugą, ir tuo pačiu metu dirbti su kitais projektais laisvu grafiku. Samdydamas agentūrą, tam tikra prasme, apmoki ir tas paslaugas, kurių nenaudoji. Tačiau už agentūrų paslaugų asortimentą juk visi moka kartu.
Freelanceriai, juokaudamas pasakysiu, yra laisvos meninės sielos, kurios įsipareigoja paslaugą atlikti asmeniškai ir viskas priklauso nuo pačio asmens profesionalumo ir gebėjimo planuoti. Tikiu ir matau, kad tokių asmenų atsakomybė sparčiai kyla ir vis rečiau girdžiu apie vėlavimus ar neprofesionalumą“, – vardija A. Milinavičius.
J. Jautžemio teigimu, agentūros niekada neturės 100 proc. klientui dedikuotos komandos, nes Lietuvoje rinka ne tokio dydžio.
„Kartais laisvai samdomi darbuotojai dirba keliese, matome, kad žmonės išeina iš agentūros ir dirba sau arba kuria specializuotus, nišinius butikus, studijas. Tai žmonės, kurie galbūt yra dirbę agentūrose, tačiau ne iki galo buvo patenkinti tam tikrais darbo principais. Pavyzdžiui, strategų komandos, dizaino specialistai ir kt. Klientai atsižvelgia ir yra linkę dirbti su specializuotais įvairių sričių specialistais, nes tokiu atveju gauna geresnę kokybę“, – aiškina „Hungry Scout“ partneris ir strategas J. Jautžemis.