LATGA ir visuomeninis transliuotojas – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) – penkeriems metams buvo sudarę licencinę sutartį dėl asociacijos LATGA repertuaro kūrinių naudojimo. 2023 metų pabaigoje sutartis nustojo galiojusi ir nuo tada vyksta derybos dėl autorinio atlyginimo dydžio, siekiant sudaryti naują sutartį.
„Buvusios sutarties galiojimo laikotarpiu keitėsi LRT veikla ir padaugėjo su tuo susijusių kūrinių naudojimo būdų. Pavyzdžiui, atsirado filmų bei serialų platforma „LRT Epika“, kurioje transliuojami kūriniai iš asociacijos LATGA repertuaro. Taip pat dar galiojant buvusiai sutarčiai Lietuvoje pasikeitė teisinis reguliavimas, įtvirtinęs autoriaus neatšaukiamą ir neperleidžiamą teisę gauti tinkamą ir proporcingą atlyginimą už kiekvieną kūrinių panaudojimo būdą.
Todėl natūralu, kad prasidėjus deryboms dėl naujos sutarties su LRT, beveik 6 tūkst. Lietuvos autorių vienijančiai asociacijai LATGA iškilo poreikis kalbėti ir apie papildomą atlygį už naujus kūrinių panaudojimo būdus bei padidėjusią naudojamų kūrinių apimtį“, – sakė Laura Baškevičienė, LATGA direktorė.
„Nuo pat derybų pradžios labai nustebino LRT pozicija kategoriškai kalbėti tik apie ženklų autorinio atlyginimo sumažinimą. Nei asociacijos LATGA tarybos, nei platesnės autorių bendruomenės tokia LRT pozicija netenkina. Todėl derybos vyksta toliau“, – pasakojo ji.
„Gindama autorių interesus, remdamasi įstatymais, užsienio šalių praktika (LATGA bendradarbiauja su 155 užsienio kolektyvinio administravimo bendrijomis iš 70 užsienio šalių) ir iki pasibaigusios sutarties buvusiu šalių sutarimu, LATGA tikisi, kad derybose bus rastas autoriams palankus sprendimas.
Galiausiai norėtųsi, kad visuomeninis transliuotojas skirtų pakankamą dėmesį autorių kūrybos rezultatui ir jo skatinimui, atsižvelgdamas tiek į įstatymą, tiek į vertybinius dalykus“, – sakė L. Baškevičienė.
LRT su priekaištais nesutinka, bet sako esantis atviras deryboms
LRT atstovė ryšiams su visuomene Miglė Savickaitė teigė, kad LRT palaiko visus Lietuvos kūrėjus ir gerbia autorių teises, kaip ir visi Lietuvos transliuotojai mokėdama licencijas už transliuojamus kūrinius ir užtikrindama, kad už juos būtų tinkamai atlyginta jų autoriams: „Papildomai LRT tiesiogiai užsako autorinių kūrinių iš jų autorių, kurie naudojami LRT programose, anonsuose. Kartu, pagal savo misiją, didelę dalį savo eterio visuomeninis transliuotojas skiria informuoti ir telkti visuomenę – didelė LRT turinio dalis yra skiriama informacinėms ir aktualijų programoms, kurios nenaudoja autorių teisių objektų, tačiau LATGA mokesčių dydį skaičiuoja pagal visam turiniui bei veiklai skirtas LRT lėšas, kurios nėra susijusios su autorių teisėmis. Lig šiol buvo mokama ne pagal ištransliuotą autorinių teisių objektų faktą, bet procentas nuo absoliučiai visų LRT pajamų“.
„Pastaraisiais metais LRT tenka daugiau nei pusė visai rinkai tenkančio LATGA licencinio mokesčio (2022 m. LATGA licencinio mokesčio gavo 2,7 mln. eurų – iš jų 1,6 mln. sumokėjo LRT, 1,1 mln. – likusi rinkos dalis). Iš viso Lietuvoje yra registruota 30 televizijos transliuotojų ir 39 radijo transliuotojai su iš viso 57 radijo stotimis, tačiau jiems bendrai tenkanti licencinio mokesčio dalis yra mažesnė nei LRT. Taigi, lieka neaišku, kodėl iš mokesčių mokėtojų lėšų turi būti sumokama kelis kartus daugiau nei sumoka privatūs komerciniai subjektai, nors LATGA repertuaras yra naudojamas beveik vienodai“, - komentavo M. Savickaitė.
Pasak jos, šis klausimas šiuo metu yra dar opesnis dabartinių diskusijų apie LRT finansavimą kontekste: „LRT siūlo peržiūrėti LATGA kainodarą taip, kad tokia ne vienerius metus egzistavusi situacija nepasikartotų – visuomeninis transliuotojas atviras derėtis dėl skaičiavimo elementų bei rasti balansą tarp LRT interesų ir LATGA interesų ir tą yra ne kartą išreiškęs LATGAi.“
