Kaip elgtis socialiniuose tinkluose, kai jau kyla klausimas, o ką apie tave kaip asmenybę pagalvos būsimi darbdaviai? Šia tema diskutavome su Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto studentų atstovybės nariais.
Studijuojantys pastebi, kad nepakanka šmaikščiai atsakyti draugui komentarų skiltyje ir kyla klausimas, kodėl tokį didelį sekėjų skaičių turi, pavyzdžiui, Olegas Šurajevas ar jų pačių įvardintas „Youtube“ kanale populiarus Davidas Dobrikas ar Joe Roganas. Diskutuojant, kaip nepersistengti, sulaukti didesnio dėmesio ir parodyti savitumą, išskyriau penkis pamatinius kriterijus.
Surasti, kas pačiam patinka.
Tuomet išnagrinėti, kodėl patinka, ką tokio tas asmuo daro, kad jus traukia. Mums patinka į mus panašūs žmonės ir neverta dėl to nejaukiai jaustis. Atvirkščiai, verta panagrinėti, kuo konkretus asmuo mums simpatizuoja.
Menininkas Tadas Černiauskas laidoje „Stambiu planu“ pasakoja, kad darbus, kurie jam patikdavo, jis mėgindavo atkartoti, nes tai leisdavo suprasti, kad nėra paprasta sukurti tai, kas pačiam patinka. Be to, fotografas sako, kad jį praktiškai su kiekvienu darbu kaltina kopijavimu.
„Be abejo, aš nieko nebūčiau sukūręs sėdėdamas tamsiame kambaryje visą gyvenimą. Aš mačiau, aš sėmiausi, netgi kai kuriuos darbus kopijavau mokydamasis ir tai vienas iš mokymosi principų. Tu matai, kas tau patinka ir stengiesi replikuoti tuos dalykus“, – pasakoja kūrėjas ir sako, kad teisingas kopijavimas yra geras dalykas.
Turėti esminę žinutę.
Kokią žinią jūs norite perteikti? Nepakanka manyti, kad tiesiog „informuojate“, verta pagalvoti konkrečiau. Vieniems socialiniuose tinkluose patinka kitus juokinti, sudominti, pasiguosti, traukti dėmesį, pasitikrinti ir begalė kitų motyvų. Kuo žinutė bus aiškesnė, tuo paprasčiau bus rinktis tiek apie ką rašyti, tiek, ar iš viso ką nors talpinti.
„Ar gali žinutė pasikeisti?“ – teiraujasi studentai ir kartu darom išvadą, kad žinoma, kiek tik nori kartų. Pasisekė tiems save greitai perpratusiems, o likusieji net skirtingose platformose gali kalbėti skirtingai.
Nepailsti.
Net jeigu devynis kartus iš eilės jūsų profilio niekas nepalaikys ar nepakomentuos, jūsų žinutė nuo to nenukentės, tęskite. Komentuokite pas kitus, įdėkite nuorodą į savo profilį. Kartu su studentais radome puikių pavyzdžių, kai tam tikri įrašai po kelių metų buvo įkelti į profilį dar kartą, nes rašančiojo nuoseklumas sukūrė prisirišimo jausmą. Pasiilgimo taip pat.
Niekas neturi laiko.
Tai ir gerbkime vieni kitus dėl to. Visuomet taikau taisyklę: ką dar galima ištrinti. Ir kai jau atrodo, kad bet koks ištrintas papildomas žodis pakeis mintį, galima juo dalintis. Bet ne su bet kuo.
Pasitikrinkite su draugu.
Nedarykite „pirmojo blyno“ klaidos, nes tereikia turėti draugų ratą, bendraminčių grupę, kurie ne tik jus giria, bet ir pasiteirauja, jeigu ko nors nesuprato, ar pataria, kaip istoriją paversti dar įdomesne.
Ir keli jau patikrinti „nedarykite to“ socialiniuose tinkluose:
1. Daugybė nesusijusių grotažymių. Ir atvirkščiai, verta susikurti vieną kitą savo ir jas kartoti priklausomai nuo turinio;
2. Keli to paties žmogaus profiliai skirtingais vardais. Kurti atskirą profilį naudinga konkretiems kūriniams ar darbams pristatyti. Kitu atveju, geriau skirtingesnė informacija, bet vienoje vietoje;
3. Paieškoje rasta nemokama nuotrauka. Iliustracija įrašui gali būti net svarbesnė nei pati žinutė. Kiek įmanoma, tegu tai būna originalus, pačių užfiksuotas kadras. Dar geriau video, nes jie, sakoma, užims devynias dešimtąsias turinio;
4. Prisijungiu – pasidalinu kritika – atsijungiu. Jūs arba dalyvaujate diskusijose, arba į jas net nesiveliate (labai rekomenduoju). Išreiškę savo nuomonę „nepabėkite“, nes jeigu tai kritiška pastaba, tikriausiai į ją bus atsakyta.
5. Tai tik socialinis tinklas, elgiuosi, kaip noriu. Kažkuria prasme taip, bet net jeigu įkėlėte įrašą, kurį po akimirkos ištrynėte, negalit būti tikras, kad screenshot (liet. ekrano nuotrauka) jau pas kažką telefone. Todėl su socialiniais tinklais visuomet galios taisyklė – jei gali nepublikuoti, pasilaikyk draugų ratui.