Turinys pagal poreikius
„Kantar“ duomenys rodo, kad vidutinė TV žiūrėjimo trukmė, tenkanti vienam Lietuvos gyventojui per parą, pirmąją karantino savaitę (kovo 16–22 d.) palyginus su 10-a metų savaite (kovo 2–8 d.) išaugo 44 minutėmis, o palyginus su analogišku laikotarpiu pernai – net 65 minutėmis. Labiausiai šiuo laikotarpiu išaugo daug informacinių laidų turinčių lietuviškų TV kanalų žiūrimumas (+30 proc.).
Karantino metu taip pat smarkiai ūgtelėjo nemokamo televizijų mediatekų ir archyvų turinio žiūrėjimas – įskaitant peržiūras per išmaniuosius televizorius, kuriuose suaktyvinta hibridinės televizijos funkcija (angl. Hybrid Broadcast Broadband Television – HBBTV). Lietuvoje ji geriau žinoma HiTV vardu.
„HiTV suteikia galimybę ne tik nemokamai matyti populiariausius lietuviškus TV kanalus ir pasiekti jų mediatekų bei archyvų turinį vartotojui patogiu metu, bet ir klausytis per televizorių virš 20 radijo stočių, naudotis orų prognozėmis ir elektroniniu programų gidu. Tam tereikia turėti prie interneto prijungtą ir TV programas per anteną priimti galintį išmanųjį televizorių“, – sako šią nemokamą paslaugą teikiančio „Telecentro“ komunikacijos vadovas Valdas Kaminskas.
Vienas iš minėtos paslaugos išskirtinumų – galimybė pasiekti kelių mėnesių ar dar ilgesnio periodo mediatekų turinį. Dažnam karantino metu turint daugiau laisvo laiko šis funkcionalumas leidžia norimu laiku pasižiūrėti kad ir kelias mėgstamo TV serialo serijas iš eilės, mėgautis populiariausiais filmais ar praskaidrinti dieną stebint humoro laidas bei koncertus. Beje, pradėtą žiūrėti įrašą galima prasukti ar sustabdyti – tokiu būdu televizija lanksčiai prisitaiko prie jūsų įpročių.
Vis dažniau atranda ir senjorai
„Mūsų duomenys atskleidžia, kad prasidėjus karantinui vaizdo įrašų peržiūrų skaičius HiTV platformoje išaugo net 30 proc. Užklausos klientų aptarnavimo telefonu rodo, kad paslaugą vis dažniau išbando ir vyresnio amžiaus žmonės“, – teigia HiTV produkto vadovas Dalius Srėbalius.
Jo teigimu, tai lemia kelios priežastys: senjorai yra gan žingeidūs, tačiau įvaldyti naujas technologijas – tokias kaip kompiuteris – jiems yra sudėtingiau. Tad paslauga, kuri leidžia matyti gerokai daugiau TV turinio lietuvių kalba jiems įprastame televizoriaus ekrane ir šį turinį paprastai valdyti TV pulteliu, puikiai atliepia vyresnio amžiaus žmonių poreikius.
„Siaučiant pandemijai užtikrinti, kad vyresnio amžiaus žmonės liktų namuose, yra itin svarbu. Esame tikri, kad daug įdomaus TV turinio jų televizorių ekranuose yra vienas iš efektyvių būdų kaip to pasiekti. Siekdami sudaryti galimybę senjorams išbandyti nemokamą HiTV paslaugą apmokėme savo konsultantus padėti aktyvuoti šią paslaugą nuotoliniu būdu. Viliamės, kad taip prisidėsime prie to, kad senjorų namuose būtų daugiau teigiamų emocijų, o ne nerimo“, – pabrėžia Valdas Kaminskas.
Televizorius ir vėl šeimos dėmesio centre
Karantino laikotarpiu prie televizoriaus ekrano daugiau laiko praleidžia ir jaunoji šalies gyventojų dalis. „Kantar“ duomenys rodo, kad pirmąją karantino savaitę (kovo 16–22 d.) palyginus su 10-a metų savaite (kovo 2–8 d.) TV žiūrėjimo trukmė tarp 4–14 metų vaikų išaugo net 38 proc., tarp 15–24 metų jaunuolių – 18 proc.
Tikėtina, kad tai lėmė tiek paskelbtas karantinas, tiek ir sustabdytas ugdymo procesas švietimo įstaigose. Prognozuojama, kad pratęsus karantiną, būtinybė rasti, kaip įdomiai praleisti laiką namuose neabejotinai ir toliau lems didesnį nei įprastai TV turinio žiūrėjimą tarp vaikų bei jaunimo. Tad nemokamai pasiekiamas HiTV turinys, suteikiantis galimybę žiūrėti TV turinį vadinamuoju „video pagal reikalavimą“, o ne linijinės transliacijos režimu, bus itin aktualus.
„Tėvams ir vaikams kartu leidžiant laiką namuose, bandant suderinti nuotolinio darbo, mokymosi ir laisvalaikio režimus bei ieškant, kaip prablaškyti rutiną, kokybiškas TV turinys lietuvių kalba gali tapti vienu iš sprendimų. Kartu gaminti maistą žiūrint kulinarinės laidos įrašą, „neakivaizdžiai“ varžytis TV viktorinoje ar gilinti žinias stebint edukacines programas gali būti puikia laisvalaikio pramoga visai šeimai“, – sako Dalius Srėbalius.