XXI amžiaus pradžioje vis dažniau skambėjo tokie burtažodžiai kaip „vidinė komunikacija“, „darbuotojų motyvacija“. Paprastai jie siejami su vidinės ugnelės palaikymu, bet ne įžiebimu. Didelėms įmonėms bepigu apie tai kalbėti, kai turi žmogiškųjų išteklių specialistus. O kaip elgtis smulkiajam verslui? Negi reikės atsisveikinti su juo, tuo buvusiu nuostabiu darbuotoju?
Žmogiškasis ryšys
Gal žarijoms kurstyti reikia daugiau žmogiškojo ryšio? Nuoširdus pokalbis, paklausiant, kokios priežastys „užpūtė“ darbuotoją, gali atverti visai kitą realybės langą. Gal net nepastebėjote, kaip jūsų darbuotojas augant įmonės reikmėms pradėjo skęsti įvairių, atrodo, smulkių darbelių jūroje? Gal jam reikia pagalbos? O gal tiesiog atitinkamo įvertinimo už padarytą darbą?
Kad ir kokia būtų priežastis, nereikia pamiršti jo išklausyti ir pajausti. Žinoma, negalima versti žmogaus atverti savo vidinių žaizdų, jei jis to visiškai nenori, bet paprasta frazė „Matau, kad kažkas kelia nerimą. Gal galiu kuo padėti?“ gali padaryti labai daug. Be to, vien šiais paprastais žodžiais parodote, kad jūsų darbuotojas nėra visiškai vienas.
Grįžtamasis ryšys
Nutinka ir taip, kad per visus naujus darbus grįžtamasis ryšys pasimiršta. Priminimas darbuotojui apie gerai atliktus darbus gali suteikti pasitenkinimą, taip dažnai aptariamą daugumoje motyvacijos teorijų (pvz., F. Herzbergo dviejų veiksnių teorija, V. Vroomo vilčių teorija, J. Adamso teisingumo teorija, L. W. Porterio ir E. E. Lawlerio motyvacijos modelis). Tokiu būdu galite paskatinti darbuotoją patį įsivertinti darbą ir realiau suformuoti viltis ir lūkesčius.
Nereikia pamiršti ir pamatuotos darbinės kritikos. Gal darbuotojas tapo mažiau dėmesingas, labiau dirba kaip robotas, o ne realus žmogus? Panašūs pastebėjimai gali nustebinti net ir patį adresatą, kuris galbūt net nepajautė, kaip užduotis tapo tik techninė ir nebekelianti naujų iššūkių.
Skatinimas tobulėti
Naujos žinios ir mintys pabudina žmogų, kai jis net nejausdamas užsidaro savo patirties ir žinių rate. Kartais mažas niuktelėjimas, t. y. pasiūlymas arba speciali nuolaida tam tikrai veiklai, gali paskatinti darbuotoją naujoms patirtims. O naujos patirtys – atverti galimybes naujiems senų problemų sprendimams. Įmonė gavo pakvietimų į kiną? Gal pamatyta romantinė komedija parodys labai aiškius žmonių elgesio dėsningumus ir pasirinkimus? O tie dėsningumai padės suvaldyti, atrodo, nekontroliuojamus klientus? Nepabandę nesužinosite.
Pavyzdžiui, keliuose Vilniaus baruose tai jau sena praktika. Gautus pakvietimus į renginius vadovai išdalina darbuotojams: ar tai būtų pakvietimai į kiną, kurie suteiktų lengvam pokalbiui daugiau konteksto, ar rengiamos gėrimų degustacijos, taip gilinant darbuotojų žinias.
Bendruomenės kūrimas
Žmogus – ne tik turintis vilčių, bet ir socialus sutvėrimas, norintis priklausyti bendruomenei. Apie tai kalba A. Maslow savo legendinėje piramidėje, D. C. McClellandas savo poreikių teorijoje. Pastarojoje priklausymas taip pat siejamas su lojalumu. Jei darbuotojas jaučiasi priklausantis kolektyvui, jis norės ilgiau pasilikti įmonėje ir augti toliau.
Kalbėti apie įmonės laimėjimus ir nesėkmes, susitikti puodelio kavos neformalioje aplinkoje su bendradarbiais – tai darbuotojui leis pasijusti kažko didingesnio dalimi. Be to, taip jis eis išvien su įmonės strategija, nebeliks vietos savoms, ne į bendrą temą skirtoms interpretacijoms. Juk visada malonu kiekvieną rytą atvykti į bendruomenę, su kuria praleidžiame tiek pat ar net daugiau laiko nei su savo šeima.
Švedijoje puodelis kavos, gabaliukas pyrago ir lengvas pašnekesys darbe net turi savo pavadinimą – „fika“. Kai kuriose įmonėse, pvz., „Ikea“, tai įprastas darbo ritualas.
Atrodo, keli paprasti žingsniai padės pajudinti tas kelias dar rusenančias žarijas, o taip jūsų ir jūsų darbuotojo meilės darbui istorija tęsis daug ilgiau. Žinoma, tęsiniui reikia nepamiršti kartkartėmis įdėti pastangų ir to mistinio ingrediento... empatijos.