„Mane šiemet nustebino Lietuvos agentūrų pasiekimai – konkursui pateikti darbai yra tikrai aukšto lygio. Nepaisant to, kad konkursui iš Lietuvos buvo pateikta nedaug paraiškų, palyginti su Latvijos rinkos darbų skaičiumi, Lietuvos agentūros pelnytai gavo daug aukščiausių įvertinimų. Tai stiprūs, didelę vertę kuriantys, kokybiški projektai, išsiskiriantys bendrame konktekste”, – sakė komisijos narė iš Estijos Aleksandra Moorast.
„Mi:t&links. Baltic Communication Awards“ konkursui buvo pateikta 111 Latvijos paraiškų, Lietuvos agentūros ir įmonės pateikė 38, o Estijos – 12 paraiškų. Iš viso projektai varžėsi 14 kategorijų. Į finalą 7 kategorijose išsiveržė 7 mūsų šalies projektai, 4 kategorijose Lietuva pelnė aukščiausius įvertinimus, vienoje kategorijoje atiteko antroji vieta.
„Gjensidige” ir „PR Service/Edelman Affiliate” įgyvendintas projektas „Rask laiko pokalbiui” pelnė aukščiausius apdovanojimus Vidinės komunikacijos ir Rėmimo kategorijose.
Agentūros „Autoriai“ kampanija „Mirštu, kaip noriu gyventi“ buvo įvertinta kaip geriausia Socialinių kampanijų ir Integruotos komunikacijos kategorijose. Kita šios agentūros kampanija „Pozuoja intelektas“ pateko į antrąją vietą Skaitmeninės komunikacijos kategorijoje. Už daugiausiai apdovanojimų „Autoriai” gavo ir Lietuvos metų agentūros vardą.
Šių metų „Mi:t&links. Baltic Communication Awards“ konkurse daugiausiai apdovanojimų įvairiose kategorijose laimėjusi Latvijos agentūra „Deep White“ tapo Baltijos šalių Metų agentūra.
Daugiau dėmesio socialiniams klausimams
Tradiciškai anksčiausiai vykstantis metų renginys leidžia apibendrinti tas pirmąsias tendencijas, kurios pasimato konkursui pateiktuose Baltijos šalių ryšių su visuomene rinkos darbuose.
1. Dėmesys kuriamai socialinei vertei ir socialiniam turiniui. Ir komerciniai, ir valstybinio sektoriaus, ir NVO projektai akcentavo vieną ar kitą socialinį klausimą, problemą ar skaudulį bei siūlė būdus jiems spręsti. Verslo projektai nebekelia klausimo „Kaip parduoti daugiau?“, jie pirmiausiai kelia klausimą „Ką aš galiu padaryti savo bendruomenei ir visuomenei?“.
2. Vertė vs įrankiai. Jautrus turinys, socialinis poveikis šiemet nugalėjo prieš techninį meistriškumą, naudotų įrankių sudėtingumą ir įgyvendinimo technologijas.
Konkurso komisijos narė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Korporatyvinės komunikacijos tyrimų katedros vadovė Renata Matkevičienė atkreipė dėmesį, kad konkursui pateiktuose darbuose didelis dėmesys skiriamas bendruomenei įtraukti į vykdomus projektus, tai tampa vienu svarbiausių projektų sėkmės faktorių.
„Bendruomenei įtraukti yra būtinas socialinis turinys, aiški aktuali visuomenės problematika. Bendruomenės įtraukimui naudojami socialiniai tinklai – jiems tenka vis didesnis vaidmuo aprėpčiai pasiekti”, - teigė konkurso komisijoje Lietuvai atstovavusi R. Matkevičienė.
3. Bendruomenė vs garsūs žmonės. Komunikacijai agentūros vis dažniau pasitelkia paprastus žmones, bendruomenės, visuomenės atstovus, o ne garsius asmenis. Į mus panašūs asmenys turi daugiau svorio ir kelia didesnį pasitikėjimą nei pritraukti garsūs nuomonės formuotojai.
4. Skaitmeninė komunikacija užvaldė. Komisijos narė iš Estijos, „Corpore“ agentūroa partnerė Aleksandra Moorast mano, kad netrukus konkursuose turėtų išnykti skaitmeninės komunikacijo kategorija, nes socialiniai tinklai ir interneto komunikacija dominuoja visoje komunikacijoje ir tampa viena iš svarbiausių priemonių bendrauti su auditorijomis. „Kitaip jau nebeįmanoma komunikuoti – tik skaitmeniniu būdu. Jaunoji karta diktuoja naują taisyklę komunikacijoje – į skaitmeninius įrankius nebeįmanoma žiūrėti kaip į atskirą įrankį, nes jis tampa pagrindiniu. Tradiciniai ryšių su visuomene būdai nebeveikia“, – svarsto komisijos narė iš Estijos.
5. Mažos įmonės diktuoja komunikacijos tendencijas. Nedidelės bendrovės turi daugiau drąsos ir ryžto prabilti paie problemas, ieškoti aktualaus socialinio turinio, todėl jos kartu su agentūromis sukuria daugiau drąsesnio, aktualesnio turinio kampanijų.
A. Moorast mano, kad didelės bendrovės eina atsargesniu keliu, todėl ir turinys bei keliama problematika jų yra atsargiau komunikuojama.
6. Rizikuojant sukuriama daugiau komunikacinės vertės. Pasirenkant aštresnes emocines problemas ir aktualesnį socialinį turinį yra daugiau galimybių įtraukti visuomenę į savo projektus ir būti išgirstam.
„Toms įmonėms, kurioms reikia įveržti su nauju turiniu ir patraukti dėmesį, yra puiki proga įgyvendinti savo drąsesnes mintis, kalbėti įdomiau ir garsiau. Komunikacinėje erdvėje socialinė drąsa, aktualus socialinis tyrinys laimi“, – teigė komisijos narė iš Estijos.
7. Ryšių su visuomene ir reklamos projektai integruojasi. Konkurso finale buvo projektų, kuriuose gana sunku nubrėžti disciplinų ribas tarp pasitelktų ryšių su visuomene ir reklamos įrankių. Be to, kai kuriuos projektus kartu įgyvendino reklamos ir ryšių su visuomene agentūros.
A. Moorast sako, kad integruota skaitmeninė komunikacija tampa mūsų laiko ženklu. Šiandien įdomios yra tik idėjos ir jų kuriama vertė.