Lietuva pastebima, tačiau vis dar neišnaudojame potencialo talentų pritraukimo srityje

Per pastarąjį ketvirtį Lietuvos matomumas užsienio šalių naujienų portaluose sparčiai augo, tam įtakos daugiausia turėjo valdymo (vidaus ir užsienio politikos), kultūros ir ekonomikos srities aktualijos. Viena iš matomiausių temų – nereguliarios migracijos srautai į šalį. Šios temos kontekste Lietuva buvo minima daugiausiai kontekstinio ir neutralaus pobūdžio pranešimuose. Ekonomikos srities pranešimai lėmė didžiausią teigiamo tono pranešimų apie šalį skaičių, o kultūros srities teigiamo tono pranešimais buvo pasiekta didžiausia skaitytojų auditorija. Tą rodo Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės ir šalies viešojo sektoriaus institucijų atlikta šalies skaitmeninio matomumo ir žinomumo analizė, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

2021 m. III ketvirtį 13-os tikslinių šalių užsienio žiniasklaidos portaluose pasirodė daugiau nei 24 tūkst., o socialiniuose tinkluose – daugiau nei 35 tūkst. pranešimų, kuriuose minima Lietuva. Daugiausiai šalies paminėjimų fiksuota Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, JAV ir Japonijoje. Reikšmingais pranešimais pasiekta 1,4 karto didesnė skaitytojų auditorija nei II ketvirtį ir 4,2 kartus didesnė nei I ketvirtį.

„Šalies matomumas užsienio šalių naujienų portaluose ženkliai augo – užfiksuotas 30 proc. bendro pranešimų srauto ir 60 proc. reikšmingų pranešimų, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas Lietuvai, augimas. Tai lėmė ne tik Lietuvos užsienio politikos realijos ar iškilę nereguliarios migracijos iššūkiai, bet ir aktyvi šalies institucijų komunikacija, kuri svariai prisidėjo prie šalies valdymo, ekonomikos, kultūros ir turizmo sričių matomumo užsienio šalių naujienų portaluose. Stebėsenos duomenys, kaip ir pirmus šių metų ketvirčius, rodo, kad per mažai dėmesio skiriame talentų pritraukimui, kurių taip trūksta šalies darbo rinkai. Tikime, kad ši situacija keisis, nes mūsų partneriai vis daugiau dėmesio skiria talentų stygiaus problemai spręsti ir netrukus žada pristatyti ilgai vystytus projektus“, – pažymi Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas.

Lietuvos paminėjimų užsienio šalių naujienų portaluose vertinimas apėmė 13 užsienio šalių (Latvija, Estija, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Danija, Švedija, Norvegija, Italija, Izraelis, Rusija, Lenkija, Baltarusija) ir 5 šalies įvaizdžio formavimo sritis (valdymas, ekonomika, kultūra, talentų pritraukimas, turizmas).

Valdymo (Co-create Governance) sritis išliko pastebimiausia. Šios srities matomiausios temos – nereguliarios migracijos srautas Lietuvoje, Lietuvos ir Kinijos santykiai, parama Taivanui, NKSC prie KAM kiniškų 5G telefonų tyrimas, atskleidęs saugumo spragas „Xiaomi“ ir „Huawei“ telefonuose. Valdymo srities naujienomis pasiekta 14 kartų didesnė auditorija nei kultūros (Co-create Culture) srities naujienomis, 25 kartus didesnė nei ekonomikos (Co-create Solutions) srities naujienomis ir 27 kartus didesnė nei turizmo srities naujienomis.

Nereguliarios migracijos srautų tema daugiausia buvo matoma neutralaus tono, informacinio pobūdžio pranešimuose ir padarė didelę įtaką Tono vidurkio ir Palankumo indekso vertėms. Žemos rodiklių vertės (Tono vidurkis – 0,06, Palankumo indeksas – 0,04) III ketvirtį rodo, kad neutralių pranešimų apie šalį ne tik buvo paskelbta daugiausia, palyginti su teigiamais ir neigiamais pranešimais, bet jie buvo skirti ir didžiausiai skaitytojų auditorijai.

Kultūros, ekonomikos ir turizmo aktualijos, nors ir turėjusios tokios įtakos šalies matomumui, kaip valdymo sritis, lėmė teigiamų pranešimų apie šalį sklaidą.

Ekonomikos srities naujienos lėmė didžiausią skaičių (54 proc.) teigiamo tono pranešimų, skirtų išskirtinai Lietuvai. Užsienio žiniasklaidos dėmesio sulaukė Lietuvos startuolių („Kilo Health“, „Whatagraph“, „Vinted“, „Tesonet“, „Watalook“ ir kt.) sėkmės istorijos, Kauno technologijos universiteto mokslininkų pasiekimai, susiję su Alzhaimerio ligos diagnostika, Lietuvos gyvybės mokslų startuolių („Aichom“, „Oxipit“, „Droplet Genomics“, „CasZyme“) pasiekimai gyvybės mokslų ir biotechnologijų sektoriuje.

Prie teigiamų pranešimų sklaidos ženkliai prisidėjo VšĮ „Investuok Lietuvoje“, VšĮ „Versli Lietuva“ vykdyta komunikacija, pasiekusi svarbias JAV ir Vokietijos rinkas.

Teigiamo tono kultūros srities naujienomis pasiekta didžiausia skaitytojų auditorija. Šiuo rodikliu kultūros sritis ekonomikos sritį pralenkė 1,8 karto, valdymo – 2,5 karto, turizmo – 3,3 karto. Kultūros srityje matomiausios buvo šios temos: operos-performanso „Saulė ir jūra“ gastrolės JAV ir Europoje, Lietuvos muzikos talentų veikla, Jono Meko kūrybos paveldas, vizualaus meno kūrėjų, poetų ir kino kūrėjų darbai. Lietuvos kultūros instituto vykdyta kampanija „Be atstumo: Lietuvos kultūra Bavarijoje 2021“ susilaukė Vokietijos žiniasklaidos dėmesio.

Proaktyvi VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ komunikacija leido turizmo sričiai pasiekti aukščiausius Tono vidurkio ir Palankumo indekso įverčius šiais metais. Šį ketvirtį daugiausia neutralų turinį turizmo srityje generavusios COVID-19 pandemijos valdymo, migracijos krizės temos neužgožė teigiamo naujienų apie šalį srauto, daugiausia susijusio su VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kampanija „Lithuania. Take Your Time“. Žinia apie kampaniją išplatinta daugiau nei 170 publikacijų užsienio žiniasklaidoje.

Su šalies skaitmeninio matomumo ir žinomumo analize plačiau susipažinti galima čia.