Lietuviai dažniausiai internetu užsakomas prekes atsiima paštomatuose, atskleidė praėjusių metų vasarą „DPDgroup“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa*. Šiuo būdu savo pirkinius atsiėmė daugiau kaip 2 iš 3 šalies gyventojų (70 proc.), rašoma pranešime žiniasklaidai.
Įdomu tai, kad Lietuvos rodiklis daugiau kaip 4 kartus lenkia visos Europos vidurkį – savo siuntas iš paštomatų atsiima vos 17 proc. europiečių.
Ir žalias, ir patogus pristatymo būdas
Pasak Gabrieliaus Bilevičiaus, „DPD Lietuva“pardavimų ir rinkodaros vadovo Baltijos šalims, šis rezultatas Lietuvos mastu byloja apie itin džiugias naujienas mūsų planetai, nes siuntos gavimas į paštomatą – vienas tvariausių pristatymų būdų.
„Mūsų duomenys atskleidžia, kad vienas DPD paštomatas per metus leidžia sutaupyti apie 2,9 tonos CO2. Tai – suprantama, nes siuntas pristatantys kurjeriai kasdien turi aplankyti daugybę klientų, į kurių namus pristato dešimtis siuntų. Tačiau į vieną paštomatą gali tilpti net keliasdešimt siuntų, todėl tai eliminuoja daugybę papildomų kelionių ir sumažina automobilių į aplinką išmetamą CO2 kiekį. Tad nors dalis lietuvių paštomatus neabejotinai renkasi dėl patogumo, gaudami siuntą šiuo būdu, jie daro didžiulę paslaugą mūsų aplinkai“, – sako „DPD Lietuva“ atstovas.
Jis pratęsia, kad apklausa taip pat parodė, jog lyginant su prieš trejus metus atliktu analogišku tyrimu, paštomatų populiarumas padidėjo 15 proc. Anot jo, atsižvelgiant į didėjančią paštomatų paklausą ir vis kaistančią e. komercijos rinką, sektoriuje veikiantys verslai turėtų skirti dar didesnį dėmesį patikimų siuntų pristatymo partnerių pasirinkimui.
„Stebėdami vis augantį paštomatų poreikį, DPD paštomatų tinklą per pusantrų metų padidinome bene 4 kartus. Šiuo metu jis siekia apie 300 paštomatų ir kasmet leidžia sutaupyti apie 900 tonų CO2. Neabejojame, kad ateityje šis pristatymo būdas išliks toks pat populiarus, o didėjant internetu apsiperkančių žmonių skaičiui, paštomatų tinklą plėsime ir ateityje. Na o e. prekybininkai turėtų suprasti, kad gebėjimas savo pirkėjams pasiūlyti patogų ir žalią pristatymo būdą gali tapti svarbiu konkurenciniu pranašumu“, – teigia G. Bilevičius.
Antroje vietoje – pristatymas į namus
„DPDgroup“ užsakymu atlikta apklausa taip pat parodė, kurie pristatymo būdai yra kiek mažiau populiarūs už paštomatus.
Nuo jų vos 1 proc. punktu atsiliko pristatymas į namus – šį variantą renkasi 69 proc. Lietuvos gyventojų. Tiesa, siuntos pristatymas į namus yra gerokai paklausesnis Europoje – tokiu būdu internetinius pirkinius atsiima 82 proc. europiečių.
Be to, dar 32 proc. lietuvių apklausos metu teigė, kad jie siuntas atsiima ir pašte. Per trejus metus šis rodiklis ženkliai sumenko – 2019 m. šį pristatymo būdą rinkosi daugiau nei pusė (53 proc.) šalies gyventojų. Dar 15 proc. respondentų atsakė, kad siuntas atsiima parduotuvėje.
Kokybiško pristatymo reikšmė augs
Apklausa taip pat atskleidė, kad maždaug 3 iš 4 gavėjų (72 proc.) liko patenkinti paskutiniu savo pristatymu.
Pasak „DPD Lietuva“ atstovo, tai – itin svarbus rodiklis, nes kokybiška pristatymo patirtis gali nulemti, kokioje e. parduotuvėje apsipirks vartotojas.
„Tiek aiškus ir patogus prekės užsisakymas internetiniame puslapyje, tiek greitas ir sklandus produkto pristatymas į namus ar paštomatą gali tapti kertiniu faktoriumi, turėsiančiu įtakos kliento pasitenkinimui. Atsižvelgiant į tai, kad e. komerciją išbando vis daugiau žmonių, o dar didesnis skaičius vartotojų tampa reguliariais klientais, patogi patirtis nuo A iki Z taps vis svarbesniu veiksniu, padėsiančiu išlaikyti ir pritraukti pirkėjus“, – teigia G. Bilevičius.
*„DPDgroup“ užsakymu reprezentatyvi e. komercijos įpročių apklausa buvo atlikta 21-oje skirtingoje Europos valstybėje, iš viso 2021 m. birželio-liepos mėn. apklausus 23 tūkst. gyventojų. Lietuvoje buvo apklausti 947 šalies gyventojai.