Skelbiame išplatintą raštą:
Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA) dar kartą nori atkreipti Jūsų dėmesį, kad naujai sukurtas Medijų rėmimo fondas (MRF) neįgyvendino pažadų, kuriais buvo grindžiamas jo įkūrimas.
Kultūros ministerijos patvirtintas finansavimo modelis sulaukė daugybės Lietuvos periodinės kultūros žiniasklaidos dalyvių kritikos. Finansavimo sąlygos buvo patvirtintos jų neišdiskutavus su kultūros žiniasklaidos bendruomene, nepakankamai įsigilinus į kultūros leidinių ir žiniasklaidos specifiką.
2023 m. pavasarį Kultūros ministerijos suburtos darbo grupės (ją sudarė Visuomenės informavimo įstatyme numatytų organizacijų, kurios deleguoja atstovus į MRF Tarybą, nariai) veikla po vasaros, sąmoningai ar dėl nekompetencijos, Kultūros ministerijos nebebuvo atnaujinta. Nors rugpjūčio 1 d., atsakydamas į paklausimą, kaip ir kada teikti tolesnes pastabas Medijų fondo finansavimo taisyklių projektui, Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas el. paštu rašė: „Rugpjūčio pabaigoje darbo grupei pateiksime taisyklių projektą, kur bus viskas surašyta viename dokumente. Jį dar tikrai diskutuosime.“
Iki birželio pabaigos ši darbo grupė iš esmės buvo aptarusi ir parengusi finansavimo taisykles ir kitas reikiamas tvarkas, kurias jau rugsėjo mėnesį būtų buvę galima pristatyti žiniasklaidai bei suinteresuotoms šalims ir jau spalio pabaigoje ar bent lapkričio pradžioje paskelbti konkursus. Nors ir vėlokai, bet būtų buvę bent keturiais mėnesiais anksčiau nei tai faktiškai įvyko. Tuo pačiu metu paraleliai buvo galima vykdyti kitas Fondo steigimo veiklas.
Kodėl taip buvo skubama kurti Fondą ir nenorima proceso įgyvendinti ramiai, viską suderinus su kultūros lauku – klausdavome ne kartą, bet atsakymų nesulaukdavome. Pirmąjį naujojo Fondo konkursą buvo galima skelbti nuo 2025 metų, nes jau 2023-ųjų pradžioje abejota, kad kažin ar 2024 metų konkursiniam finansavimui bus spėta tinkamai pasiruošti. 2024 metų konkursinį finansavimą galėjo įgyvendinti vis dar egzistuojantis Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas (SRTRF). Tuo labiau, kad naujojo fondo paraiškų struktūra iš esmės liko tokia pati kokia buvo SRTRF paraiškose.
Kodėl 2023 m. pavasarį suburtos darbo grupės veikla nebuvo pratęsta? Tokio delsimo priežasčių gali būti įvairių, suprantama, kad politikai pateikinės sau palankiausias ir tas, kurias sudėtinga patikrinti, kaip derybos su Europos komisija ar pan. Bet kas galėtų paneigti, kad naujojo Medijų fondo veiklai 2023 metų Kultūros ministerijos biudžete nebuvo suplanuota lėšų? O jei Fondas būtų įkurtas anksčiau nei tai įvyko (tik 2023 m. rugsėjo 13 d.), Taryba būtų pradėjusi veikti anksčiau nei tai įvyko, konkursai būtų paskelbti anksčiau nei tai įvyko – tam būtų reikėję pakankamai daug lėšų: Fondo administravimui (patalpų nuoma, atlyginimai darbuotojams ir kt.), atlygiui Tarybai už posėdžius, atlygiui ekspertams už ekspertavimą ir t.t.
2024 m. kovo 27 d. įvyko precedento neturintis ir galima sakyti skandalingai korupcinis susitikimas Medijų rėmimo fonde. Pretekstas šiam susitikimui, kaip elektroninio pašto kvietime išrinktiesiems įvardijo Fondo direktorius, buvo „Medijų rėmimo fondas, atsiliepdamas į kovo 25 d. Kultūros periodinių leidinių asociacijos narių ir kultūros leidinių kreipimąsi, skatindamas atvirą dialogą, siekdamas išgirsti nuomonę ir susirūpinimą, sutikdamas, kad būtina įsigilinti į esamą situaciją, kviečia Jus į susitikimą.“ Susitikime buvo numatyta aptarti Kultūros periodinių leidinių asociacijos (KPLA) narių ir vos dviejų asociacijai nepriklausančių kultūros leidinių reikalavimus, pastabas bei pasiūlymus. KPLA – yra viena iš trijų Fondo dalininkių. Susitikime buvo numatyta atsakyti į iškeltus klausimus dėl Fondo finansuojamų projektų paraiškų teikimo taisyklių nuostatų.
Savaitę anksčiau, nei buvo pateiktas minėtas Kultūros periodinių leidinių asociacijos narių kreipimasis, į Fondą raštu kreipėsi kita grupė kultūros žiniasklaidos atstovų, įvardydama tas pačias ir dar kitas problemas, kurias sukuria Kultūros ministro įsakymu patvirtintos naujojo Fondo finansavimo taisyklės. Tarp šio kreipimosi autorių nebuvo fondo dalininkų atstovų – jiems buvo atsakyta tik el. paštu.
2024 m. kovo 27 d. susitikimo pradžioje paaiškėjo, kad Ministro įsakymu patvirtintos taisyklės – kilpa ant kaklo daugumai kultūros žiniasklaidos leidėjų, nors jiems buvo žadama, kad naujuoju Fondu bus skiriama daugiau finansavimo. Kitas netikėtas susitikimo posūkis – Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius informavo, kad šis susitikimas yra dalininkų susirinkimas arba išplėstinis dalininkų susirinkimas, nors pagal Fondo įstatus dalininkų susirinkimas turėtų būti sušauktas pagal tam tikras tvarkas, jame turėtų dalyvauti aiškūs deleguoti atstovai. Po tris valandas vykusio susitikimo visą atsakomybę už susidariusios situacijos sprendinius buvo nuspręsta perkelti fondo Tarybai, nors problemas sukūrė Kultūros ministro įsakymu patvirtintos finansavimo tvarkos.
Tikimės, kad atsakingi už susidariusią situaciją bent viešai atsiprašys kultūros žiniasklaidos lauko atstovų, prisiimdami atsakomybę už negebėjimą ar nenorėjimą reformą atlikti demokratiškai, atsakingai ir kultūringai. Kartu norėtume paklausti, kam visgi buvo kurtas Medijų rėmimo fondas: skaidrumui, savitvarkai ar nihilizmui demonstruoti? Nors kuriant naują Fondą nuolat buvo deklaruojama, kad jis kuriamas siekiant didesnio skaidrumo, tačiau realybėje – vietoje dvidešimt dviejų (kaip yra SRTRF) dalininkų naujajame fonde yra tik trys ir dviejų jų vadovaujantys bei aktyviausiai naujojo fondo įkūrimu užsiėmę asmenys tapo Medijų rėmimo fondo Tarybos pirmininku ir pavaduotoja.
Džiugu, kad Fondo kūrėjų pažadų netesėjimas suvienijo periodinės kultūros žiniasklaidos bendruomenę, kurios aktyvūs veiksmai ir diskusijos su sprendimų priėmėjais leidžia tikėtis pozityvių pokyčių kultūros žiniasklaidos leidėjams ir autoriams bent ateityje.