2016 m. kovo–gegužės mėn. „Lietuvos ryto“ dienraštyje, naujienų portale ir televizijoje kaip tikras faktas buvo paskelbti didelio atgarsio sulaukę išgalvoti, neva vykę V. Valvonio pokalbiai su trečiuoju asmeniu. „Lietuvos ryto“ grupės sukurtos neegzistuojančių pokalbių „išklotinės“ buvo pateiktos kaip realios, ir jų pagrindu Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas buvo kaltinamas tuo, kad neva grasino paveikti konkretaus finansų rinkos dalyvio veiklą, reikalavo kyšio ir taip siekė finansinės naudos.
„Lietuvos rytą“ paneigti šias melagingas žinias dar praėjusių metų rudenį įpareigojo Vilniaus apylinkės teismas, po to, kai geranoriškai tą padaryti žiniasklaidos priemonė atsisakė. Išnagrinėjęs bylą, Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad „Lietuvos ryto“ dienraštis ir televizija paskelbė neegzistuojančius „pokalbius“, jų pagrindu sukūrė nepagrįstus kaltinimus, o teismui nepateikė jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti bent tikėtiną išvadą, jog V. Valvonis reikalavo kyšio ar neteisėtai elgėsi konkretaus finansų rinkos dalyvio atžvilgiu.
Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas taip pat nustatė, kad nebuvo jokio V. Valvonio pokalbio įrašo su trečiaisiais asmenimis, kurį žurnalistai teigė turintys ir kurio tariamas „išklotines“ paviešino. Kartu konstatuota, kad „Lietuvos ryto“ dienraštis ir televizija, paskleisdami minėtas žinias apie V. Valvonį, „rėmėsi nepatvirtintais faktais įsivaizduojamos situacijos subjektyviu vertinimu, tokiu būdu sukuriant naują žinią, kuri tikrovėje neegzistavo“. Straipsnių autorius – Artūras Jančys, laidos „Patriotai“ – Rūta Janutienė ir Saulė Pauliuvienė.
Teismas sprendime pabrėžė, kad tikrovės neatitinkančių žinių viešo paskleidimo vienintelis tikslas yra be jokio objektyvaus pagrindo sumenkinti V. Valvonio reputaciją ir jį viešai pasmerkti, o toks žiniasklaidos veikimas negali būti toleruojamas ir vertinamas nei kaip agresyvi kritika, nei juolab kaip informacijos netikslumas. Dėl to „Lietuvos ryto“ grupei priklausančio dienraščio ir televizijos veiksmai negali būti vertinami kaip sąžiningi, ypač atsižvelgus į tai, kad atsakovai nesudarė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovui galimybės paaiškinti, patikslinti ar paneigti informaciją prieš publikuojant straipsnius ir rengiant laidas.
Teismas pripažino, kad „Lietuvos ryto“ dienraštyje bei televizijos laidoje „Patriotai“ paskelbtos pokalbių „išklotinės“ ir kiti teiginiai neatitinka tikrovės, žemina V. Valvonio garbę bei orumą ir neturi nieko bendra su jo asmeniu.
Dėl minėtų „Lietuvos ryto“ dienraščio publikacijų Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus yra konstatavusi ir žiniasklaidos savireguliacijos institucija – Visuomenės informavimo etikos komisija, o dėl V. Valvonio šmeižto tyrimą vykdo teisėsaugos institucijos.