Įprastai įsibėgėjus šaltajam sezonui vartotojų nuotaikos nusidažo pesimistiškesnėmis spalvomis, tačiau šį rudenį tendencija keičiasi. Remiantis naujausio, jau ketvirtąjį kartą atliekamo tyrimo duomenimis, nors nerimas dėl finansinės padėties išliko aukštame lygyje, bet palaipsniui mažėjo.
Palyginus šių metų atlikto tyrimo duomenis su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, šis rodiklis nukrito 11 procentinių punktų – nuo 81 proc. iki 70 proc. Infliacija išlieka dažniausiai minimu nerimo šaltiniu, bet nuo pavasario dėl jos nerimaujančių gyventojų dalis sumažėjo 5 procentiniais punktais – nuo 56 proc. iki 51 proc.
„Nors infliacija augino prekių kainas, per paskutinį pusmetį pirkėjai leido sau „atsilaisvinti diržus“. Lyginant su pavasariu, mažėjo pirkėjų racionalizuojančių pirkimo procesą – pirkinius renkasi ne tik tuos, kurių būtinai reikia. Pavyzdžiui, pavasarį vartotojams kaina buvo viską užgožiantis kriterijus, o rudeniop jau grįžta dėmesys kokybei ir premium produktams“ – sako „Havas Group“ strategijų vadovas Tomas Markūnas.
Svarbu pabrėžti tai, kad tyrimas buvo atliktas iki teroristinio išpuolio prieš Izraelį pradžios. Tad kokią įtaką pirkėjų elgsenai ir nuostatoms galėjo turėti prasidėję neramumai Rytuose, parodys ateinanti tyrimo banga.
Akcijos vis dar traukią akį
Lyginant su praėjusiomis tyrimo bangomis, pirkėjai į reguliarias kainas dėmesį kreipia rečiau, tačiau ir toliau nenustoja „medžioti“ akcijų. Todėl prekių ženklai dėmesio nuolaidų komunikacijai turėtų skirti daugiau.
Domėjimasis reguliariomis kainomis stabilizavosi ir praktiškai grįžo į 2022 metų pavasario lygį. Tai rodo ir keturių tyrimo bangų, atliktų 2022 m. kovą ir lapkritį bei 2023 m. kovą ir rugsėjį, statistika. Atitinkamai 71 proc., 83 proc., 73 proc. ir 70 proc. respondentų skirtingais laikotarpiais įvardijo, kad pirkdami daugiau dėmesio kreipia į kainą.
Tačiau žmonių, ieškančių nuolaidų, skaičius pakilo praėjusį rudenį, suintensyvėjus infliacijai, ir išliko aukštas iki šiol. Šiemet 71 proc. respondentų teigė, kad daugiau atkreipia dėmesį į prekes, kurioms taikomos nuolaidos. Pavasarį akcijų ieškojo 69 proc., 2022 m rudenį 73 proc., o 2022 m. pavasarį 58 proc. pirkėjų.
„Praėjusio pavasario rezultatai signalizavo, kad situacija po truputį stabilizuojasi – taip ir nutiko. Tačiau matome, kad pirkėjai linkę rečiau daryti kompromisus pirkdami – renkasi savo pamėgtus produktus, bet tuo pačiu ieško ir akcijų. Tai rodo, kad lietuviai geriau palauks nuolaidos savo mėgstamam prekių ženklui, nei atsisakys jį pirkti visai. Tačiau tai nereiškia, kad rinkodaros ir pardavimų skyriai gali atsipalaiduoti, nes nuolaidų ieškotojų dėmesio sukaustymas gali tapti vienu svarbiausių iššūkių, o ypač šaltuoju sezonu“, – sakė T. Markūnas.
Vartotojai vėl pasiruošę pirkti
Lyginant su 2022 m. rudeniu, gyventojai rečiau mano, kad mažins pirkimą visose tirtose prekių kategorijose. Didžiausias pokytis per metus pastebimas mobiliųjų, išmaniųjų prietaisų ir elektronikos kategorijoje – praėjusių metų lapkritį 53 proc. pirkėjų manė, kad mažins pirkimą šioje kategorijoje, tuo tarpu šiemet taip manančių buvo 34 proc.
Taip pat didelis teigiamas pokytis pastebimas kasdienių maisto produktų (42 proc. 2022 m. ir 18 proc. 2023 m.) ir sporto prekių (56 proc. 2022 m. ir 39 proc. 2023 m.) kategorijose.
„Ne tik mūsų tyrimas, bet ir Vartotojų pasitikėjimo indeksas rodo, kad šiais metais prasidėjus rudeniui lietuviai nebuvo linkę mažinti išlaidų. Šis rodiklis apibūdina kaip gyventojų nuomone keisis jų ir šalies ekonominė padėtis – tai tam tikras optimizmo apie ateitį įvertis. Didėjantis indeksas dažniausiai teigiamai koreliuoja su augančiu vartojimu ir mažėjančiu taupymu. Lietuvoje vasarą prasidėjusi indekso augimo tendencija, kitaip nei daugumoje Europos Sąjungos šalių, tęsėsi ir rugsėjį. Nors spalį vartotojų pasitikėjimas mažėjo, rodiklis išliko reikšmingai aukštesnis už istorinį vidurkį. Todėl verslams svarbu per daug neatsipalaiduoti konkuruojant dėl aktyvių pirkėjų dėmesio“, – sako „Havas Group“ tyrimų projektų vadovė Ieva Medinytė.
Pozityvesniam nusiteikimui padeda ir tai, kad 3 iš 4 apklaustųjų mano, kad jų finansinė padėtis yra ne prastesnė nei likusių Lietuvos gyventojų (54 proc. mano, kad gyvena taip pat, 24 proc. – geriau, 22 proc. – prasčiau nei kiti). Tai reiškia, kad didžioji gyventojų dalis jaučiasi esantys „vienoje valtyje“, o tai savo ruožtu silpnina negatyvius neteisybės, finansinės nelygybės jausmus.
Šaltojo sezono taupymo strategijos
Kaip ir kiekvienais metais, pereinant į šaltąjį periodą ir laukiant pirmųjų šildymo sąskaitų bei šventinio apsipirkimo maratono, pastebimas ir tam tikras nerimavimas dėl ateities. Remiantis tyrimo rezultatais, dėl savo finansų šaltuoju laikotarpiu ramiai jaučiasi 41 proc. gyventojų, šiek tiek nerimauja 46 proc., o 13 proc. nerimauja stipriai.
Tam, kad šaltuoju periodu pakaktų finansų, gyventojai visų pirma ketina mažinti ne pirmo būtinumo prekių pirkimą (46 proc.), pramogų ir kelionių pirkimą (34 proc.) ir atidėti stambesnius pirkinius (35 proc.).
„Natūralu, kad vartotojų įpročių pasikeitimui įtakos turi sezoniškumas. Tyrimas rodo, kad žmonės per artimiausią pusmetį planuoja vienus įpročius keisti kitais ir dažniau apsiriboti veikla namų erdvėje,“ – teigia I. Medinytė.
Pavyzdžiui, respondentai atsakė, kad dažniau maistą gamins namuose ir rečiau – valgys restoranuose, kavinėse (36 proc.), užsisakinės (25 proc.). Mokamas pramogas keis nemokamomis pramogomis namuose (26 proc.), kino teatrą – namų kino / serialų platformos narystėmis (13 proc.).
„Dalį gyventojų taupymas atves ir prie tvaresnių pasirinkimų. Siekiant sutaupyti, kas dešimtas gyventojas net ir šaltuoju laikotarpiu planuoja rečiau naudoti automobilį ir daugiau vaikščioti pėsčiomis, važinėti dviračiu. Kas ketvirtas planuoja rečiau pirkti naujus drabužius ir dažniau – dėvėtus“, – sako I. Medinytė.
Taip pat maždaug 1 iš 4 gyventojų teigia, kad šiais metais Kalėdoms planuoja skirti mažiau pinigų nei pernai. Lygindami su praėjusiais metais, 29 proc. respondentų teigė kalėdinėms dovanoms ketinantys išleisti mažiau, o 23 proc. mažiau pinigų skirti ruošiasi ir kalėdiniam stalui. Tokios nuostatos labiausiai būdingos ekonomiškai pažeidžiamoms gyventojų grupėms.
Kiekybinė apklausa „Havas Group Lithuania“ užsakymu vykdyta bendrovės „Norstat LT“ interneto panelyje 2023 m. rugsėjo 17- spalio 1 dienomis. Tyrimas reprezentuoja 18-65 metų amžiaus Lietuvos gyventojų nuomonę. Apklausoje dalyvavo 500 respondentų. Apklausos paklaida – iki 4,4%.