Lietuvos žurnalistų sąjunga raštu kreipėsi Seimo Kultūros komitetą primindama politikams, kad žiniasklaidos savireguliacija – tai žiniasklaidos specialistų savanoriškai sukurta sistema, užtikrinanti pagarbą jų profesinėms ir etinėms nuostatoms bei aiškiai brėžianti profesionalaus darbo gaires, taip pat ir atskaitingos žiniasklaidos principus. Žiniasklaidos savireguliacija yra populiari Europoje. Vis daugiau ekspertų siūlo, kad valdžios institucijos turėtų remti tokias sistemas, tiesiogiai neįsitraukdamos į jas, bet sukurdamos prielaidas, kad savireguliacijos sistemos būtų veiksmingesnės, rašoma Lietuvos žurnalistų sąjungos pranešime žiniasklaidai.
Tarptautinių organizacijų, tokių kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), UNESCO ar Europos Taryba (ET), pozicija yra ta, kad nors žiniasklaidos įstatymai yra būtini norint užtikrinti žiniasklaidos laisvę, žurnalistai gali atlikti savo vaidmenį saugoti demokratiją tik jei yra kuo mažiau valstybinės žiniasklaidos turinio kontrolės.
Europos Tarybos 4-osios ministrų konferencijos dėl žiniasklaidos politikos (Praha, 1994 m. gruodžio 7–8 d.) 2 rezoliucijoje valstybių narių ministrai sutarė, kad demokratijai reikalinga laisvos, nepriklausomos, pliuralistinės ir atsakingos žurnalistikos egzistavimas ir stiprinimas, o visi užsiimantys žurnalistika turi teisę parengti savireguliacijos standartus. Ir tai reiškia labai parastą tiesą – žiniasklaidos etikos ir savireguliacijos standartus kuria žurnalistai ir žiniasklaidos priemonės ir be jokio politikų kišimosi į šį procesą.
Lietuvos žurnalistų sąjungos valdyba, kurią sudaro regioninių ir pagal interesus susibūrusių žurnalistų skyrių pirmininkai, įvertino ir LRT vadovės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės kreipimąsi į Seimo Kultūros komitetą Seime spręsti Lietuvos žiniasklaidos savireguliacijos pertvarką ir suteikti išskirtines sąlygas LRT išvengiant Visuomenės informavimo etikos komisijos dalyvavimo vertinat LRT žurnalistų etiką. Išsamiai išnagrinėjusi tokio noro intencijas ir priežastis LŽS valdyba siūlo diskusijas dėl žiniasklaidos savireguliacijos sistemos pokyčių tęsti šiuo metu veikiančiose platformose, kurios vienija įvairias žiniasklaidos ir kitas organizacijas – Kultūros ministerijos medijų taryba ir Visuomenės informavimo etikos asociacija.
Medijų taryba yra patariamoji institucija, atliekanti eksperto ir konsultanto funkcijas analizuojant, vertinant ir sprendžiant visuomenės informavimo srities politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus. Visuomenės informavimo etikos asociacijos siekis – užtikrinti profesinės etikos normų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą, ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus. Abi šios organizacijos turi ekspertinę patirtį ir kartu su LRT gali profesionaliai išdiskutuoti naujas idėjas, pasiūlymus, kuriuos, esant poreikiui keisti įstatymus, gali pateikti svarstyti Seimo Kultūros komitetui.
Todėl LŽS valdyba yra įsitikinusi, kad šiuo metu Seime politikams nėra jokio poreikio kurti taip vadinamą „darbo grupę“ įtraukiant ir politikus į žiniasklaidos savireguliacijos sistemos kūrimą. Šis visuomenės informavimo kokybei svarbus procesas būtų be pagrindo politizuotas ir kiltų pagrįstų grėsmių dėl spaudos laisvės varžymų. Tai ne tik pakenktų žiniasklaidos savireguliacijai, bet ir gerokai komplikuotų ambicingus dabartinės Vyriausybės programos siekius pagerinti Lietuvos tarptautinius spaudos laisvės indeksus.
Lietuvos žurnalistų sąjunga yra didžiausia profesionalius žurnalistus vienijanti organizacija Lietuvoje. Todėl LŽS Seimo kultūros komitetui aiškiai deklaruoja, kad žurnalistų bendruomenė yra pasirengusi su kitoms žiniasklaidą bei žurnalistus vienijančioms organizacijomis (taip pat ir LRT) svarstyti žiniasklaidos savireguliacijos tobulinimo pasiūlymus bei juos apibendrinus pristatyti politikams ir visuomenei.