Nepaisant to, nuotolinių lošimų organizatoriams buvo nustatytas griežtas poros dienų limitas, t. y. iki balandžio 9-osios suteikti informacijos, kada ir kokia apimtimi bus imtasi korekcinių veiksmų azartinių lošimų reklamos srityje.
O iki nurodyto laiko negavus atsakymo ar nesiėmus jokių reklamos skelbimo internete koregavimo veiksmų, Lošimų priežiūros tarnyba žada kreiptis į Finansų ministeriją su siūlymais skubos tvarka svarstyti visišką azartinių lošimų reklamos eliminavimą.
A. Marcinkus planus prilygina antros kojos nupjovimui
A. Marcinkus šią situaciją pavadino „audra stiklinėje vandens“, anot jo: „Azartinių lošimų reklamos nei padaugėjo, nei sumažėjo. Tiesiog atsitiko taip, kad kitos reklamos stipriai sumažėjo, dėl to atrodo, kad azartinių lošimų reklamos interneto portaluose yra daugiau. Tačiau jos kiekis nėra pakitęs.
Kai buvo reklamos daug ir įvairios, tada atrodė, kad azartinių lošimų reklama yra viena iš daugelio kitų, o dabar, kai dalies reklamos nebeliko, atrodo, kad ši reklama dominuoja ir jos yra beprotiškai daug, nors iš tiesų taip nėra“, – tvirtina vyras.
Jis pabrėžia sunkius koronaviruso pandemijos nulemtus finansinius pokyčius žiniasklaidoje, praradus dalį reklamos pajamų, ir kas nutiktų su nepriklausoma žiniasklaida, netekus likusios dalies finansinių įplaukų.
„Ypatingai dabartiniame koronaviruso kontekste, įvertinus tai, kad reklamos rinka yra labai susitraukusi ir naujienų portalai išgyvena labai liūdnus laikus, lygiai taip pat, kaip visa likusi žiniasklaida, nupjovus vieną koją visai reklamos rinkai, t.y. 50 proc. Jeigu nupjautų ir kitą koją, tai naujienų portalai ir visa žiniasklaida, sunku pasakyti, iš ko galėtų išgyventi“, – sako A. Marcinkus.
Už taisykles apeinančiuosius kentės visi
Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas atkreipia dėmesį, jog interneto portalai, skelbdami azartinių lošimų reklamas, nepažeidžia jokių LR įstatymų. Juos pažeidžia užsienyje registruotos interneto svetainės, tokios kaip „basketnews.lt“ ir „krepsinis.net“, tačiau jos jau ilgą laiką veikia be trukdžių. Tad vietoje to, kad būtų sustabdomi kaltųjų veiksmai, šešėlis krenta ant skaidriai veikiančių interneto portalų.
„Azartinių lošimų reklama yra leidžiama pagal Lietuvos Respublikos (LR) įstatymus. Yra labai aiškiai reglamentuojama, kiek, kokia, kokiomis valandomis ją galima rodyti. Tad pasakyti, kad reikia sumažinti dar labiau tai, kas atitinka visus įstatymus, man atrodo, yra visiškai perteklinis sprendimas.
Lošimų priežiūros įstatymų vykdytojai (LPT), visų pirma, turėtų kreipti dėmesį į tai, kad „krepsinis.net“ reklama atsiranda ne Lietuvos jurisdikcijose registruotuose portaluose. O tai rodo, kad jie yra nelegalūs. Reklama juose yra skirta Lietuvos auditorijai, Lietuvos rinkai, tačiau jie yra registruoti užsienyje, todėl mūsų šalies institucijos tokiu atveju kol kas negali niekaip tokių dalykų sureguliuoti. Šis klausimas tęsiasi jau ne vienerius metus.
Tai turbūt reikėtų skirti dėmesį ne bendrai visos rinkos griežtinimui, ne šaudymui iš patrankų į žvirblius, o tikslingai orientuotis į tas vietas, kur kyla didžiausias problemos mastas. Būtent į tą židinį. Jis šiuo atveju yra labai aiškus ir patys rašto rengėjai jį įvardina. Pirmiausia, reikėtų susitvarkyti su šiomis problemomis, o ne bandyti spręsti su legalių įstatymų besilaikančiais interneto portalais“, – įžvalgomis dalinasi A. Marcinkus.
LPT, neatsižvelgdama į šiuos veiksnius, savo oficialiame įspėjime nurodo, kad priemonių bus imtasi prieš visas interneto svetaines.
„Prašome iki š.m. balandžio 9 d. Priežiūros tarnybą raštu informuoti ar planuojama, jei taip, kada ir kokia apimtimi imtis korekcinių veiksmų azartinių lošimų reklamos srityje, įskaitant ir reklamos užsakymus tose interneto svetainese, kuriose Priežiūros tarnybai pateiktais duomenimis jūsų bendrovių reklama skelbiama neva ne jūsų iniciatyva pvz. „basketnews.lt“, „krepsinis.net“ ir pan.“, – rašoma rašte.
Metai iš metų nepričiumpami nelegalai
LPT dėl tokių užsienyje veikiančių taisykles apeinančių puslapių gūžčiojo pečiais dar 2017 metais, kai M360 dienos šviesą išvydo tekstas apie kažkodėl ne visiems galiojančius Lošimų reklamos internete įstatymus.
Jau tada LPT pripažįno, kad išgaudyti visus pažeidėjus, kurie vos užblokavus tuoj susikuria iš naujo su labai panašiais domenais ‒ tuo metu, lygiai taip pat, kaip ir dabar yra vargiai įgyvendinama užduotis. Ir vieną iš didžiausių kliūčių šiame darbe įvardino tai, kad domenai su „.lt“ galūnėmis išduodami labai menkai kontroliuojant, todėl net pamačius pažeidimus, tenka ilgai ieškoti, kas yra galimi pažeidėjai.
„Lietuvoje daug kas kitaip, nei turi būti. Portalai kaip „basketnews.lt“, „krepsinis.net“ ar „sportas.lt“ buvo iškelti iš Lietuvos, vien tam kad jų nepasiektų Lošimų priežiūros tarnyba ir nereikėtų mokėti baudų už nelegalių internetinių lažybų bendrovių reklamą. Esą jie tik samdo Lietuvoje dirbančius žurnalistus rašančius apie sportą, o reklamos užsakymai vykdomi per Estiją.
Galioja dvigubi standartai: tie, kurie dirba pagal įstatymus, moka mokesčius Lietuvoje, yra griežtai reglamentuojama lažybų reklama ir už menkiausią nusižengimą Lošimų priežiūros tarnyba gali įspėti dėl licencijos sustabdymo, turi konkuruoti su tais, kurie veikia nelegaliai ir daro ką nori. Geriausias pavyzdys yra „Unibet“, kurie buvo užblokuoti gal dvidešimt kartų ir vis atsiranda su nauja galūne, kaip „Unibet-11” ar „Unibet-12” , reklamuojasi į Lietuvą orientuotuose portaluose, neturėdami licencijos organizuoti azartinius lošimus Lietuvoje“, – 2017-aisiais pasakojo „Top Sport“ rinkodaros vadovas Skirmantas Staniulis.
S. Staniulis piktinosi, kad situacija, dėl nelegalių lažybų bendrovių ir jas reklamuojančių interneto svetainių tęsiąsi daugiau kaip 10 metų. „Tai parodo mūsų tarnybų neveiksnumą ir aplaidų darbą, nesugebant užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, mokami mokesčiai į Lietuvos biudžetą“, – sako jis.
Susisiekus su LPT direktoriumi Virginijumi Daukšiu paaiškėjo, kad minėtas įspėjamasis raštas buvo skirtas ne interneto portalams, o azartinius žaidimus siūlantiems verslams. Jame nurodyta, kad koronaviruso metu azartinių lošimų srityje nereikėtų naudotis sunkia ekonomine situacija, nevilioti lošti pažeidžiamų, pajamų šaltinius ką tik praradusių žmonių. Šis prašymas buvo siųstas balandžio 1 d., o nesulaukus jokio atsakymo iš šio pobūdžio verslo įmonių, pasitarus su Finansų ministerija, buvo išsiųstas papildomas kreipimasis.
Karantino metu turintys priklausomybių – dar labiau pažeidžiami
„Į Finansų ministeriją kreipėsi ir Vyriausybės, ir Seimo nariai su nerimu dėl azartinių reklamų kiekio ir masto. Galbūt jų liko tiek pat – šito komentuoti aš negaliu. Tačiau dabar ji tapo daug labiau matoma, lyginant su ankstesnėmis savaitėmis. Taip pat jos ištransliavimas yra labai agresyvus: kartais uždengia net visą ekraną.
Taigi nusprendėme, kad reikia kažką daryti, ypatingai šiuo laikotarpiu.Rašte buvo prašoma verslo atstovų informuoti apie tai, kokių priemonių imasi ir ar jų imasi, kad tos reklamos būtų sušvelnintos“, – teigė V. Daukšys.
Jis sako, kad koronaviruso pandemijos metu psichologinės žmonių problemos ir priklausomybės tik dar labiau paaštrėja, turint daugiau laisvo laiko, nei buvo įprasta.
„Karantino metu, kai žmonės daug laiko praleidžia namuose ir neturi kuo užsiimti, o dar jeigu ir pasižymi priklausomybe nuo lošimų, tie impulsai galvoje veikia tik dar aktyviau, kai tokios reklamos visą laiką raibuliuoja prieš jų akis“, – pastebi LPT vadovas.
Vyras pripažįsta, kad šalies žiniasklaidos situacija nėra džiuginanti, jeigu ji netektų pajamų uždraudus azartinių lošimų reklamą: „Manau, labai liūdna, jei nepriklausoma Lietuvos žiniasklaida gyvena iš azartinių lošimų reklamos. Galbūt dabar yra kaip tik gera proga kalbėti apie paramą žiniasklaidai iš kitų šaltinių? Juk niekas nenori, kad laisvos žiniasklaidos neliktų, lygiai taip pat, kad jos kanaluose būtų transliuojamos sunkią psichologinę priklausomybę keliančių azartinių lošimų reklamos“.