Reikalavimai didesni nei nurodo įstatymas
LRT portale skelbiama, kad kanditatai į etikos kontrolieriaus pareigas gali teikti savo prašymus iki kovo 12 dienos. Tarp kitų reikalavimų nurodoma, kad kandidatas turi turėti ne mažesnę nei 10 metų darbo patirtį pagal įgytą specialybę. LRT įstatyme ši kartelė numatyta mažesnė – jame nurodoma, kad būtina ne mažesnė nei 5 metų darbo pagal specialybę patirtis.
Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro, didesni reikalavimai nei numatyta įstatyme negali būti keliami. „Daugiau negali būti, arba čia kažkam konkrečiam taiko. Jeigu įstatyme aiškiai reikalavimai surašyti, tai jau įstatymo pagrindu ir turi būti: kaip ir, pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo teisėjui ar dar kažkam, jei įstatyme yra reikalavimai, viskas, nereikia jokių kitų“, – sakė jis.
Ar tokiu atveju negali susiklostyti situacija, kad daugiau nei 5, bet mažiau nei 10 metų patirties turintis kandidatas, kurio prašymas pagal skelbimo sąlygas net nebūtų svarstomas, galėtų užginčyti patį konkursą?
„Ellex Valiunas“ asocijuotasis partneris, advokatas dr. Ąžuolas Čekanavičius sako, kad tokia galimybė įmanoma.
„Jei mes kalbame apie visuomeninį transliuotoją, kurio veikla visų pirma yra reglamentuojama įstatymo, tai tikrai tokią potencialią riziką šitoje vietoje matyčiau, nes yra ribojamos konstitucinės teisės pasirinkti darbą, eiti tam tikras pareigas, jei įstatymas numato vienokią kartelę, o staiga visuomeninio transliuotojo kažkokie vidiniai organai sugalvoja kitaip. Čia kaip Advokatų taryba iškeltų reikalavimus, kad mums neįdomu, ką sako advokatūros įstatymas, advokatų tarybos pirmininkas turi turėti tokius reikalavimus“, – komentavo jis.
Advokatė, žiniasklaidos teisės specialistė Liudvika Meškauskaitė svarstė, kad galbūt griežtesni reikalavimai nei numatyti įstatyme nėra blogai: „Tik aišku, jie turi atitikti protingumo principą. Dešimt metų, sakyčiau, jau gana rimtas reikalavimas, bet nesakyčiau, kad nepagrįstas, tuo labiau, kad etikos klausimai nors kaip ir atrodo paprasti, bet iš tikro čia reikia daug patirties“.
LRT Tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis taip pat teigė, kad vadovautasi tuo, kad LRT įstatymas numato „ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį“, t.y. nustato minimalius reikalavimus. „Taryba, įvertinusi Etikos kontrolieriaus svarbą ir vidiniuose dokumentuose sustiprinusi Etikos kontrolieriaus teises, nustatė aukštesnius reikalavimus nei minimalūs, nustatyti LRT įstatyme, – tiek darbo patirties, tiek dėl užsienio kalbos. Papildomi reikalavimai nustatyti Tarybos vadovaujantis LRT įstatymo 11 str. 1 d. 5 punktu“, – teigė LRT Tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis.
Šiuo punktu tiesiog nurodoma, kad Taryba priima viešo konkurso LRT generalinio direktoriaus, LRT etikos kontrolieriaus, LRT vidaus audito tarnybos vadovo pareigoms eiti organizavimo tvarkos aprašus ir viešai juos skelbia LRT interneto svetainėje.
Siūlomą atlyginimą keitė konkurso metu
Nuo to laiko, kai buvo paskelbtas konkursas, buvo koreguotas ir siūlomas atlyginimas. Buvo skelbta, kad už šias pareigas siūlomas 2300 eurų atlyginimas, kuris vėliau buvo padidintas nuo 3800 eurų neatskaičius mokesčių, taip pat pridedama, kad tikslų atlyginimą lems turimos kompetencijos ir darbo patirtis.
L. Gadeikis, paklaustas, kodėl skelbime buvo pakeistas siūlomas atlyginimas, komentavo, kad teisė LRT tarybai nustatyti LRT etikos kontrolieriaus darbo užmokestį yra įtvirtinta LRT įstatymo 11 str. 1 d. 6 punkte: „LRT taryba tokį sprendimą priėmė siekdama, kad atrankoje į šią svarbią poziciją dalyvautų pakankamai kvalifikaciją atitinkančių pretendentų, ir Taryba galėtų rinktis iš geriausiųjų savo srities profesionalų“.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius pastebėjo, kad rasti tinkamą žmogų tokiai pareigybei – nelengva užduotis tiek Lietuvoje, tiek bet kurioje kitoje valstybėje: „Pareigybė tokia neįprasta, mažai žmonių turi ir kompetencijos, ir nori pretenduoti į tokią vietą“.
„Pirmiausia reikia žiūrėti į tos pareigybės atsiradimo aplinkybes. Kadangi tai yra nauja pareigybė, akivaizdu, kad tiek žmogaus kompetencija, tiek ambicija turi būti gana stipri. Lygioje vietoje nėra taip paprasta kurti praktiką, standartus, daugybę kitų dalykų, jei ne nuo nulio, tai bent nuo tokių pozicijų, kur niekas anksčiau to darbo nedarė. Nebus lengva. Kontekstas sudėtingas, nes etikos iššūkių yra labai daug, o atsakymų į juos palyginus mažai, tad teks tarp kūjo ir priekalo gyventi. Be to, kiek girdėjau susijusių dalykų, ir liečiančių atlyginimų konkurencingumą, ir politinius santykius tarp valdžios ir LRT, kurie nestabiliai svyruoja tarp rinkimų – daug niuansų turi įvertinti“, – kalbėjo D. Radzevičius.
Kontrolieriaus nepriklausomumas kelia klausimų
2020 m. pabaigoje LRT buvo pateikusi Seimui pasiūlymą, kad jos veiklos nebegalėtų vertinti Visuomenės informavimo etikos komisija, vienu iš pagrindinių argumentų įvardindama, kad šią funkciją atliks atsiradęs LRT etikos kontrolierius. Sulaukusi daug kritikos iš žiniasklaidos bendruomenės, Prezidentūros, LRT šį siūlymą vėliau visgi atsiėmė.
Tuomet buvo teigiama, kad etikos kontrolieriaus objektyvumą užtikrins tai, kad jis bus pavaldus ne LRT administracijai, o visuomeniniais pagrindais dirbančiai LRT tarybai. Tačiau paskelbti etikos kontrolieriaus veiklos nuostatai kelia klausimus, ar taip tikrai bus.
Prie numatytų pareigų rašoma, kad tarp jų bus vykdyti Tarybos, Tarybos pirmininko ir Generalinio direktoriaus pavedimus, susijusius su Etikos kontrolieriaus veikla. Rašant apie darbo organizavimą nurodoma, kad jei kitaip nenumato Tarybos reglamentas, šie Nuostatai ar kiti Tarybos nutarimai, Etikos kontrolieriaus siūlymai, išvados ir rekomendacijos yra skirtos išimtinai Tarybai ir Generaliniam direktoriui, ir negali būti viešinamos ar atskleidžiamos bet kokiems kitiems asmenims be Tarybos, Tarybos pirmininko ar Generalinio direktoriaus sutikimo.
L. Meškauskaitės nuomone, ši dalis atrodo labai keista. „Kokiu pagrindu gali įslaptinti, kažko nepaviešinti? Juk čia ne valstybės tarnybos paslaptis, – stebėjosi ji. – Jei nebus viešumo, nebus užtikrinti nepriklausomumo principai, tai blogai“.
Pasak jos, blogai tai, kad dabar LRT direktorius turi praktiškai neribotą valdžią, ir tai yra didelis valdymo trūkumas, nepriklausomai nuo to, kas tuo metu yra vadovas: „Keičiasi tie vadovai, bet negalima į vienas rankas įduoti tiek daug svertų, ir valdymo, ir kontrolės“.
S. Šedbarui taip pat kelia abejonių, ar čia yra išlaikomas nepriklausomumo principas. „Asmuo, kurį pats kontrolierius turi kontroliuoti, negali būti jo kontrolierius. Čia jau išeinama iš kompetencijos ribų. Jei etikos kontrolierius yra, jis dirba savarankiškai, nesvarbu, kur yra jo kabinetas, o poįstatyminiais aktais, žemesnio lygmens aktais tikrai negali apriboti to, kas yra įstatyme“, – komentavo jis.
D. Radzevičius pabrėžė, kad nepriklausomumas ir savarankiškumas yra raktiniai žodžiai, kai kalbame apie pasitikėjimą tokios pareigybės veikimu: „Bet koks kontrolierius, jei paimtume analogiją, pavyzdžiui, žurnalistų etikos inspektorius, nors kažkuria prasme ir pavaldus Seimui, bet savo sprendimų jis tikrai nevertina nei su Seimo nariais, nei su Komitetais, kurie svarstė kandidatūrą ir jį paskyrė“.
„Be jokios abejonės, būtų logiškiausia, kad savo veikloje ir sprendimuose – skundų nagrinėjime, sprendimų priėmime ir viešinime – jis būtų tiek savarankiškas, kad jo veiklą nulemtų tik sukurtos taisyklės, bet ne žmogiškieji pavaldumo santykiai. Kol kas aš nežinau, ar tai problema, darbine prasme gali būti įvairių pavedimų, nebūtinai kišimasis į sprendimų priėmimą, bet praktikoje būtų geriau išvengti bet kokių spekuliacijų“, – sakė D. Radzevičius.
L. Gadeikis teigė, kad nuostata dėl direktoriaus pavedimų vykdymo suteikia teisę Generaliniam direktoriui kreiptis į LRT etikos kontrolierių dėl LRT žurnalisto galimo profesinės etikos pažeidimo, kad kontrolierius atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą: „Be to, LRT įstatymo 16 str. nustatyta, kad kontrolierius atsako į Generalinio direktoriaus pateiktus klausimus, susijusius su LRT žurnalistų profesine etika“.
Kalbant apie viešinimo be Tarybos, Tarybos pirmininko ar Generalinio direktoriaus sutikimo, L. Gadeikis sakė, kad būtina pažymėti, kad šiuo atveju kalba eina apie siūlymus, išvadas ir rekomendacijas: „Pavyzdžiui, kontrolieriaus siūlymai dėl LRT žurnalistų etikos kodekso pakeitimų. Tai kitokio pobūdžio dokumentai nei LRT etikos kontrolieriaus sprendimai (Etikos kontrolierius etikos nuostatų pažeidimo tyrimą užbaigia priimdamas sprendimus), kurie, vadovaujantis LRT įstatymo 16 str. 4 d. nuostatomis, turi būti skelbiami LRT interneto svetainėje“.
Pasak L. Gadeikio, LRT etikos kontrolieriaus nepriklausomumas yra išlaikomas, nes tik LRT taryba jį skiria į pareigas ir atleidžia, tik Taryba nustato jam darbo užmokestį, tik Tarybai kontrolierius teikia savo veiklos ataskaitą, tik Taryba tvirtina kontrolieriaus veiklos nuostatus, Tarybai gali būti skundžiami kontrolieriaus priimti sprendimai.