Kol dar neaišku, kaip klostysis naujas LRT generalinio direktoriaus konkursas, kurį LRT Taryba žada netrukus paskelbti, žiniasklaidos ekspertai svarsto, kokiu keliu būtų galima eiti ir kokie pokyčiai labiausiai reikalingi. Vienas iš labiausiai pabrėžiamų dalykų – per mažas LRT Tarybos darbo viešumas. „Toks slaptumas mane stebina nuo pat pirmos buvimo Tarybos nariu dienos“, – prisipažino vienas iš LRT Tarybos narių Jonas Staselis.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, prieš dešimtmetį pats buvęs LRT Tarybos pirmininku, prisimena, kad tada jos posėdžiai netgi būdavo viešai transliuojami ir jų pavertimą uždarais vadina didžiule klaida. Kita vertus, kaip pasakojo anonimu norėjęs likti su situacija gerai susipažinęs žiniasklaidos ekspertas, informacija, kuri iš tiesų turėtų likti konfidenciali, kaip kandidatai į LRT generalinius direktorius, realybėje greitai pasklinda, tad dalis potencialų kandidatų nusprendžia geriau savo jėgų nemėginti.
Vakar po LRT Tarybos posėdžio paskelbta, kad naujame konkurse žadama viešai paskelbti ir kandidatų pavardes, ir jų programų santraukas.
Tarp vertų apsvarstyti pokyčių ekspertų įvardinama galimybė keisti LRT Tarybos sudėtį, įtraukiant kitas visuomenės grupes, ar įvedus nelyginį Tarybos narių skaičių palengvinant sprendimų balsuojant priėmimą.
Direktorių renka 12 asmenų taryba
Kaip dabar vyksta konkursas? LRT generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia LRT Taryba. Ji, kaip numato LRT įstatymas, rengia tvarkos aprašą, kaip šis konkursas organizuojamas ir paskelbia LRT interneto svetainėje.
LRT tarybą sudaro 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų 6 metų kadencijai. Tai yra keturi Respublikos Prezidento paskirti asmenys; keturi Seimo paskirti asmenys (du skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); keturis narius (po vieną) skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija. Tarybos nariai išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma 3 metams skiria Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją.
Šiuo metu LRT tarybos pirmininko pareigas eina Lietuvos švietimo tarybos deleguotas Kauno technologijos universiteto rektorius Eugenijus Valatka (Tarybos nario įgaliojimai iki 2026 m. gegužės 19 dienos), pirmininko pavaduotoja – Lietuvos vyskupų konferencijos deleguota profesorė Irena Vaišvilaitė (Tarybos narės įgaliojimai iki 2026 m. gegužės 19 dienos).
Kiti tarybos nariai: Seimo deleguoti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius profesorius Renaldas Gudaitis, žiniasklaidos ekspertas docentas Deimantas Jastramskis, teisininkė Laura Matjošaitytė, profesorius, humanitarinių mokslų daktaras, kalbininkas Juozas Pabrėža (visų jų Tarybos narių įgaliojimai baigsis 2028 m.), prezidentės Dalios Grybauskaitės deleguoti ekonomistė Giedrė Švedienė ir istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Norbertas Černiauskas (Tarybos narių įgaliojimai iki 2024 gegužės 11 dienos), prezidento Gitano Nausėdos deleguoti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo Akademijos profesorius Mindaugas Jurkynas ir prozininkė, literatūros kritikė, scenaristė Renata Šerelytė-Mendeikienė (Tarybos narių įgaliojimai iki 2024 gegužės 11 dienos), Lietuvos mokslo tarybos deleguotas profesorius Darijus Beinoravičius (Tarybos nario įgaliojimai iki 2026 m. gegužės 19 dienos), Lietuvos meno kūrėjų asociacijos deleguotas jos pirmininkas, fotografas Jonas Staselis (Tarybos nario įgaliojimai iki 2026 m. gegužės 19 dienos).
Tai, kad po du kandidatus yra delegavę kadenciją baigusi prezidentė D. Grybauskaitė ir prezidentas G. Nausėda, susiklostė dėl to, kad du ankstesni LRT tarybos nariai pasitraukė nebaigę kadencijos.
Tarybos narių kadencijos baigiasi skirtingu metu, nes pirmoji Tarybos kadencija buvo sudaryta taip, kad 4 narius 6 metams skyrė Respublikos Prezidentas; 4 narius 4 metams skyrė Seimas (2 nariai skyrė iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); 4 narius, kaip savo atstovus (po vieną), 2 metams skyrė Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius paaiškino, kad toks ciklas buvo sudėliotas specialiai, kad būtų ilgesnis nei politiniai ciklai ir su jais jokiu būdu nesidubliuotų: „Tam, kad atėjęs prezidentas ar Seimas nesikeistų Tarybos narių pagal savo užgaidas – kad būtų tam tikras ištęstas atstovavimas, pereinamumas, ne sudėliojimas sau palankių kandidatų“.
Įstatymo numatyta tvarka
Paskelbus konkursą LRT portale, per 30 kalendorinių dienų pretendentai gali teikti savo paraiškas. Jie turi pateikti penkerių metų veiklos programą, taip pat dokumentus, įrodančius, kad jie atitinka reikalavimus. Numatyta, kad LRT generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, yra apibrėžti Valstybės tarnybos įstatyme.
Pasibaigus dokumentų pateikimo terminui, LRT taryba per 30 kalendorinių dienų privalo suorganizuoti viešą konkursą.
Konkurso metu LRT taryba organizuoja posėdį, kuriame paeiliui išklauso visų kandidatų ir užduoda norimus klausimus. Posėdyje dalyvauja tik LRT tarybos nariai ir techninis personalas. Išklausius visų pretendentų, vyksta uždaras Tarybos posėdis, diskusija ir slaptas balsavimas. Laimėjusiu laikomas pretendentas, kuris surenka daugiau negu pusę visų LRT tarybos narių balsų. Nė vienam iš pretendentų nesurinkus daugiau nei pusės visų LRT tarybos narių balsų, tame pačiame LRT tarybos posėdyje skelbiamas pakartotinis slaptas balsavimas dėl dviejų daugiausia balsų surinkusių pretendentų. Jei daugiau nei du pretendentai surenka vienodai daugiausia balsų, dėl šių pretendentų slaptai balsuojama pakartotinai. Jeigu antrojo balsavimo metu nėra nustatomas laimėtojas, artimiausiame LRT tarybos posėdyje priimamas sprendimas skelbti naują konkursą. Tokiu atveju LRT taryba paveda LRT generalinio direktoriaus pareigas einančiam arba kitam asmeniui laikinai eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas, kol bus paskirtas naujas generalinis direktorius.
Pastebi realius trūkumus
Taip viskas yra sudėliota pagal įstatymą. Tačiau galbūt ateina metas jį koreguoti? Viešai nenorėjęs būti įvardintas žiniasklaidos ekspertas atkreipė dėmesį į kelis svarbius niuansus.
Pirma – gal jau laikas persvarstyti, kiek turi būti LRT tarybos narių ir kas turi juos deleguoti? Kodėl šalia Seimo ir Prezidentūros atstovų yra būtent Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos vyskupų konferencijos, o ne kurių kitų organizacijų atstovai? Vien tai, kad tarybos narių būtų 11 arba 13, jau leistų nebeužstrigti skelbiant lygiąsias.
Be to, diskutuotina ir tai, ar teisinga, kad svarbiausius LRT klausimus sprendžia su žiniasklaida nesusiję ir jos specifikos neišmanantys žmonės. „Turbūt būtų keista, jei žurnalistas spręstų kaip dirbti, pavyzdžiui, Lietuvos mokslo tarybai. O čia sprendimus priima tie, kurių daugelis realiai nėra dirbę nei televizijoje, nei radijuje“, – pastebėjo jis.
Antra – nors LRT viešai skelbia, kad užtikrina kandidatų konfidencialumą, tik jie patys, jei nori, gali atskleisti dalyvaujantys konkurse, o konkurso dieną netgi iki rezultato paskelbimo neįsileidžia žiniasklaidos, visgi, realiai informacija apie dalyvius pasklinda labai greitai.
„Žinau ne vieną žmogų, kuris atsisakė dalyvauti, nes, pavyzdžiui, nenorėjo, kad apie tai sužinotų dabartinis darbdavys ar panašiai. Čia teoriškai įvardinta, kad neskelbiama, bet iš tiesų informacija nuteka labai greitai“, – pasakojo su situacija gerai susipažinęs pašnekovas.
Tai, kad kandidatas renkamas pagal pristatytą programą, pasak jo, irgi yra tik oficiali versija. Anksčiau programų pristatymus LRT taryba vertindavo balais, dabar yra tiesiog balsuojama už kurį nors kandidatą. „Realiai visi ateina jau žinodami, už ką balsuos, ar kad nebalsuos už kažkokį savo priešą“, – kalbėjo jis.
Klausimų kelia ir tai, kaip turėtų būti skelbiama apie konkurso pradžią. Dabar informacija, kaip ir numatyta įstatyme, yra paskelbiama portale, greta kitų darbo skelbimų. „Bet tai ir viskas. Ne vienas žmogus nustebo išgirdęs, kad konkursas jau vyksta, nes viskas organizuojama labai tyliai“, – pastebėjo žiniasklaidos ekspertas. Jo manymu, terminas, per kiek laiko pateikti programą, galėtų būti ilgesnis, kad norintys dalyvauti galėtų išties rimtai pasiruošti.
Po to, kai paaiškėjo, kad kovą vykęs konkursas baigėsi be laimėtojo, laukiama, kol bus paskelbtas naujas konkursas. „Man atrodo, tokiu atveju LRT taryba turėjo tiesiog kitą dieną susirinkti į neeilinį posėdį ir paskelbti naują konkursą, tik, matyt, visiems buvo labai netikėta, nes galvojo, kad nugalėtojas yra aiškus“, – svarstė jis.
Taip pat abejotina, ar teisingas buvo sprendimas palikti toliau pareigas eiti LRT direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę. „Taip, įstatymas numato tokią galimybę. Bet ar tikrai gerai, kai vienas iš kandidatų turi tokius administracinius svertus? Jei laikinai vadovautų, pavyzdžiui, koks teisės departamento vadovas, visų kandidatų galimybės būtų lygesnės“, – pastebėjo žiniasklaidos ekspertas.
LRT generalinio direktoriaus viešo konkurso tvarkos aprašas nurodo, kad paskelbus viešąjį konkursą, negalima keisti jokių viešojo konkurso sąlygų. Tačiau dabar bus skelbiamas ne naujas etapas, o visai naujas konkursas, tad nežinia, kokių dar netikėtumų galima sulaukti. „Daug kas galvoja, kad čia lyg koks kitas etapas – ne, visai naujas konkursas, dar gal ateis nauji kandidatai, tad dar niekas neaišku“, – kalbėjo jis.
Stebina Tarybos darbo slaptumas
LRT tarybos narys Jonas Staselis prisipažino, kad jį tiek šiame konkurse, tiek apskritai dirbant LRT taryboje, stebina viešumo trūkumas.
„Nuo 2021 metų, pasikeitus įstatymui, Tarybos nariai turi sudaryti sutartį su pirmininku, pirmininkas su pavaduotoju. Tarybos nario sutartis apibrėžia jo funkcijas ir pareigas – bet tarybos nario sutartis yra konfidenciali. Vadinasi, visuomenė nežino, kaip Tarybos nariai atstovauja visuomenei“, – pastebėjo jis.
LRT įstatymas numato, kad Tarybos posėdžiai, išskyrus išimtis, turi būti protokoluojami. Tačiau viešai svetainėje skelbiami yra tik LRT Tarybos nutarimai – paskutinis viešas protokolas paskelbtas 2020 m. gruodį.
„Įstatymas dabar suformuluotas taip, kad yra sukurtas maksimalus slaptumas. Kodėl? Jeigu yra visuomeninis transliuotojas, išlaikomas už valstybės pinigus, mokesčių mokėtojų lėšas, ir yra toks slaptumas – mane tai stebina nuo pat pirmos buvimo Tarybos nariu dienos“, – sakė J. Staselis.
Jo nuomone, apie tai, kaip sudaroma LRT Taryba, būtų galima diskutuoti, bet to nereikėtų daryti skubiai.
„Pavyzdžiui, Prezidentūros atveju šiuo metu kaip ir yra balansas, kad du nariai deleguoti buvusios prezidentės, du – dabartinio, tačiau gali susidaryti tokia situacija, kad visus keturis deleguoja vienas prezidentas. Seimo atveju, kad ir neįrašyta įstatyme, yra neformalus balansas, kad du siūlo pozicija, du opozicija. Yra dalykų, kurie gal būtų keistini, bet tą siūlyčiau ramiai, neskubant apsvarstyti ir išdiskutuoti su visuomene, nes greiti sprendimai atsiliepia labai greitai po to taip, kad juos reikia taisyti. Kaip dabartinė situacija, kad per pirmą konkursą neišrinktas vadovas, nemanau, kad būtinai turėtų daryti įtaką tam, kad būtų skubus sprendimas keisti tarybą, reformuoti – čia turėtų būti plati diskusija ir ją ypač reikia pradėti nuo kuo didesnio tarybos veiklos viešumo“, – pabrėžė jis.
J. Staselis taip pat pasisakytų už tai, kad būtų ne balsuojama už žmones, o skiriami vertinimo balai. „Daugeliu atveju renkant kažkokius vadovus valstybinėse organizacijose komisijos vertina balais kvalifikacijas, gebėjimus, patirtis ir panašiai, kurie paskui sumuojami. Tada, jei komisija yra pakankamai sąžininga ir atvira, daugiau mažiau išnyksta tas subjektyvumo momentas“, – svarstė jis.
Visgi, jis atkreipė dėmesį, kad pagal dabartinį įstatymą to dabar padaryti neįmanoma. „Bet koks nutarimas turi būti priimtas ne mažiau 7 balsų. Tad net jei, tarkime, būtų tokia situacija, kaip praeitą kartą, kad buvo šeši ir šeši balsai, tai jei, pavyzdžiui, vieno nebūtų buvę, būtų 5 ir 6, vis tiek nebūtų išrinktas direktorius, nes bet kuriam nutarimui priimti reikia 7 balsų“, – aiškino LRT Tarybos narys.
D. Radzevičius taip pat sakė, kad skaidrumas – vienas iš dabar reikalingiausių aspektų: „Viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose dažnai sakoma, kad čia tie atstovai prezidento ar buvusios prezidentės yra už tą ar aną kandidatą. Atvirai pasakyti kriterijai kandidatams į direktorius, galbūt net jų programų viešinimas būtų viena iš išeičių, kuri leistų visuomenei šiek tiek stebėti patį atrankos procesą, tikėtis, kad laimės ne tik kompetentingiausias, kas labai svarbu, bet ir vertybiškai ir kitaip tinkamiausias kandidatas“.
Pats buvęs LRT tarybos pirmininku (2008-2013 m.) jis pasakojo, kad tuomet vienas iš pirmų darbų, kurių ėmėsi su kitais Tarybos nariais, kad padarė Tarybos darbą kiek įmanoma viešą, su tiesioginėmis posėdžių transliacijomis, taip pat visuomenei buvo pasiūlyta galimybė teikti pastabas dėl programos struktūrų ir tt.
„Aš čia matyčiau didžiausią iššūkį ir didžiausias galimybes. Tarybos narių veiklos viešumas, pozicijų, gal net savo matymų ir vizijų dėliojimas, man atrodo žymiai svarbesnis diskusijose dėl LRT. Noriu priminti, kad aukščiausias LRT valdymo organas visgi yra Taryba – ne generalinis direktorius, kuris yra vykdytojas, įgyvendintojas. Jis net nėra redakcijos žurnalistas kažkuria prasme – redaktoriai yra kiti žmonės ir direktorius, idealiu atveju, turėtų tiesiogiai nelabai kištis į žurnalistų sprendimus, kokios bus naujienų laidos ir panašiai. Būtų gerai, kad būtų daugiau savivaldos žurnalistinės. Aš dar pamenu laikus, kai LRT Taryba balsuodavo, pavyzdžiui, ir dėl etikos kodekso, savireguliacijos dalyvavimo – Taryba tokius sprendimus priimdavo. Tad aš, aišku, už tai, kad Tarybos veikla būtų kuo viešesnė ir, mano galva, Seime padaryti pokyčiai, kad Tarybos posėdžiai yra labiau uždari nei atviri, yra didžiulė klaida, kuri nedidina pasitikėjimo LRT valdymo sistema. Ne pačia Taryba turiu omenyje, bet pačiu valdymu kaip tokiu sukurtu aparatu“, – kalbėjo D. Radzevičius.
Dainius Radzevičius: tai ne dainų konkursas
D. Radzevičius neslėpė skeptiškai žiūrintis į viešojoje erdvėje nuskambėjusius pasiūlymus įvesti nelyginį LRT Tarybos narių skaičių, lemiamą balsą patikėti Tarybos pirmininkui ar balsavimą už kandidatus pakeisti vertinimu balais. Pasak jo, esmė – įsitikinti, kad generalinis direktorius tikrai turi tvirtą pasitikėjimą ir kuo didesnis procesų skaidrumas.
„Plačiąja prasme gal vieno balso skaičius galėtų nulemti direktoriaus išrinkimą, bet ar tai yra pakankamas pasitikėjimo mandatas? Man vis tiek kelia šiek tiek abejonių, ar tikrai toks jau tvirtas pasitikėjimas, jei vieno balso persvara simbolizuotų, kad čia išrinktas tas direktorius, kuris turi maksimalų pasitikėjimą. Nenorėčiau, kad būtų pamirštas faktas, kad nepasitikėjimo direktoriumi atveju jo patraukimui reikia dviejų trečdalių balsų. Tad šita prasme aš tiesiogiai nesiečiau vieno balso pridėjimą ar nuėmimą, padarant 11 ar 13 narių, su kažkokia didžiule sėkme išrenkant naują generalinį direktorių. Net ir tokiu atveju gali būti, kad koks nors narys nedalyvaus, susilaikys, nebalsuos ir taip toliau, tad čia aš matyčiau ne skaičiuje esmę, o kad iš tikrųjų būtų kandidatai, kurie realiai turėtų tikros didžiosios daugumos pasitikėjimą“, – sakė jis.
D. Radzevičiaus nuomone, pagal dabartinę tvarką, gavus 7 balsus iš 12, tokio pasitikėjimo užtenka direktoriui veikti. „Kažkas komentarą rašė, kad gal reikėtų, kad pirmininko balsas nulemtų. Bet tada išeitų, kad pirmininkas lygus už lygesnius, o ne tik atlieka moderatoriaus funkciją. Gal ir Seime tada reikėtų Seimo pirmininkui du balsus duoti?,“ – ironizavo LŽS pirmininkas ir priminė, kad toks balsavimas, kai du kandidatai surinko pakankamą kiekį balsų, kad būtų vertinami kaip stiprūs, bet nepakankamą, kad gautų daugumą, įvyko pirmą kartą.
Siūlymas grįžti prie vertinimo balais jam irgi neatrodo svarbus. „Jei mes galvojame, kad kažkokie taškai ar balai gali iš tikrųjų simpatijas antipatijas dėlioti matematiškai kitaip – gali būti ir taip. Bet atkreipsiu dėmesį, kad ta metodika, taškų, procentų ar kažko, vis tiek iš esmės yra daugiau ar mažiau žaidimas. Juk pats įstatymas numato, kad kiekvienas Tarybos narys turi po vieną balsą ir visais kitais klausimais – programų struktūros, apimties ir tt. Įsivaizduokite, jei mes visiems kažkokias procentines išraiškas skirsime, vienam 30 procentų, kitam 40? Juk tai nėra dainų konkurso atvejis – vis dėlto čia yra panašiai kaip kiekvienoje bendrovėje, kiekvienas Tarybos narys turi po vieną balsą, man atrodo, tai yra pakankama“, – svarstė jis.
Ką, visgi, pasak jo, vertėtų ateityje, po šių rinkimų, apsvarstyti, ar tikrai teisingas dabartinis Tarybos balansas, kai du trečdaliai žmonių yra deleguojami politinių jėgų.
„Kaip pavyzdį pasakysiu, kad šiandien nė viena iš žurnalistinių arba žiniasklaidos organizacijų neturi teisės deleguoti savo kandidatų, nors jie turi greičiausiai kompetencijas, ypač kalbant apie žurnalistiką. Taip, Vyskupų konferencija, Švietimo taryba, Mokslo taryba, Meno kūrėjų asociacija – kiekviena iš jų savaip svarbi, bet tikrai neužpildanti visuomenės atstovų platesnio atstovavimo, tad čia, jei būtų galvojama apie pakeitimą ar papildymą, tikrai būtų rimta diskusija, ar keturi nariai nuo Seimo ir keturi nuo prezidento, tikrai yra tas kiekis“, – sakė D. Radzevičius.
„Atkreipsiu dėmesį, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija, kuri reguliuoja visą radijo ir televizijos rinką, turi kiek kitokią struktūrą, nors irgi remiasi tokiu savireguliaciniu mechanizmu, kai didesnė dalis žmonių kaip tik yra ne iš valdžios institucijų. Ten yra ir žurnalistinės organizacijos, ir daugiau Meno kūrėjų asociacijos atstovų – yra toks platesnis spektras. Gal čia galėtų būti pokyčiai, kad būtų nuimtos spekuliacijos ir manipuliacijos, neva lemia kokios nors politinės ambicijos greta kompetencijų, kurias turi tarybos nariai“, – dėstė jis.
Jis patikslino nemanantis, kad LRT Tarybą turėtų didžiąja dalimi sudaryti žiniasklaidos profesionalai.
„Ko Taryba tikrai nedaro, tai netvirtina nei laidų tinklelių, nei konkrečios laidos koncepcijos ir tt. Tad Taryba tikrai neturėtų būti išimtinai sudaryta tik iš žurnalistų ar žiniasklaidos profesionalų – vis dėlto ji atstovauja visai visuomenei, jos lūkesčiams ir poreikiams formuojant strateginius tikslus, prioritetines kryptis, auditorijas ir tt. Bet, aišku, jei žiūrėti į kompetencijų įvairovę, kurios turėtų būti, tai vienas ar kitas turėtų būti, ypač pabrėšiu, žurnalistikos. Jei pasižiūrėsite LRT įstatymą, ten nedaug specifiškai reguliuojama, kokios turėtų būti pramoginės laidos – priešingai, pasakyta, kad pramogos tikrai turėtų būti labiau nušviečiamos nei orientuojamasi į tokių laidų kūrimą. Bet kur tikrai daug dėmesio LRT skiriama pagal įstatymą, tai žurnalistikos, visuomenės informavimo klausimams, net atskiroms specifinėms auditorijoms, kaip tautinėms bendrijoms, neįgaliesiems ir tt. Žiūrint į LRT įpareigojimus, geriau, kad kompetencijos būtų papildytos ir tomis sritimis, dėl kurių LRT Taryba ir turi dirbti, pavyzdžiui, Neįgaliųjų reikalų taryba ar kokia kita asociacija, kodėl gi ne“, – svarstė LŽS pirmininkas.
Signalas naujiems kandidatams?
D. Radzevičius svarstė, kad situaciją, kai nebuvo išrinktas konkurso laimėtojas, galima vertinti kaip signalą kitiems žiniasklaidos profesionalams, kad galbūt jie gali ateiti ir įrodyti galintys gauti daugumos Tarybos narių pasitikėjimą. Tačiau svarbu užtikrinti, kad visiems, tiek dabartinei vadovei, tiek kandidatams, ateinantiems iš išorės, būtų užtikrintos lygios sąlygos.
„Negalėčiau pasakyti, ar jau esančiam vadovui lengviau ar sunkiau dalyvauti konkurse – bet kokiu atveju visiems tai yra stresas. Bet vienas aiškus dalykas, kuris turbūt visada lengvesnis tam, kuris jau turi tas pareigas, yra prieiga prie visos informacijos. Aš drįsčiau sakyti taip, didesnė problema yra ta, kad iš LRT veiklos viešų ataskaitų, kiek žiūrėjau, bet kuriam kandidatui į direktorius yra labai mažos galimybės iš tikrųjų pačiupinėti ir suprasti, kaip visas LRT veikia, kur yra jo stiprios ar silpnos savybės. Kadangi kiekvienas direktorius turi pateikti savo veiklos strategiją, idealiu atveju būtų labai gerai, jei kiekvienas iš kandidatų gautų panašų informacijos paketą apie veikiančią LRT“, – siūlė jis.
„Taip pat svarbu numatyti procedūras, kad bent tame etape, kur vyksta pakartotiniai konkursai, Taryba turėtų rasti būdą, kaip nesuteikti preferencijų nei vienam, nei kitam kandidatui. Šių rinkimų metu aš pirmiausia matau vieną tikrą problemą, kad bent LRT interneto svetainėje mačiau keletą komentarų, susijusių su LRT vadovo rinkimais. Visgi manyčiau, kad vadovo rinkimų metu pati LRT turėtų labai būti neutrali arba maksimaliai atvira įvairioms nuomonėms, ne tik nuomonėms, kurios galbūt palankesnės esančiam vadovui ar išorės vadovui, kitaip tariant, pati LRT neturėtų būti nuomonės formuotoja, kaip turėtų vykti konkursas, ir, pavyzdžiui, kolegos Virginijaus Valentinavičiaus komentaras, mano galva, neišlaiko absoliučiai jokios kritikos. Tai turbūt vienas iš tų dalykų, kuris verstų kiekvieną suabejoti, ar iš tikrųjų pats LRT su dabartiniu administravimu atlaiko tą kritiką, kad nesudaromos preferencijos, tarkim, vadovui, kai palankus vadovui komentaras atsiranda kritikuojant ką nors kita. Tad čia yra silpnoji grandis, kurios neturėtų būti“, – komentavo jis.
Kol kas žaidimo taisyklių keisti neplanuoja
Kultūros ministras Simonas Kairys pabrėžė, kad dabar, kol naujas direktorius nėra išrinktas, LRT Taryba turi rasti būdų, kaip tai padaryti pagal dabartines žaidimo taisykles, o apie įstatymo tobulinimus bus galima galvoti po to ir pirmiausia apie tai, pasak jo, turėtų būti diskutuojama Seimo kultūros komitete.
„Mes, be abejo, kaip atsakingi už žiniasklaidos sektorių, irgi situaciją matome, bet, manau, dabar, kai nepavyko iš pirmo karto paskirti generalinio direktoriaus ir laukiama naujo konkurso, situacija yra tokia įtempta, kad dabartiniame procese yra netinkamas laikas kažką performuoti. Taip, buvo tokių idėjų, kad gal turėtų būti nelyginis LRT tarybos narių skaičius, bet dabar turėtų taryba pabaigti savo darbą iki galo, atlikti savo funkcijas, paskirti generalinį direktorių ir situacijai nuslūgus bus galima galvoti, ar kažką čia galima tobulinti. Kitu atveju mes keičiame arklius nepersikėlę per upę“, – sakė Kultūros ministras.
„Galima diskutuoti dėl tam tikrų principų, ar pats delegavimas į Tarybą yra tobulintinas, bet esmė ta, kad, kaip bebūtų, esant tokiam spaudimui iš visuomenės, diskusijoms šiandien vykstant gana aštriai, būtent Tarybos priedermė yra riboti šitą procesą, susitelkti į savo funkcijas, savo darbą, kad būtų rezultatas, nes iš tikrųjų antrą kartą nepaskyrus vadovo, turėtume tokią situaciją, kai Taryba turėtų labai įsivertinti, kas įvyko ir kaip LRT tada gali sklandžiai funkcionuoti artimiausioje ateityje“, – kalbėjo jis.
LRT įstatymas numato ir galimybę atsistatydinti pačiai LRT Tarybai, tačiau ar toks kelias būtų galima išeitis iš situacijos, S. Kairys vertinti nenorėjo: „Pirmiausia, Taryba turi labai aiškią užduotį, labai aiškias jiems įstatymų suteiktas galias ir jų atsakomybė yra paskirti generalinį direktorių. Kaip ten viskas po to atrodys, aš nenorėčiau už Tarybą komentuoti, bet dabar turime matyti pastangas kiek įmanoma dar su esamomis žaidimo taisyklėmis tą procesą tobulinti, bet šita situacija, akivaizdu, negali būti tokia pakabinta tarp žemės ir dangaus, o turi turėti sprendimą“.
Siūlytų grįžti prie vertinimo balais
S. Kairys neatmetė galimybės, kad galbūt, jau pasibaigus šiam konkursui, būtų galima kelti klausimus dėl to, kas deleguoja narius į LRT Tarybą, tačiau, jo nuomone, kitas būdas užkirsti kelią tokioms situacijoms būtų keisti konkurso procedūrą ir grįžti prie vertinimo balais.
„Dabar balsavimo procedūra yra tokia, kad kiekvienas tarybos narys balsuoja už jam labiausiai priimtiną kandidatą, kitaip tariant, Taryba rinkdama direktorių neturi jokios matricos, nepildo jokių lentelių, neskiria balų, iš kurių nesiformuoja kažkoks konkursinis balas, o tai iš principo eliminuotų klausimą, ar turi būti lyginis skaičius Tarybos narių, ar nelyginis. Manau, čia yra pagrindinis dalykas ir tą įmanoma būtų sutvarkyti. Ši situacija irgi parodo, kad labiau turėtų būti vertinamos ne asmenybės, vardai pavardės, patirtys ir vizijos, bet turėtų būti sprendžiama iš žodžiu ir raštu dalies, kaip yra atrenkami ir mūsų kiekvienos įstaigos vadovai – yra visa vertinimo sistema, kur turi balų skaičių, kuris, mano galva, žymiai tiksliau atspindi kompetencijas“, – svarstė S. Kairys.
Jis prisipažino nežinantis, kodėl anksčiau buvusio vertinimo balais buvo atsisakyta, tačiau sakė esantis įsitikinęs, kad grėsmes galima suvaldyti.
„Visada yra baimė, kad kažkas neparašytų ženkliai mažesnio balo, kad nenumuštų gero kandidato ir panašiai – matyt, nuo tų dalykų apsisaugojant buvo pakeista sistema, nors nesu tiek įsigilinęs ir nežinau motyvų. Visgi, mano galva, žinant praktiką, kaip eliminuoti įvairias grėsmes, galima turėti konkrečių kompetencijų, planų, vizijų vertinimą, tą sudėliojant į aiškų procesą ir vertinant balais. Tai būtų svarbiausias dalykas, o tada, be abejo, galima perdiskutuoti, persižiūrėti (dėl to, kas deleguoja atstovus į LRT Tarybą – aut. pastaba), nes LRT vykdo specialią misiją, tai reiškia, kad Taryba turi būti suformuota iš visuomenės, atspindėti visuomenės lūkesčius, kaip mes tą nacionalinį transliuotoją turime matyti. Bet, kaip minėjau, čia labiau Seimo teritorija, čia kokiame Kultūros komitete turi būti diskusija apie tuos dalykus, o dabar, manau, iš principo turėtų politikai susilaikyti nuo vertinimų: Taryba yra deleguota skirtingų valdžios institucijų ir turi tiesiog atlikti savo darbą iki galo“, – kalbėjo ministras.
Vertinti, ar geras buvo LRT Tarybos sprendimas palikti Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę kaip laikinai einančią pareigas ir ar taip nesudaromos nelygios sąlygos su kitais konkurentais, jis nenorėjo.
„Esmė tokia, kad Taryba turi imtis tokių sprendimų, kurie užtikrintų stabilumą, ne kažkokiu laikinuoju valdymu, o taip užtikrinti procesą, kad LRT veikla išlikti stabili, nebūtų kažkokių ekscesų kalbant apie naujus rinkimus ir tiesiog šitame procese reikia ramybės, kuri pirmiausia užtikrintų sklandžią veiklą, bet tai nereiškia, kad šita situacija gali tęstis begalybę laiko“, – pabrėžė S. Kairys.