Siekdamas apriboti savireguliacijos mechanizmus, Kultūros komitetas kartu su visuomeniniu transliuotoju LRT, didžiausia žiniasklaidos grupe Lietuvoje, buvo pateikęs Visuomenės informavimo įstatymo pataisas – pasiūlymą pertvarkyti šalyje veikiančių savireguliacijos sistemų vidinę struktūrą. Pritarus šiam pasiūlymui, nuo 2023 m. gegužės 1 d. pradėtų veikti pertvarkytas Visuomenės informavimo etikos komisijos (VIEK) modelis, būtų atvertos didesnės galimybės valdžios įtakai ir mažesnės galimybės užtikrinti demokratijos principus.
Pakeitimai reikštų, kad nuo 1996 m. šalyje galiojanti savireguliacijos sistema nebeapimtų daugelio žiniasklaidos organizacijų atstovų. Atsižvelgiant į tai, kad dalis Lietuvos žiniasklaidos atstovų negalėtų dalyvauti žurnalistų etikos savireguliacijoje, tai būtų žingsnis atgal žiniasklaidos laisvei šalyje. Be to, nepateikta jokio paaiškinimo, kodėl dauguma atstovų pasitrauktų ir kodėl reikia keisti esamą sistemą.
Jei siūlomas pertvarkos modelis būtų priimtas, iš devynių šiuo metu atstovaujamų įstaigų galėtų būti pakeistos keturios ar penkios, o dėmesys būtų nukreiptas ne į vienodą žiniasklaidos priemonių pusiausvyrą, o daugiau balsų būtų suteikta visuomeniniam transliuotojui, kuris paprastai labiau linkęs pritarti valdančiajai partijai.
Lapkričio viduryje daugiau nei 100 žiniasklaidos priemonių, žiniasklaidai atstovaujančių asociacijų, profesinių sąjungų ir žurnalistų paprašė LR Seimo persvarstyti šį siūlymą. Visuomenės informavimo etikos asociacija (VIEA) teigė, kad organizacija būtų išformuota, jei nebūtų laikomasi savireguliacijos sistemos išlaikymo ir kai kurie dalyviai būtų pašalinti.
„Šis atvejis dar kartą parodo, kokį spaudimą valstybė ir politiniai veikėjai gali daryti žiniasklaidai ir žodžio laisvei šalyje. Reikia rimtai vertinti riziką, kad situacija gali virsti visuomeninės ir nepriklausomos žiniasklaidos konfliktu. Lietuva, šiuo metu užimanti devintąją vietą Pasauliniame spaudos laisvės indekse, gali drastiškai nukristi reitinge,“ – rašoma EFJ išplatintame pranešime.