„Rengdami ateinančių metų biudžetą didelį dėmesį skiriame regiono geopolitinei situacijai. LRT yra valstybės gynybos dalis, todėl turime pasiruošti darbui karo atveju, o tai reikalauja didelių investicijų“, – teigia LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Sklandžiam veiklos tęstinumui užtikrinti LRT rengsis visoms ekstremalioms situacijoms – tokioms kaip elektros dingimas šalyje, Astravo nelaimė, karas, dėl ko galėtų sutrikti ir LRT veikla.
„Orientuodamiesi į galimus veiklos iššūkius, šiuo metu jau rengiame galimų krizinių situacijų sąrašą, pagal kurias bus ruošiami pasirengimo scenarijai. Juos LRT darbuotojai išmėgins specialiose pratybose, pagal kurias bus įvertinamas LRT pasiruošimas šioms situacijoms“, – teigia LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas Tomas Rytel.
Kad LRT veikla nesustotų jokiomis sąlygomis, ateinančių metų biudžete numatyta perkelti portalo LRT.lt paslaugas į debesiją, įrengti slėptuves ir priedangas, įsigyti papildomos technikos veiklos tęstinumui užtikrinti.
„Perkelti LRT.lt portalo paslaugas į debesiją šiuo metu yra strategiškai svarbus sprendimas – debesijos infrastruktūra leidžia paslaugas paskirstyti per kelis duomenų centrus skirtingose geografinėse vietovėse. Tai suteikia galimybę greitai atkurti paslaugas nutrūkus ryšiui ar kilus kitoms grėsmėms viename regione“, – teigia LRT Interneto departamento vadovas Ričardas Baltaduonis.
LRT žurnalistai jau yra įgiję patirties dirbti iš karo zonų, tačiau, suprantant saugumo svarbą, LRT ir toliau organizuos specialius mokymus naujienų tarnybų žurnalistams – juose bus gilinamasi, kaip dirbti pavojingose vietose ir karinėse zonose, taip pat bus rengiami ir saugumo mokymai.
Tarp kitų LRT planų 2025-iesiems – pabaigtas fizinis naujienų tarnybų susijungimas bendrose patalpose.
Skelbiama, kad visos organizacijos mastu LRT ir toliau puoselės darbuotojų vidinę kultūrą investuodami į motyvavimo priemones, darbo vietų atnaujinimą, svarbių įstaigos veiklai kompetencijų ugdymą. LRT kitais metais vystys darbdavio įvaizdžio stiprinimo iniciatyvas, kurios leis pritraukti ir išlaikyti darbuotojus.
Įgyvendinant LRT tvarumo principus, bus vertinamas ir mažinamas CO2 pėdsakas, stebimas įvairovės politikos įgyvendinimas stebint vyrų ir moterų pasiskirstymą laidose.
Lėšos bus skiriamos ir būsimam naujam LRT pastatui – per artimiausius metus bus rengiamas pastato projektas.
Kitais metais LRT investuos į strategines IT sritis – šios investicijos užtikrins patikimą apsaugą, efektyvesnį duomenų valdymą ir pasirengimą skaitmeniniams iššūkiams.
LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio bei 1,3 procento iš akcizo pajamų. Tai pažangiu laikomas finansavimo modelis, užtikrinantis didesnį visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą nuo besikeičiančios politinės šalies valdžios sprendimų ir galimos reklamdavių įtakos.
2025 m. asignavimai skaičiuojami nuo 2023 m. nacionalinio biudžeto surinktų įplaukų.