Balsuojant įtraukė tarp kitų klausimų
Trečiadienį Seimo kultūros komiteto posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl Audiovizualinės žiniaklaidos paslaugų direktyvos nuostatų perkelimo į nacionalinę teisę. LRT siūlymu, papildomai buvo įtrauktas aspektas apie Visuomenės informavimo įstatymo peržiūrą, kuriame prašoma numatyti išimtis Visuomenės informavimo etikos komisijos veikloje, kad ji nebegalėtų vertinti LRT veiklos, galimų profesinės etikos pažeidimų, dėl jos veiklos pateikiamų asmenų skundų.
Žurnalistų veiklą Lietuvoje prižiūri dvi institucijos – Visuomenės informavimo etikos komisija ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.
Visuomenės informavimo etikos komisija 2020 m. pernai iš viso fiksavo 9 etikos pažeidimus Lietuvos žiniasklaidoje. Iš jų vienas buvo LRT už Mindaugo Aušros publikaciją „LRT tyrimas. Milijonai eurų nuomonei pirkti – kalbama apie šešėlines schemas žiniasklaidoje“, kai buvo pažeistas etikos kodekso 3 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones, ir 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje. Taip pat buvo fiksuota po vieną pažeidimą portaluose zw.lt, mignalina.lt, agroeta.lt, naujienų agentūroje ELTA, laikraščiuose „Švyturio laikraštis“, „Biržiečių žodis“, portale diena.lt buvo padarytas vienas pažeidimas bendrame portale ir dar vienas jam priklausančiame „Klaipėda“ (diena.lt).
Žurnalistų veiklos etiką taip pat vertina Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Pagal jai pateiktus skundus, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. spalio 1 d. po vieną rimtą profesinį prasižengimą fiksuota ELTA, LNK ir portale lrytas.lt. Tarnyba taip pat fiksavo vieną portalo Delfi pažeidimą ir penkis pažeidimus portalo lrt.lt skelbtose publikacijose bei pažeidimus žurnalisčių Indrės Makaraitytės ir Rūtos Juknevičiūtės įrašuose socialiniame tinkle „Facebook“ – tiek Delfi, tiek LRT yra apskundusios šiuos sprendimus teismui ir galutiniai sprendimai dar nėra priimti.
Komitetas balsavo už siūlymą ir perdavė jį toliau nagrinėti Seimo plenariniame posėdyje. „Naujame LRT įstatyme įrašyta, kad LRT turės veikti nepriklausomas etikos kontrolierius – reiškia, tas dvigubas etikos kontroliavimas iš abiejų pusių yra mažai pagrįstas. Kita vertus, LRT, kaip bebūtų, turi išskirtinį statusą, vien todėl, kad tai yra visuomeninis transliuotojas, išlaikomas valstybės ir jų atžvilgiu tam tikri dalykai yra šiek tiek kitaip traktuojami“, – kalbėjo Seimo kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.
Jo nuomone, kaip objektyvumo užtikrinimas veiks tai, kad LRT etikos kontrolierius, vadinamas ombudsmenas, bus pavaldus ne LRT administracijai, o jos Tarybai, veikiančiai visuomeniniais pagrindais. „LRT Taryba yra formuojama visuomeniškumo principu, ji nėra administracijos padalinys, bet, atvirkščiai, atstovauja visai visuomenei, jos institucijoms, politinėms pozicijoms ir tt. Jau pats visuomeniniais pagrindais surinktos tarybos dalyvavimas rodo, kad tas valdymas yra objektyvus“, – komentavo jis, pridurdamas, kad LRT veiklą reglamentuoja atskiras įstatymas, tad jai yra taikomas ir kitoks teisinis reguliavimas.
Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkė Vaiva Žukienė neslėpė, kad ją toks pasiūlymas nustebino ir teigė kol kas net negalinti jo įvertinti, nes jis buvo pateiktas netikėtai, be diskusijų su žiniasklaidos bendruomene.
„Jei Seimas priims, tai, matyt, galimas toks variantas. Tik mane šiek tiek nustebino pati priėmimo tvarka, kai niekas nebuvo matęs to siūlymo, niekas net nespėjo susipažinti ar padiskutuoti, ir labai greitai buvo nutarta jį įtraukti į tą projektą, nors iš tikrųjų čia buvo svarstoma Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų perkėlimo direktyva“, – pastebėjo V. Žukienė.
Pasak jos, šis siūlymas nebuvo įtrauktas į projektą, pateiktą Seimo puslapyje: „Mačiau tik tiek, kiek šiandien buvo parodyta kompiuterio ekrane, tad daugiau ir sunku komentuoti – reikėtų susipažinti, kokiu principu bus veikiama. Nors man keista, kad žmogus, kuris gaus atlyginimą iš LRT, vertins LRT darbuotojų pažeidimus – bet gal taip ir turi būti, nežinau“.
Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininko Arno Marcinkaus nuomone, toks pakeitimas turėjo būti svarstomas kaip atskiras klausimas, nesuplakant į vieną skirtingų dalykų. „Kalbėkime apie direktyvą, apie tai, kas vėluojama perkelti, o tada apie visus papildomus dalykus atskirai. Atskirkime pelus nuo grūdų“, – sakė jis.
Kodėl šis klausimas iš anksto nebuvo pristatytas žiniasklaidos bendruomenei, LRT teigė negalintys atsakyti. „Įstatymo leidybos procedūros yra reglamentuotos LR Seimo Statute, tad LRT pagal savo kompetenciją negali komentuoti įstatymo leidybos procedūrų“, – komentavo LRT atstovė žiniasklaidai Miglė Savickaitė.
Etikos komisiją LRT vertina kaip konkurentus
LRT teigia, kad kai nuo 2021 sausio 1 d. įsigalios naujos redakcijos LRT įstatymas, ir, kaip jame numatyta, bus įsteigta LRT etikos kontrolieriaus pareigybė, kontrolierius iš esmės vykdys Visuomenės informavimo etikos komisijos funkcijas LRT žurnalistų atžvilgiu.
„LRT etikos kontrolierius turės prižiūrėti, kaip LRT žurnalistai laikosi Visuomenės informavimo etikos kodekso, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos dėl žurnalistikos etikos ir LRT žurnalistų etikos kodekse nustatytų pagrindinių profesinės etikos taisyklių ir principų. Taip pat nagrinės ir rengs atsakymus į asmenų skundus dėl LRT radijo, televizijos programų turinio. Nagrinės Tarybos, LRT generalinio direktoriaus, LRT administracijos ar darbuotojų kreipimusis ir teiks išvadą dėl LRT žurnalistų veiklos, galimo profesinės etikos nuostatų, nustatytų LRT žurnalistų etikos kodekse, pažeidimo. Savo iniciatyva nagrinės LRT žurnalistų veiklos atvejus dėl galimo profesinės etikos nuostatų pažeidimo. Vertins LRT žurnalistų veiklą vadovaudamasis Visuomenės informavimo etikos kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija dėl žurnalistikos etikos ir LRT žurnalistų etikos kodeksu, atsižvelgdamas į faktinį jų veiklos turinį, kuris apima LRT programose, visuomenės informavimo priemonėse skelbiamą informaciją“, – atsiųstame komentare rašo LRT atstovė žiniasklaidai M. Savickaitė.
Į žiniasklaidos etiką vertinančią Visuomenės informavimo etikos komisiją, sudarytą iš skirtingų žiniasklaidos priemonių atstovų, LRT žiūri kaip į juos vertinančius konkurentus.
„Visuomenės informavimo etikos komisiją sudaro tik Visuomenės informavimo asociacijos nariai, tuo tarpu LRT nėra šios asociacijos narė. Visuomenės informavimo asociacijos nariais nėra nė vienas iš visuomenės atstovų, ji suformuota išimtinai iš Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių. Asociaciją sudaro Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Taigi, iš esmės, Visuomenės informavimo etikos komisija veikia kaip asociacijos, kurios nariai yra LRT konkurentai, institutas ir vertina LRT vykdomą veiklą etikos požiūriu.
LR Konstitucinis Teismas nurodo, kad turi būti užtikrintas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą. Tik taip visuomeninis transliuotojas gali vykdyti savo misiją. Pagal Konstituciją visuomeninis transliuotojas visuomet turi išlikti nepriklausomas nuo privačių ar grupinių interesų (politinių, ekonominių ar kitokių)“, – rašo LRT atstovė.
LŽS pirmininkas: etikos standartai turi būti visiems vienodi
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininko Dainiaus Radzevičiaus nuomone, tai, kad LRT pradės veikti ombudsmenas – sveikintina, tačiau jis čia nemato jokios priešpriešos su Visuomenės informavimo etikos komisija.
„Man visą laiką atrodė logiška, kad nepriklausomai nuo to, kokios visuomenės informavimo priemonės veikia Lietuvoje, bent jau etikos standartai turi būti visiems vieni ir vienodi. Kadangi LRT Lietuvoje kaip visuomeninis transliuotojas turi specifinę misiją, ir, laikantis gerosios Vakarų tradicijos, skiria žymiai daugiau dėmesio žurnalistikai ir kokybės parametrams, tai, kad jie be Tarybos ir administacijos turi ir savo vidaus etikos ombudsmeną, be abejonės, yra puiki papildoma priemonė, kuri leidžia žymiai socialiai atsakingiau veikti. Bet, mano galva, čia tik papildoma priemonė, kuri neturi nieko prieštaraujančio dalyvavimui žiniasklaidos savireguliacijoje“, – kalbėjo D. Radzevičius.
„Vidiniai etikos kodeksai ir ombudsmenai padeda pačiai organizacijai efektyviau, greičiau tvarkytis, spręsti daug klausimų, kurie gali iškilti, pavyzdžiui, sprendžiant galimus ginčus su vartotojais, taip pat vidaus klausimus, tarp skirtingų redakcijų žurnalistų, tarp administracijos ir žurnalistų, toks ombudsmenas gali pagerinti klimatą bendrovėje, konfliktų sprendimus, prevenciją nuo konfliktų, bet tai nieko bendro neturi su bendrais įstatymais, kurie šiandien nustatomi labai aiškia tvarka, kad žurnalistų, žiniasklaidos organizacijų veiklas bendru sutarimu patvirtina etikos standartas“, – komentavo LŽS pirmininkas.
D. Radzevičius pastebėjo, kad nors LRT šiuo metu nepriklauso jokiai asocijuotai televizijos ar radijo organizacijas vienijančiai struktūrai, galbūt dabar būtų laikas diskusijai, ar to nereikėtų keisti.
„Mano giliu įsitikinimu, būtų visai graži idėja, kad ir tvirtinant bendrą etikos kodeksą, ir dalyvaujant savireguliacijoje, dalyvautų ir LRT kaip atskira organizacija, nes ji yra gana didelė, o dažnu atveju ji gerokai didesnė nei kai kuriose asociacijose visi nariai kartu sudėjus“, – sakė D. Radzevičius.
Pasak jo, nors Europos Sąjungos šalys turi skirtingus visuomeninių transliuotojų etikos priežiūros modelius, bet praktiškai visose už tai atsakingi mažiausiai du, pavyzdžiui, vidinis ombudsmenas ir iš išorės vertinanti institucija, kaip Didžiojoje Britanijoje veikiantis „Ofcom“.
„Mes pagal struktūrą ir patirtį panašesni į Skandinavijos šalis, kaip į Švediją, kur visuomeniniai transliuotojai turi vidinę savireguliaciją, turi bendrą spaudos ombudsmeną ir turi radijo ir televizijos reguliuotoją“, – pasakojo D. Radzevičius.
LRT žurnalistams bendros etikos taisyklės negaliotų
„Jei mes dar prieš keletą metų kalbėjome apie valstybę valstybėje „Lietuvos geležinkelius“, tai dabar, panašu, kad turime naują valstybę valstybėje. Ir jei visai žiniasklaidai tinka ir jie supranta, dėl ko jie yra prižiūrimi Visuomenės informavimo etikos komisijos, kuri yra pagrindinė etikos institucija Lietuvoje, tai kažkodėl vienas kanalas nori turėti visiškai išskirtines teises ir turėti tik savo etikos inspektorių“, – stebėjosi A. Marcinkus.
„Dar vienas dalykas apie nepriklausomumą, jei LRT abejoja Etikos komisija, kurioje yra vienijama gana daug skirtingų organizacijų, tai vargu ar LRT samdomas darbuotojas kaip etikos inspektorius gali būti toks nepriklausomas. Čia dar tikrai labai daug klausimų, kuriuos reikės aptarti, bet, iš esmės, kam reikia turėti bendrą etikos supratimą ir dar atskirą? Koks skirtumas, jei žurnalistas pažeidžia etiką dirbdamas TV3 ar LRT? Turėtų būti pagal tą patį kurpalių matuojamas jo pažeidimas ir jo etika. Nėra turbūt skirtingų etikų“, – pastebėjo A. Marcinkus.
