Technologijų ir inovacijų festivalyje „Login“ vyko diskusija „Tektoniniai lūžiai lietuviškoje žiniasklaidoje“, kurioje dalyvavo „Media bitės“ generalinis direktorius Tomas Balžekas, DELFI generalinis direktorius Vytautas Benokraitis, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir BNS bei „15min“ vadovas Ramūnas Šaučikovas.
Žiniasklaidos priemonės turėtų bendradarbiauti
Diskusiją moderavusi LRT laidų vedėja Živilė Kropaitė klausė pašnekovų, ar jiems netrūksta bendradarbiavimo tarp esamų žiniasklaidos priemonių.
BNS bei „15min“ vadovas R. Šaučikovas tikino, kad apie bendradarbiavimą reikėtų kalbėti dar prieš pradedant konkuruoti.
„LRT aiškiai užbrėžė konkurencijos liniją. Mano nuomone, nacionaliniam transliuotojui, prieš pradedant konkuruoti, reikėtų susitarti su valstybės bei Europos institucijomis, po to rinkos dalyviais. Šiuo atveju tai nėra padaryta. Visi čia sėdintys laisvai galime nueiti į Europos Komisijos interneto puslapį ir rasti dokumentus, kaip turėtų veikti nacionalinis transliuotojas, televizija, radijas, interneto portalai. Jei punktai nėra įgyvendinti, valstybė neturėtų remti nacionalinio transliuotojo. Mano nuomone, šiandien tie punktai nėra įgyvendinti, bet mes toliau remiame.
Prieš pradedant tokią veiklą, teikiant visuomeninio transliavimo paslaugas, turi būti aiškiai susitarta, kokios tos paslaugos bus. Kitas – turi būti aiškiai sutarta su rinkos dalyviais, kad neiškraipoma konkurencija. Turi būti nepriklausoma institucija, kuri kontroliuoja visus penkis principus. LRT portalas taip pat laikomas nauja veikla, nes įprastinė veikla yra radijas ir televizija. Prieš pradedant bet kokią naują veiklą, turi būti susitarta su valstybe, rinkos dalyviais, visuomene. Turi būti nuspręsta, ar finansavimas, skiriamas transliuotojui, gali būti naudojamas ir portalui. Prieš tai buvusi LRT administracija neinvestavo laiku ir nevystė, tai galbūt jie labiau suprato, ką sako Europos Komisija, kad pats transliuotojas negali nuspręsti“, – aiškino jis.
Apie konkurenciją žiniasklaidos rinkoje kalbėjo ir DELFI direktorius Vytautas Benokraitis. „Kažkaip daugi skamba žodis konkurencija, kad LRT konkuruoja su komercine žiniasklaida, o mes – tarpusavyje. Mano esminis pastebėjimas – tektoninis lūžis – kurį matau ne tik Lietuvos žiniasklaidoje, bet ir visame pasaulyje. Iš konkurencijos žiniasklaida ir kiti sektoriai eina į bendradarbiavimą – „Bitė“ ir „Tele2“ kartu pastatė televizijos bokštą, nes matė bendrų sąlyčio taškų. Mane neramina LRT pozicija, kai sakoma, kad konkuruoja. Tad konkuruojama dėl ko? Reitingų, pinigų, demokratijos plėtojimo?“ – svarstė jis.
Savo ruožtu LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė kalbėjo, kad LRT veikia vadovaudamasi savo atskiru LRT įstatymu, be to, yra ir kitos institucijos, užtikrinančios sklandžią veiklą.
„Manau, kad ponas Ramūnas supainiojo porą dalykų. Pirma, vienas dalykas yra tarptautinė teisė ir kitas dalykas – vietos teisė. LRT veikia vadovaudamasi savo atskiru LRT įstatymu, yra prižiūrinčios institucijos, Lietuvos televizijos ir radijo komisija, kuri fiksuoja pažeidimus. Yra etikos inspekcijos tarnyba.
Dėl portalo – jis nėra pradėtas iš naujo, jis egzistavo, bet pagal reitingus buvo žemai. Šios reakcijos į augantį LRT rodo, kad šiems ponams dar vienas portalas yra nereikalingas, bet tai suprantama ir akivaizdu. Europoje tokių argumentų taip pat yra – uždrauskime visuomeniniams transliuotojams portalus ir pan. Ne, aš manau, kad niekas nesiginčys – visuomenė nuėjo į priekį, informacija vartojama per telefonus, tad paliepti visuomeniniam transliuotojui orientuotis tik į radiją ir televiziją būtų nelogiškas apribojimas ir nematau, kodėl tai turėtų vykti.
Dėl susitarimo – LRT yra visuomenės reikalas, o rinkos dalyviai eina po to. Tai visuomeninio transliuotojo ir valstybės susitarimas, kaip vyksta finansavimas, koks turėtų būti. Pastaruoju metu nemažai apie tai kalbama“, – sakė ji.
Komerciniai žaidėjai priversti ieškoti naujų pajamų šaltinių
Ž. Kropaitė teiravosi DELFI generalinio direktoriaus V. Benokraičio, kaip reikėtų išsaugoti objektyvią ir nešališką žiniasklaidą, turinį, kai po naujienų portalo sparnu atsiduria įvairūs projektai.
„Paliečiant tyrimų temą, DELFI neturi tyrimų skyriaus, nes pas mus kiekvienas žurnalistas, ateinantis su tema, daro tyrimą. Mes to neskelbiame, nes tai viena iš žurnalistikos formų. Dažnai žurnalistai paslysta ant populiarumo, tampa „influenceriais“.
DELFI per paskutinius kelerius metus ir su nauja vadove priešakyje padarė kokybinį šuolį, žurnalistai pamatė, kur yra verta veltis, o kur – ne, jie dirba ir nesimuša sau į krūtinę. DELFI rengia konferencijas ir festivalius, kurie nesusiję su pagrindine veikla, bet taip, mes turime konkuruoti. Tas pats LRT veikia komercinėje rinkoje, dalyvauja politinės reklamos dalybose ir kitur, esame priversti ieškoti naujų pajamų šaltinių ir finansuoti kokybišką žiniasklaidą“, – tikino jis.
Pasak V. Benokraičio, DELFI žurnalistai atlieka savo darbą, rašo faktus, tiria, o tai paskleidžia per kuo įmanoma daugiau platformų ir integruoja į įvairias media formas, ne tik „Google“, „Facebook“ ar „YouTube“.
R. Šaučikovas priminė, kad žurnalistų bendruomenėje yra patarlė „geriausias žurnalistas yra tas, kuris nėra žvaigždė“.
„Tai, ką dabar kalbame, ar tai būtų konkurencija, ar naujos formos, kaip bendraujame su vartotojais, ar vadovų kaita, tai labiau evoliucija nei tektoniniai pokyčiai. Mano nuomone, tektoniniai pokyčiai yra trys. Pirmasis – įsigalėję „Google“, „Facebook“, kurie spaudžia komercinius transliuotojus, taip pat greta yra ir LRT. Sutinku, mes priversti kažką dėl to daryti, tad vienas tektoninis pokytis yra tarptautiniai tinklai. Antras – didžiulio poveikio valstybės siekis sumažint nepriklausomos privačios žiniasklaidos rinkos dalį. Trečias – dar iki galo neprasidėjęs, bet tvyro ore, netrukus pamatysime, kad ne tik „Verslo žinios“, bet ir kiti portalai pradės kalbėti apie apmokestintą turinį“, – dėstė jis.
Žiniasklaidos priemonių ateitis – mokamas turinys
„Media bitės“ generalinis direktorius T. Balžekas atsakė R. Šaučikovui, kuris anksčiau minėjo, kad LRT pirmiausia turi tartis su rinkos žaidėjais.
„Tartis LRT išvis negali. LRT mažai dalyvauja reklamos rinkoje, o tai, kiek gauna pajamų iš jos, o ateityje tikriausiai gaus dar mažiau. Kalbame apie konkurenciją dėl žiūrovų, skaitytojų, klausytojų dėmesio, negali taip būti.
Kita tema – tiriamoji žurnalistika. Manau, kad tiriamosios žurnalistikos žurnalistai yra žvaigždės, nes kapsto temas, kurios yra nepatogios, pavojingos. Žiniasklaida turi pasimokyti iš įvykio su Šarūnu Černiausku. Kiekviena žiniasklaidos priemonė turėtų turėti tiriamosios žurnalistikos skyrių ir jį skatinti, nes mūsų visuomenėje yra daug problemų, o tie skyriai turi, ką dirbti“, – pabrėžė jis.
Po to, kai Š. Černiauskas buvo atleistas iš „15min“, M. Garbačiauskaitė-Budrienė pasakoja aptarusi šį įvykį su žurnalistais: „Gaila, kad tai įvyko, nes diskredituoja žiniasklaidą, turime 5 žmonių tyrimų skyrių – realus pokytis valstybėje vyksta. LRT Taryba norėjo tiriamosios žurnalistikos, atėję pradėjome jį įgyvendinti ir vykdyti.“
Grįždama prie konkurencijos klausimo, M. Garbačiauskaitė-Budrienė teigė, kad LRT turi aiškią savo misiją ir daro daug kitų dalykų, kurių nedaro kitos žiniasklaidos priemonės ir niekada nedarys, dėl to yra finansuojami iš mokesčių mokėtojų pinigų. „Aš negalvoju apie tai, kad mums reikia konkuruoti, noriu sukurti auditorijai gerą produktą“, – sakė ji.
Anot LRT generalinės direktorės, liūdna, kad žiniasklaida susivienija, besitaikydama į dalį likusių rėmimo pinigų, o ne dėl politinio spaudimo: „Tai negeras signalas politikams, kad viskas nuperkama. Suprantu portalus, komercinę žiniasklaidą – sunku konkuruoti su „Facebook“, „Google“. Vytautai, ar jūsų pajamos iš viešinimo konkursų padidėjo ar sumažėjo?“ – klausė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
DELFI direktoriaus teigimu, pajamos išliko maždaug tos pačios, jos sudaro 6–7proc.: „Jūs iš valstybės subsidijų gaunate apie 40 mln eurų, iš politinės reklamos gavote 50 tūkst., dalyvaujate komerciniame sektoriuje ir gavote dar 2 mln eurų ir kas mane labiau stebina, kad jūs dar papildomai iš valstybės gaunate pinigus, dalyvaudami kartu su prodiuseriais. Tas pats „Keliai. Mašinos. Žmonės“ – papildomas kelių direkcijos finansavimas 250 tūkst. Ar tai nėra rinkos iškraipymas? Kai pajamų šaltiniai yra penki, ne vienas.“
LRT generalinė direktorė kalbėjo, kad minėti konkursai, tai laidos, kurių jau nebėra, jos paveldėtos iš buvusios administracijos.
„Mes peržiūrinėjame dalį rėmimų tvarkos, planuojame nebeturėti tokių atvejų, kai mūsų pačių ar prodiuserių laidos traktuojamos kaip renginiai. Sutinkame, kad tai turi būti padaryta. Dėl rėmimų draudimo – tam, kad nacionalinis transliuotojas būtų laisvas, turi būti pajamų diversifikavimas“, – pabrėžė ji.
Apibendrindami diskusiją žiniasklaidos priemonių atstovai sutiko, kad ateityje laukia bent jau iš dalies mokamas naujienų portalų turinys.
„DELFI visada buvo ir bus nemokamas naujienų portalas, bet ar tai reiškia, kad jame neatsiras turinio, kokio apskritai nėra Lietuvos rinkoje ir už kurį mums bus ne gėda paprašyti papildomo euro? Taip, tokio turinio atsiras“, – sakė V. Benokraitis.
Savo ruožtu M. Garbačiauskaitė-Budrienė patikino, kad LRT išliks nemokama žiniasklaidos priemone.
„Jaučiate, kad visi yra alkani. Tai rodo, kad rinka maža, sekli, trūksta pinigų, per daug žaidėjų. Tad ji turi susiformuoti“, – apibendrino T. Balžekas.