Kampanijos idėja – iš sėkmingo rumunų projekto
Kampanijos konceptą paramos ir labdaros fondas „pasiskolino“ iš 2017 metais „Kanų liūtuose“ triumfavusios rumunų socialinės reklamos „Take A Seat For Children Suffering From Cancer“ (liet. prisėsk dėl vaiko, sergančio vėžiu).
„Tai ne mūsų pačių sugalvota kampanija. Šią idėją dovanojo rumunai ir ten veikianti organizacija „MagiCAMP“ bei jų kūrybinė agentūra „JAZZ Communication“, – pasakoja „Mamų unijos“ prezidentė Eglė Mėlinauskienė, ir priduria, kad mintį apie jau sukurtą socialinę reklamą pamėtėjo fondo bičiulė Viktorija Urbonavičiūtė.
E. Mėlinauskienės teigimu, kampanija fondo nariams iškart patiko, tačiau pirmiausia pasidomėjo, kaip ši idėja suveikė Rumunijoje. Pasirodo, jiems pavyko pastatyti „Šeimos namus“, kuriems buvo rinkti pinigai, be to, žmonių palaikymas šiam projektui pranoko visus organizatorių lūkesčius.
„Pagalvojome, kad tai naujas solidarumo ir paramos rinkimo formatas, nusprendėme jį įgyvendinti Lietuvoje. Kreipėmės į Rumunijos agentūrą, į fondą su prašymu leisti naudoti idėją, o jie geranoriškai sutiko. Džiaugėsi, kad jų idėja pasklido po pasaulį ir tampa tarptautiniu projektu“, – dalijasi ji.
Nors originalios idėjos sumanytojai į kūrybinį procesą nesikišo, visgi patarinėjo kitais klausimais: „Mes atkartojome daug jų sugalvotų detalių, žinoma, turime kitokias galimybes nei jie, be to, mūsų pasiruošimo laikotarpis buvo kur kas trumpesnis, bet darėme tai, ką sugebėjome geriausiai. Pasikvietėme garsius Lietuvos žmones, kūrėjus, menininkus sudalyvauti filmavime, atsisėsti ant tos kėdės. Ką matote dabar, taip ir pavyko.“
Viena kėdė pasirinkta ne atsitiktinai
Lietuvoje „Mamų unija“ pati kūrė šią socialinę reklamą „Vienos kėdės istorija“, o pagalbon stojo pavieniai žmonės, tam tikrų sričių specialistai, kurie, pasak E. Mėlinauskienės, aukojo savo laiką ir profesines žinias.
„Laukia didelis iššūkis, kai prasidės akcija rugsėjo 16 dieną. Tokios solidarumo akcijos galbūt ir nėra buvę Lietuvoje. Iššūkis, nes kas valandą turi keistis žmonės, kad srautas nenutrūktų. Tai yra svarbiausia, kadangi vyks ir nakties metu. Kaip ir ligoninėje, tėtis ar mama budi prie vaiko ir naktį, ir dieną. Norime kviesti bei paraginti žmones dalyvaujant dovanoti vieną valandą laiko“, – aiškina fondo prezidentė.
Anot E. Mėlinauskienės, neina įvardinti, kiek iniciatyva tęsis, bet ant kėdės Katedros aikštėje kvies sėsti tol, kol surinks reikiamus 500 tūkst. eurų „Šeimos namų“ statybai: „Jie atsidarytų sausio mėnesį, kad galėtume įleisti pirmąsias šeimas, jog apsigyventų ir gautų reikiamą pagalbą, nes šiandien ji yra dalinė. Ligoninėje gydymas vaikas, o dėmesio šeimai skiriama ne tiek daug. Palatoje šalia sergančio vaiko gali būti tik vienas iš tėvų, taigi šeimos gyvenime vyksta atotrūkis, negrįžtami procesai, tikrai žinau skaudžių patirčių ir istorijų, dėl to juos ir kuriame.“
Į socialinę reklamą visuomenė reaguoja skirtingai
Pirmoji komunikacijos banga, kai tik buvo pasidalinta „Vienos kėdės istorija“, pritraukė didesnį kiekį žmonių, o dabar registracija vangesnė.
„Tikimės įsteigti tiesioginę transliaciją – galbūt ne visu laiku, o dalimis. Rugsėjo 16 dieną planuojame atidarymo renginį, konferenciją, į kurią kviesime žiniasklaidos atstovus. Tokios didesnės kampanijos nesiruošiame leisti, nes turime nusifilmavę apie 20 garsių Lietuvos žmonių, taip pat ir užsienio atstovų, šiuo metu baigiami montuoti video klipukai televizijai, kurie bus netrukus paleisti“, – planus aiškina E. Mėlinauskienė.
Į socialinę reklamą visuomenė reaguoja skirtingai ir įdomiai, pastebi ji: „Nevienodai perskaito informaciją, be to, žmonių amžiaus grupė įvairi – nuo jaunų iki jau pagyvenusių. Turbūt jautriausiai reaguoja mažus vaikus auginančios mamos. Sulaukiame tokių įdomių pamąstymų, kad neva atsisės į kėdę, tai gal namo parsineš „bėdą“... Atrodo, kad veikia prietarai. Kai tavo vaikas sunkiai serga, kai sėdi mėnesių mėnesius mažoje palatoje, to palaikymo labai reikia. Valanda – dovana sergančiam vaikui ir jo šeimai.“
Kaip ir minėjo E. Mėlinauskienė, ši kampanija savo formatu išsiskiria ir yra kone pirmoji Lietuvoje, dėl to dvejonių ir baimės tikrai buvo.
„Sėkmė mėgsta drąsius. Iš tiesų veikiame jau vienuolika metų, galiu pasakyti, kad visuomet ėmėmės drąsių veiksmų ir projektų. Lengva nebuvo niekada, kyla abejonės, svarstome visus variantus, pavyzdžiui, o kas, jei nebus žmonių. Bet tikiu, kad jei Rumunijos žmonės solidarizavosi, nemanau, kad lietuviai mažiau vertina ar myli vienas kitą. Ta pagalbos ranka bus ištiesta. Jeigu netikėtume, nebūtume net pradėję to dalyko“, – sako fondo prezidentė.