„Panirau į apmąstymus kaip brandų strategė ir klientė. Prekės ženklo komunikaciją daugeliu atvejų anksčiau laikiau puikia, dabar – su dideliais pokyčiais“, – asmeniniame Instagramo profilyje atvejį analizavo Sonata Šulcė ir prisipažino, kad „Manilla“ žinutė jai sukėlė daugiau neigiamą nei teigiamą emociją.
„Ne dėl paties žodžio pyst, kuris yra lietuviškas ištiktukas, vartojamas smūgiui ar netikėtam veiksmui nusakyti. Tai kur problema? „Manilla“ nuosekliai vykdė savo komunikaciją, akcentuodama mokslu grįstą kosmetiką, patikimumą, stabilumą, tvarias pakuotes, šiltą komunikacijos toną. Komunikacija, kuri buvo puoselėjama iki tol, kardinaliai skiriasi nuo šiandienos komunikacijos, todėl klientus ištinka jausmas lyg brandas juos apgavo ir kažką pakeitė/pasikeitė. Prekės ženklo pozicionavimas ir balsas, kuris buvo palaikomas iki tol, nesutampa su naujai paleista komunikacijos žinute, todėl auditorija nesupranta, kas įvyko, nes disonuoja“, – samprotavo S. Šulcė.
„Pagalvojau, kad iš tokios intelektualios komunikacijos, kokią jie vykdė pastaruosius metus, nukrito į popsinį lygį. Man čia kažkuo panašus atvejis į „putės“ skonio čipsus“, – į diskusiją įsitraukė kūrybinės agentūros „Love Media“ vadovė Armina Staniulienė.