Iš visų jūsų teiktų darbų apdovanojimuose „BalticBest“ didžiausiu, aukso apdovanojimu korporatyvinių viešųjų ryšių kategorijoje buvo įvertinta žurnalui „Žmonės“ kurta kampanija „Visi mes žmonės“, kurioje kartu su dar devyniais prekės ženklais jie išreiškė palaikymą LGBT bendruomenei. Jums patiems ši kampanija irgi atrodė stipriausia iš visų, kurias teikėte apdovanojimams?
Tiesą sakant, visos kampanijos, kurias mes pasiūlėme ir kurios pateko į trumpuosius sąrašus, laimėjo vienoje ar kitoje kategorijoje. Būtent ši kampanija mums patiems kaip agentūrai gal atrodė labiausiai išsišokanti iš visko, ką mes darome. Vien jau tai, kad dirbome su tiek prekės ženklų buvo neįprasta – juk paprastai dirbi tik su vienu. Manau, ir komisijos vertinimui tai galėjo padaryti įtakos: daug kas galėjo įvertinti, kad surinkti dešimt prekės ženklų yra reikalų. Be to, manau, šios kampanijos stiprybė yra ta, kad Baltijos šalyse dar niekas labai daug tokių kampanijų nedarė – turbūt tai buvo tas privalumas. Bet mus džiugina ir kitos kampanijos, pavyzdžiui, guminukų „Tröösik“ fenomenas – iš esmės jie laimi visuose apdovanojimuose, kur atsiduria, o jų kelionė tik prasideda. Žiūrėsime, kaip jiems toliau seksis.
Nuo ko prasidėjo „Žmonių“ kampanija: jūs atnešėte idėją, ar klientas jus pastatė į pirminius rėmus?
Idėją, kad norime daryti kažką skirto „Baltic Pride“, mes turėjome jau labai seniai ir vis ieškojome tinkamo partnerio. Tada taip labai gerai sukrito, kad „Žmonės“ kreipėsi į mus dėl visiškai kito projekto, ir mes pradėjome kalbėtis, ką galime padaryti šiuo klausimu. Taip pradėjome kartu dirbti. Taigi, sukrito tinkamos kortos ir partneriai.
O kaip kiti devyni prisijungę prekės ženklai? Pakvietėte tuos, kurie, žinojote, sutiks, ar jie yra kas liko iš kitų apklaustų, nesutikusių dalyvauti?
Labai daug kas nesutiko prisijungti. Iš tikrųjų mes praėjome nemenką sąrašą galimų partnerių, bet kai kuriems tiesiog pritrūko laiko, o kiti atsisakė dėl temos. Šį projektą mes padarėme per nepilnas dvi savaites – tai buvo smūginė kampanija, tad ir rasti partnerius nebuvo lengva. Vieniems reikėjo labai ilgai galvoti, kiti turi nešti tokius dalykus suderinimui į savo valdybas, tad nemažai prekės ženklų atsisakė tiesiog dėl laiko stokos. Tada jau turėjome ieškoti prekės ženklų, kurie žinome, turi drąsos, arba yra darę kažką panašaus. Pavyzdžiui, „Swedbank“ daug šneka apie lygybę ir įvairovę, taip pat apie tai daug kalba „Telia“, ypač skandinaviškoji. O po to sukrito ir visi kiti.
Jūs patys pripažinote, kad ši kampanija sulaukė labai daug neigiamų įvertinimų. Jūsų po to neprakeikė tie prekės ženklai, kuriuos įtikinote prisijungti?
Ne, neprakeikė, nes, man atrodo, jei žiūrėsime į ilgesnį laikotarpį, galiausiai tai išvirsta į pozityvų palaikymą. Taip, negatyvūs atsiliepimai ir komentarai labai greitai atsirado beveik pas visus prisijungusius prekės ženklus socialinėje medijoje, bet juos labai greitai atsvėrė pozityvus grįžtamasis ryšys tiek spaudoje, tiek komentaruose, tiek tarp pačių socialinės medijos vartotojų. Prasidėjo diskusijos ir kovos, kur kiti užstojo prekės ženklus ir panašiai. Galbūt iš tos pusės čia kiek panašu į „Nike“ kampaniją su futbolininku Colinu Kaepernicku, po kurios jie irgi iš pradžių turėjo labai tragiškus rezultatus, net akcijos labai smarkiai nukrito, bet paskui viskas išsivystė į gera.
Be to, reikia turėti omenyje, kad su klaviatūra piktintis ir rašyti, kad aš nebepirksiu ar atsisakysiu paslaugų labai lengva, bet nei vienas iš dalyvavusių prekės ženklų nepatyrė nei drastiškų paslaugų atsisakymų, nei sumažėjusių pardavimų.
Įmanoma, kad iš to išaugtų kažkoks tęstinis projektas, ar tai buvo tik vienkartinis šūvis?
Žiūrint kuria prasme tęstinis. Darbo su „Žmonėmis“ ir kalbėjimo įvairiomis lygybės temomis – manau, kad taip. Tokio paties projekto, žinoma, jau nebedarysime, nes tai nei atkreiptų dėmesio, nei patiems būtų įdomu save kartoti. Manau, kad tikrai sugalvosime kažką dar įdomesnio.
Kaip manote, ar tokia kampanija būtų galėjusi būti įgyvendinta prieš, tarkime, penkerius metus?
Nežinau, kaip prieš penkerius, bet, galvoju, kad 2016 m. „Baltic Pride“ jau buvo gana pozityvus ir, sakyčiau, jau tada vienas kitas prekės ženklas galėjo įšokti. Bet, vėlgi, visada reikia, kad kažkas tinkamo atsirastų tinkamu metu. Mes patys visada sekame tiek Kanus, tiek kitus pasaulio apdovanojimus, stebime tendencijas, kas dabar vyksta, ir, natūralu, nešame klientams parodyti, kad, žiūrėkite, šitos industrijos prekės ženklai šneka apie tai, gal ir mes pašnekėkime. Atsiranda tokių užuominų ir kažkokių drąsių sprendimų net žiūrint į mūsų portfelį. Pavyzdžiui, Kauno „Akropolis“ nepabijojo, kai, berods, pernai dėjome į maketus lūpdažiu besidažantį vyrą. Pati kampanija nėra kažkas stebuklingo pasauliniu mastu, bet džiugu, kad ir Lietuvoje mes kažkaip nekompleksuojame ir dedame, ką mes norime. Man atrodo, pamažu įsivažiuosime ir tokių kampanijų net nebereikės.
O kas klientams buvo esminis argumentas prisijungti? Sakėte, kad mes taip tikrai atkreipsime dėmesį, ar jie dalyvavo labiau iš socialinių paskatų, norėdami skatinti diskusiją?
Manau, kad kai kuriems būti atviru yra tiesiog prekės ženklo tapatybės dalis, kaip minėtoms skandinaviškoms įmonėms. Galbūt aktualesnis klausimas tai buvo kitiems lietuviškiems prekės ženklams kaip „Ecodentai“ ar „Ozui“, kurie tiesiog matė tame naudą, galvojo, kad mes norime šnekėti su visais savo klientais, mes galbūt retai išeiname į eterį, bet čia mums yra proga atsidurti tinkamu laiku, būti matomiems ir atkreipti savo pirkėjų dėmesį, tų, kurie gal ir taip perka arba palaiko šitą prekės ženklą.
Kalbant apie kitus laimėjimais įvertintus darbus, užsiminėte apie „Tröösik“, kuris buvo apdovanotas bronza už pakuotės dizainą. Teko girdėti, kad klientas, „Vilniaus pergalė“, jums davė itin daug laisvės dirbant su šiuo produktu ir jo kampanija, ar tikrai?
Priešingai nei kai kam gali atrodyti, tai buvo vienas sunkesnių mūsų projektų. Kas buvo smagu, kad klientas atėjo su mintimi, kad jie nori produkto, tai yra, guminukų, o visa kita, sako, jūs darykite konceptualiai. Dėl ko galėjome jaustis kiek drąsiau, kad jie neturėjo jokio produkto, nebuvo, pavyzdžiui, rinkos lyderiai, tad nereikėjo baimintis, kad eksperimentais prarasime kažkokią rinkos dalį, nes jos tiesiog dar nebuvo. Bet mes nesame maisto industrijos ekspertai, mums buvo iššūkis net sugalvoti guminukų formą: mes nežinojome, ar ta forma gerai laikysis pakuotėje, ar bus gerai transportuojama, ar matysis, ar nesubliukš, gal jie bus per kieti ir nebetilps į burną ir pan. Daug tokių net maisto pramonės dalykų reikėjo išmokti, suprasti, tikrinti, gaminti ir pan.
Visgi, manau, gerai, kad klientas patikėjo, kad reikia viską daryti vienomis rankomis. Dažnai būna, kad su vienais sukuri produktą, kitiems duodi jį įpakuoti, tretiems – padaryti kampaniją, ir galiausiai gaunasi didelis cirkas. Galbūt tai ir apie mūsų komandą nemažai pasako, kad galime daryti tokio dydžio projektą ir sugebame jį išpildyti nuo saldainio, to, kaip jis atrodys, sugalvojimo, iki pakuotės. Manau, ne visos agentūros sugebėtų padaryti tokį projektą.
Kitas su maistu susijęs produktas buvo proteino batonėliai „Cheatless“, už pakuotės dizainą įvertinti sidabru. Kokią užduotį šiai pakuotei kėlė klientas?
Viskas prasidėjo nuo to, kad nors visi ši industrija yra beprotiškai auganti, nuėjęs į atitinkamą parduotuvę ar prie maisto papildų lentynos, pastebėtum, kad viskas ten atrodo labai vyriška, pikta ir pan. Mes norėjome atkreipti dėmesį, kad šis produktas turi labai daug pozityvių savybių ir yra skirtas net nebūtinai sportui, o tiesiog sveikas užkandis sveikesniam gyvenimui. Mūsų tikslas buvo atkreipti dėmesį toje nelabai gražioje lentynoje ir neatbaidyti žmonių, kaip atsitinka, kai žmonės neina į sporto klubą, nes bijo, kad tau aiškins, kad tu neteisingai svorius kilnoji. Ne, mes norėjome sukurti sportinį maistą, kuris kuo mažiau atrodytų kaip sportinis maistas, taigi, specialiai ieškojome tokių šviesių, ryškių spalvų, kurios išsiskirtų tarp visų pilkų ir mėlynų pakuočių.
„Investuok Lietuvoje“ vaizdo klipas apdovanotas bronza verslo verslui kategorijoje. Žiūrint jį kyla klausimas, kur jis gali būti rodomas – tai ne ta reklama, kuri gali būti rodoma per televiziją: ir ne ta auditorija, ir tiesiog per brangu.
Kadangi į Lietuvą pamažu pradėjo eiti auto industrijos gamintojai kaip „Continental“ ir „Hella“, mūsų užduotis ir tikslas buvo eiti giliau į šitą industriją ir parodyti, kad mes kaip šalis esame pasirengę priimti daugiau tokių žaidėjų: juk kai pasirenka du tokie dideli, tai yra tarsi signalas kitiems. Mūsų užduotis buvo papasakoti apie Lietuvą nenuobodžiai, parodyti, kad inžinerija ir šita industrija yra lietuvių genuose, mes konstruojame įvairius dalykus nuo amžių amžinųjų. Tas klipas daugiausiai buvo kurtas įvairioms konferencijoms, pranešimams, kad jį būtų galima rodyti tiek pradedant renginius, tiek sukti stenduose: jo darbas buvo būti ledlaužiu, kur tu galėtum įdomiai pristatyti šalį, o tada jau eiti į sunkius faktus. Juk šitoje verslo verslui industrijoje, ypač, kai kalbame apie investuotojus, yra labai daug klišių. Dirbdami su „Investuok Lietuvoje“ mes prisižiūrėjome labai daug pavyzdžių, kaip daro kitos šalys, ir dažniausiai viskas kepama pagal vieną kurpalių, o mūsų tikslas buvo išsiskirti. Manau, kad pavyko: klientas tikrai patenkintas, gauname labai gerų atsiliepimų iš tų, su kuriais investuojame, jiems irgi padeda lengviau pradėti kalbėti. Turint omeny, kiek buvo investuota ir kiek investicijų tas klipas padeda atsivesti, manau, jis jau atsipirko šimtą kartų.
Rinkodaros efektyvumo kategorijoje bronzą jums pelnė brangiausio kilimėlio kampanija, kurta „Citus“ bendrovei. Tarp nominantų buvo ir daugiau kampanijų, kurtų nekilnojamojo turto klientams. Kuo jums pavyko išsiskirti?
Kai pradėjome dirbti su „Citus“, labai aiškiai pasisakėme, apie ką šitas prekės ženklas, kad tai nėra tiesiog dar vienas eilinis NT vystytojas. Pamatėme, kad reikia galvoti ne kaip NT įmonei ir atsisakėme visų klišių, visų labradorų, gulinčių prie laiptų, ir panašiai.
Akivaizdu, kad kampanija suveikė ir, manau, kad kliento problemą irgi išsprendėme. Juk „Karaliaučiaus slėnis“, jei neklystu, yra vystomas nuo 2015 metų: tai reiškia, kad etapų buvo daug ir tas, kuris norėjo Pilaitėje gyventi, jau seniai apsigyveno ir ten nusipirko namus. Tad iš naujo šnekėti apie tą patį yra sudėtinga ir neįdomu. Natūraliai reikėjo naujo kampo, o čia tas naujas kampas ir yra. Mes supratome, kad ne tik galime pigiai pagaminti šitą kampaniją, bet ir galime dėl to patraukti dėmesį. Net ir gamybine prasme ji buvo labai efektyvi ir išsisprendė labai daug dalykų. Skaičiuojame, kad išleidome reklamai, berods, 7 procentais mažiau nei įprastai, bet rezultatas buvo didesnis. Tai reiškia, kad drąsesnis, kitoks nei įprastas sprendimas industrijoje veikia. Manau, šitas darbas irgi tik pradeda savo kelionę per festivalius, ir, spėju, kad jam labiau seksis efektyvumo kategorijose. Bet šis apdovanojimas yra labai geras ženklas, kad ir su mažu biudžetu galima galvoti kūrybiškai, tiksliau, su mažu biudžetu to ypač reikia.