Bando atkurti grupę
„Swedbank“ įkurta feisbuko grupė buvo vienas iš sėkmingų pavyzdžių, kaip kurti bendruomenes socialiniuose tinkluose. Tačiau šių metų birželio 2-ą dieną ji netikėtai buvo užblokuota.
„Šiuo metu bendraujame su „Meta“ administratoriais ir bandome atkurti „Pinigai ir reikalai“ grupę, kuri jau ne vienerius metus buvo tapusi naudingų diskusijų platforma finansinio raštingumo klausimais. Grupės veikla buvo laikinai apribota „Meta“ sudvejojus dėl kai kurių grupės narių įrašų atitikimo „Facebook“ taisyklėms“, – sakė „Swedbank“ atstovas Gytis Vercinskas.
Kol „Swedbank“ aiškinasi su „Meta“, feisbuke jau atsiranda naujos grupės, kurios kviečia persikelti buvusios grupės narius, norinčius toliau diskutuoti finansų klausimais.
Socialinių tinklų ekspertas: nė viena platforma nėra šimtu procentų patikima
Domantas Širvinskas, socialinių tinklų ekspertas, sako, kad jei „Meta“ ištrina ar apriboja asmeninio profilio, įmonės puslapio arba bendruomenės grupės veikimą, vienintelis būdas yra kreiptis tiesiai į „Meta“ konsultantus.
„Įvairiems atvejams yra sukurtos specialios anketos, kurias užpildžius, bus galima pradėti pokalbį su specialistais arba gauti automatinę detalią instrukciją, kaip atblokuoti paskyrą. Anketas rasti paprasčiausia į „Google“ paieškos sistemą suvedus savo situaciją, pavyzdžiui, „my Facebook group has been deleted“ ir vienas pirmųjų rezultatų nuves į oficialų „Meta“ puslapį. Kai kuriais atvejais tai suveikia labai sėkmingai (savo tėčio asmeninį profilį atblokavau iškart), kartais tenka apsišarvuoti kantrybe (kai kurie klientai puslapių neatgauna mėnesiais)“, – neslėpė jis.
„Labai gaila, bet „Meta“ nutraukė sutartį su Lietuvoje veikusia klientus aptarnavusia įmone, kuri tokiais atvejais galėdavo ištiesti pagalbos ranką. Dabar visiškai jokių paspartinimų neturime ir reikia kreiptis į bendrą klientų aptarnavimo eilę, kuri, tenka pripažinti, tikrai nėra sklandi“, – sakė D. Širvinskas.
Pasak jo, bendruomenių kūrimas šiandieniniame marketinge yra labai stiprus įrankis: „Sveikinu visus verslus, kurie jį vykdo. Tačiau neturime nei vienos platformos, kuri būtų 100 proc. patikima. „Facebook“ ar „Instagram“ yra žmonėms pažįstami, todėl patogūs bendrauti su plačiosiomis masėmis. Tačiau yra dideli, daro klaidų (kaip blokavimai be aiškios priežasties) ir vykdo silpną klientų aptarnavimą. Deja, gerų alternatyvų neegzistuoja. Kai kurios bendruomenės jungiasi „Discord“ ar „Telegram“ kanaluose. Tačiau jie yra mažai paplitę, dažniau naudojami specifinėse socialinėse grupėse, o ne masiškai, todėl tinka tik toms siauroms bendruomenėms“, – komentavo D. Širvinskas.
„Norėdami kokybiškai palaikyti ryšį su savo klientais, prekių ženklai turėtų iškart suprasti, kad nei vienas skaitmeninis kanalas nėra priklausantis jiems ir gali bet kada sugesti arba būti apribotas. Kaip ir daugybei kitų nelaukiamų situacijų, čia reikėtų pasiruošti krizės valdymo planą ir jį nuolat atnaujinti“, – patarė jis.