Vasaros pradžioje skelbtas konkursas, kuriuo siekta rasti galinčiuosius sukurti nelegalaus turinio vartojimo lygio nustatymo metodiką ir ja remiantis atlikti bandomąjį tyrimą. Tačiau jis neįvyko.
Kaip BNS nurodė Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas, tuomet neatsirado nė vieno norinčiojo tą daryti.
„Nesulaukėme dalyvių ir tuomet paskelbėme rinkos konsultaciją rinkos dalyviams, ar paslaugų kaina buvo netinkama, ar įžvelgė kažkokias rizikas, ar kitos priežastys lėmė“, – sakė ministerijos atstovas.
Pasikonsultavus su rinkos dalyviais, konkursą planuojama kartoti.
„Šis pirkimas yra dviejų dalių: metodikos sukūrimas, pagal kurią būtų atliekamas tyrimas, ir pilotinio tyrimo atlikimas, pasižiūrint, kaip ta metodika praktikoje veikia“, – sakė D. Velkas.
Ministerijos atstovo teigimu, Europos Sąjungos institucijos atlieka tarptautinius piratinio turinio tyrimus, tačiau jie nėra pakankamai išsamūs.
„Mes šiai dienai atsiremiame į užsienio tyrimus, matuojamės pagal juos, bet jie nėra tokie gilūs – jie parodo nuotrauką, bet neparodo, kas yra užkulisiuose. Turime gryną faktą, bet norime žinoti ir gilesnes priežastis. (...) Norime turėti gerą instrumentą, kuriuo reguliariai galėtume sekti lygio pasikeitimus“, – kalbėjo D. Velkas.
Kultūros ministerijos duomenimis, Lietuvoje piratinio turinio vartojimas išlieka rimta problema, nors situacija ir gerėja.
Remiantis piratavimo rinką ir mastą tiriančios įmonės MUSO duomenimis, kuriuos savo tyrime gegužę pateikė Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), pagal vidutinį vartotojų apsilankymų skaičių per metus piratinėse interneto svetainėse Lietuva pernai užėmė penktą vietą.
Tuo metu 2018 metais Lietuva Bendrijoje pagal šį rodiklį buvo antra.
LRTK vertinimu, Lietuvoje 85 proc. piratinių svetainių turinio sudaro neteisėtas audiovizualinis turinys – filmai ir serialai, 10 proc. – knygos, likusi mažuma – muzika, kitas turinys.