Didžiausias iššūkis – konkuruoti su nemokamu turiniu
Diskusijoje dalyvavo portalo „Delfi“ vyr. redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, „15min.lt“ vyr. redaktorius Vaidotas Beniušis, „lrytas.lt“ vyr. redaktorius Tautvydas Mikalajūnas ir „Verslo žinių“ vyr. redaktoriaus pavaduotoja Liucija Zubrutė.
Visi šie portalai yra apmokestinę dalį savo skelbiamo turinio ir kviečia vartotojus tapti prenumeratoriais, taip gaunant galimybę skaityti ar žiūrėti visą portaluose skelbiamą turinį, gauti kitas papildomas vertes, taip tuo pačiu ir paremiant profesionalią žurnalistiką. Redaktoriai neslėpė – reakcijų sulaukiama visokių, nes žmonės ilgą laiką gaudavo turinį nemokamai. Tačiau pasaulinėje rinkoje įsigalėjus didžiosioms technologijų kompanijoms ir socialiniams tinklams, žiniasklaidos bendrovėms dirbti tokiu pačiu būdu ir išsilaikyti tampa nebeįmanoma. Internete informaciją gali skelbti kas tik nori, didžioji dalis reklamos pinigų iškeliauja tarptautiniams gigantams, tad tenka spręsti dvigubą iššūkį, kai iš reklamos pinigų gaunama mažiau, o patikrinti milžiniškus kiekius informacijos, parengti profesionalų, patikimą turinį kainuoja dar brangiau.
Apžvelgiant dabartinę Lietuvos naujienų portalų situaciją, R. Lukaitytė-Vnarauskienė priminė istoriją, nuo ko jie prasidėjo. „Kaip aš sakau, „Delfi“ buvo startuoliu prieš tai, kai tai buvo „kieta“. Juk portalai išaugo iš nedidelių startuolių, kurie tapo normaliomis žiniasklaidos priemonėmis su didžiulėmis redakcijomis. Tiek „Delfi“, tiek „15min.lt“, tiek „lrytas.lt“ – didžiulės redakcijos su didžiuliais skyriais, kurie rašo apie politiką, pasaulio reikalus, sportą, visa kita, tad natūraliai mes perimame visas tradicinės žiniasklaidos dalis, o prenumeratos yra viena jų“, – kalbėjo ji.
„Žmonės neturėjo įpročio mokėti už turinį internete, čia mums dabar reikia dirbti ir priminti apie tai, kad nemokamas sūris yra tik pelėkautuose, reikia kalbėti apie kokybę ir dirbti dėl to, kad žmonės mumis pasitikėtų. Jei žmonės netikės mumis, kad mes sąžiningai ir nuoširdžiai atliekame savo darbą, esame profesionalai, o ne tiesiog turinio kūrėjai, tada niekas mūsų prenumeratų nepirks“, – sakė R. Lukaitytė-Vnarauskienė.
Psichologinis lūžis jau įvyko
Portalas „lrytas.lt“ – paskutinis iš lietuviškų naujienų portalų, pasiūlęs savo skaitytojams tapti ir prenumeratoriais. T. Mikalajūnas neslėpė besidžiaugiantis, kad kiti portalai padarė pradžią, tad jiems startuoti buvo kiek lengviau.
„Tačiau ir Lietuvos rinkoje, ir pasaulinėje praktikoje matome, kad visuomenė mokosi pradėti prenumeruoti. Lietuvoje ketvirtadalį amžiaus tas turinys buvo nemokamas ir staiga tapo vėl mokamas – tam turėjo įvykti psichologinis lūžis“, – kalbėjo jis.
„Mes per pusę metų surinkome beveik 10 tūkstančių prenumeratorių – tai rodo, kad „lryto“ prekės ženklas yra stiprus ir turime labai didelę lojalių skaitytojų auditoriją. Akivaizdu, kad Lietuvos visuomenė, auditorija yra subrendusi prenumeruoti žiniasklaidą, kitas klausimas – kiek kanalų ir kokia apimtimi, bet manau, mes esame pasiekę psichologinį lūžį ir ekonomines galimybes prenumeruoti, esame graži vakarietiška tauta“, – sakė T. Mikalajūnas.
Svarbiausia – pasiūlyti pridėtinę vertę
Visi diskusijoje dalyvavę naujienų portalų redaktoriai įsitikinę – Lietuvoje priversti žmones susimokėti už turinį neįmanoma, galima tik juos pritraukti.
„Lietuviškoje konkurencinėje aplinkoje apie prievartą negali būti net kalbos. Mes nesame joks monopolis – čia kiti turi tą poziciją lietuviškoje žiniasklaidoje. Tad turime pritraukti rodant vertes, išskirtinumą, patogumą, turinio įvairovę, įdomumą“, – kalbėjo V. Beniušis.
Tiek jis, tiek kitų portalų redaktoriai pasakojo, kad kas kartą yra sveriama, kokią informaciją galima apmokestinti, o kada – tai netinkama, nes svarbesnė yra žiniasklaidos misija ir visuomenės interesas.
V. Beniušis priminė, kad visame pasaulyje prenumeratorių skaičius išaugo per pandemiją: „Buvo ši tema, kita tema – karas, kur pateiki aktualias, svarbias, labai jautrias temas ir sprendi, monetizuoti ar ne. Mes redakcijoje diskutavome, kad Vokietijos žiniasklaida visus be išimties tekstus apie karą Ukrainoje monetizuoja. Tad čia yra vertybiniai, teisiniai, misijos klausimai.“
„Naujiena ir yra naujiena, kurią reikia paskelbti kuo greičiau – aišku, kad jos niekas nepirks, mes jų neapmokestiname ir neplanuojame to daryti. Bet analizė, interviu, išskirtinis turinys jau gali būti pasiūlyta prenumeratoriams. Ieškome balanso, nes norime ir pakviesti prenumeruoti, pasiūlyti mokantiems už turinį kuo daugiau verčių, bet tuo pačiu norime pasiūlyti turinio ir ne prenumeratoriams“, – sakė R. Lukaitytė-Vnarauskienė.
Papildomų verčių prenumeratoriams svarbą pabrėžė ir L. Zubrutė. Pasak jos, „Verslo žinių“ turinys visada buvo orientuotas į tai, kad žmonėms padėtų priimti sprendimus: „Šita strategija, man atrodo, pasiteisino, nes žmonės niekada negailės mokėti pinigų už dalyką, kuris jiems duoda naudos, kas tai bebūtų. Jei jis padeda priimti sprendimus, naviguoti nežinomoje aplinkoje, ar tai būtų politinės, ar verslo žinios, jis visada tai laikys investicija, kuri gali suteikti naudos jo kasdienėms veikloms“.
Erdvės augti dar daug
T. Mikalajūnas lygino, kad kalbant apie mokamą turinį, lietuvišką rinką dabar galima vertinti kaip pereinančią iš vaikystės į paauglystę. Pavyzdžiui, Estijoje žiniasklaidos verslas pirmus mokamo turinio žingsnius pradėjo žengti dar 2013 metais, ir dabar ten apie trečdalis interneto vartotojų moka už turinį.
„Nėra konkrečios statistikos, bet remiantis įvairiais tyrimais, kiek pasaulyje yra prenumeratorių, kalbama, kad tai gali būti iki 30-40 proc. žiniasklaidą vartojančių skaitytojų. Jei Lietuva pasiektų tiek prenumeratorių, tai būtų labai didelis skaičius – manyčiau, kad lubos yra iki 30 procentų“, – svarstė jis.
R. Lukaitytė-Vnarauskienė skaičiavo, kad lietuviški naujienų portalai turi apie 1,5 milijono skaitytojų kiekvieną mėnesį, neskaičiuojant tų, kurie juose naršo iš užsienio ir nėra įtraukiami į statistiką.
„Mes kaip tik „Delfi“ rašėme straipsnį, kuriame skaičiavome, kad Lietuvoje naujienų prenumeratorių yra daugiau nei 100 tūkstančių. Skandinavijoje daugiau nei 30, kai kur net 40 procentų nuo naujienų vartotojų yra prenumeratoriais – jie šiuo klausimu yra lyderiai. Tarkime, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje šis skaičius yra apie 5-10 procentus. Lenkijoje kalbama apie maždaug 18 proc., tad aš orientuočiausi, kad mes esame kažkur tarp Lenkijos ir Skandinavijos. Kitaip sakant, mes dar tikrai turime erdvės ir, kiek girdžiu, kalbant apie augimą, mūsų visų planai ambicingi“, – sakė ji.