– Kaip susidomėjai mokslo sritimi?
– Visada buvau smalsus vaikas ir niekada nemėgau „kalti“, o norėjau suprasti. Įdomiausia buvo kosmosas, dar vaikystėje galvodavau – ar Visatoje esame vieni. Turbūt ne veltui dabar būtent apie tai rašau knygą. Augdama supratau, kiek melagingos informacijos mus pasiekia, kiek daug stereotipų… Ir koks išties įdomus mokslas. Ir kokia neteisybė, kad yra tiek stereotipų! Todėl labai norėjau apie jį pasakoti ir skleisti žinią. Ypatingai apie žmones, kurie jį vykdo.
Dabar nuolat skaitau knygas, mokslinius straipsnius, seku aktualijas, turiu keletą mokslininkų iš skirtingų sričių, kurie yra mano mentoriai – jie padeda tobulėti savo patarimais ir kritika. Kai lankausi kokiame mokslo centre, pazvydžiui, NASA, visada paprašau susitikimo su jų komunikacijos atstovais, kad jie man padarytų mokslo komunikacijos dirbtuves. Bandau įsigilinti, suprasti, nebijau klausti – net pačių kvailiausių klausimų. Ruošdamasi laidoms, visada paprašau mokslininkų „namų darbų“ – straipsnių, knygų apie jų tyrimų sritį. Tai padeda man geriau suprasti temą, bet ir sugalvoti įdomesnių klausimų. Myliu savo darbą, labai tikslingai ir daug dirbu, kad kiekvienakąrt jį padaryčiau geriau.
– Tavo laidose apsilanko niekur negirdėti ar dar Lietuvoje nekalbinti pašnekovai – kaip juos atrandi?
– Tie mokslininkai yra puikiai žinomi pasaulyje ir ypatingai srityse, kuriose atlieka savo tyrimus. Kadangi esu buvusi NASA, Europos kosmoso agentūroje, CERN ir pan., dalyvauju Europos ir pasaulio mokslo žurnalistų konferencijose, visada atsiranda mokslininkų, su kuriais susidraugauju labiau, kurie man patinka, kaip pasakoja, kiek meilės ir šviesos turi. Palaikau gerus santykius ir su Lietuvos mokslo centrais, mokslininkais. Jie visi pažįsta kitų mokslininkų, tie mokslininkai pažįsta dar kitų mokslininkų… Jei reikia, mane rekomenduoja, nes pasitiki. O pasitikėjimą reikia užsidirbti.
Pavyzdžiui, dr. Karl, su kuriuo beveik kas mėnesį darome gyvas klausimų ir atsakymų apie mokslą laidas, yra tikra tikra legenda – turėjęs laidas ABC, BBC, „Discovery“, parašęs kelias dešimtis knygų.
Taip pat kartais ieškau paprastuoju būdu – skaitau akademinius žurnalus, žiūriu, kas atliko kokius tyrimus, patikrinu, ar tie žmonės yra kur nors kalbėję (nes būna, kad labai nedrįsta), parašau motyvuotą laišką ir gaunu atsakymą.
Pavyzdžiui, visada svajojau pakalbinti astronomę, nežemiškos gyvybės paieškų pionierę Jill Tarter. Tik niekaip nepavykdavo iki jos „prisikasti“. Tada iš vieno NASA mokslininko gavau jos emailą, parašiau. Ir vos nenuvirtau nuo kėdės, kai po kelių valandų gavau atsakymą. Tai Jill ne tik „Radikaliam smalsumui“ pakalbinau, bet ji bus ir viena iš mano knygos veikėjų.
– Nuostabu! Šiek tiek grįžtant į realybę – ypatingai pandemijos laikotarpiu atsirado daug žmonių, kurie pakliuvo į netikrų naujienų pinkles. Kaip manai, kodėl susiformavo tokia situacija?
– Šis laikotarpis tiesiog parodė tikrąją mokslo populiarinimo ir bendro visuomenės suvokimo situaciją ir jos skaudulius. Daug kartų esu sakiusi – mokslas yra skirtas visiems, bet tai nereiškia, kad visi turi būti mokslininkai. Tačiau visi turi teisę prieiti prie šaltinių, kur net sudėtingiausi konceptai ir informacija pateikiama jiems suprantama kalba. Ko nėra – kiek žinote mokslo populiarinimo šaltinių lietuvių kalba? Problema išryškėjo visur, bet man svarbiausia Lietuva.
Manau, tai turėtų būti signalas mokslo institucijoms rimtai susiimti ir investuoti į mokslo populiarinimą, nuolat ir profesionaliai komunikuoti, ką veikia, sudominti visuomenę savo tyrimais, paaiškinti, kodėl tai svarbu. Kartais man liūdna, kaip institucijos tiesiog užsideda varnelę – va, darbą padarėm, projekto ataskaitą parengėm. Bet rezultatas akivaizdus. Dauguma sąmokslo teorijų, kurios plinta, žmonėms turėtų kelti juoką, tačiau taip nėra. Man tai labai liūdna ir todėl noriu stengtis dar stipriau.
Iš savo patirties sakau – žmonės yra smalsūs, jei tik randi raktą į jų širdis. Jei nepuoli ir nesakai „oi, kaip tu gali šito nesuprasti, juk penktoje klasėje mokė“! Tai nėra lengva, ypač su artimais žmonėmis, sunku suvaldyti emocijas, juk visi žmonės.
Man labiausiai įstrigo profesoriaus Vytauto Usonio mintis, kad Lietuvai tapus nepriklausoma, visi rūpinosi geriausiais skiepais ir įranga, o komunikacija buvo palikta įvykti savaime.
Komunikacija niekada neįvyks savaime, o vakuumą kažkas užpildys – dažniausiai tai bus vaizdingas istorijas pasakojantys šarlatanai. Todėl turime tiek žmonių, kurie tiki skiepų žala. Juos reikia ne pulti, o bandyti susikalbėti. Komunikacija yra įgūdis, kurio reikia išmokti. Negali paimti fiziko, kuris visą dieną sėdi prie kompo ir analizuoja duomenis, ir liepti jam papasakoti „kodėl tai svarbu“, turi išmokyti jį tai daryti, investuoti į mokymus (ne vienkartinius, kaip daroma dabar), ir toliau motyvuoti. Tie žmonės visą gyvenimą mokosi savo amato, tai dar reikalauti iš jų kažką daryti nemokamai, o ne skirti laiko sau ar savo šeimai… Na, per daug.
Žinoma, daug prisidėjo ir baimė, nerimas ir nežinomybė, kada viskas baigsis, bendras visuomenės nuovargis, socialinio kontakto ir laisvės trūkumas.
Tikiuosi, tai mums visiems bus pamoka ir paskata pasimokyti, nes klaidos yra natūralu, svarbu iš jų mokytis ir nebekartoti.
– Kodėl žmonės taip linkę tikėti gandais, o ne mokslu?
– Todėl, kad gandai, sąmokslo teorijos ir pan. viską paaiškina, turi atsakymus į visus klausimus. Šarlatanai pasakoja įdomias istorijas apie „blogiukius“, kaip iš kokių Holivudo filmų. Garsiai rėkia ir daug reiškiasi. O mokslininkai daug kam atrodo kažkokie atsiskyrėliai, darantys „nesuprasi ką“, sėdintys dramblio kaulo bokštuose. Mokslas atrodo sunkus, sausas ir neįdomus. Taip nėra. Viskas yra mokslas. Tik dar ne viską žinome, o galbūt niekada ir nesužinosime.
– Kodėl žmonėmis, kurie nenori tikėti mokslu, lengviau manipuliuoti?
– Daug apie tai galvoju. Nemanau, kad yra vienas atsakymas. Tikriausiai trūksta bazinių žinių. Pavyzdžiui, jei žmonės daugiau žinotų apie kosmosą, kaip sąveikauja ir nesąveikauja kūnai kosmose, ir kokios psichologinės taktikos naudojamos būrėjų bei astrologų, jie jais netikėtų, nes suprastų. Jei daugiau žinotų apie skiepus, visą mokslinį procesą, tiesiog pasijuoktų iš garsiųjų antivakserių pareiškimų. Jei žinotų, kas yra homeopatija (kurią dažnai maišo su gydymu žolelėmis), taip pat nepirktų homeopatinių preparatų ir nemokėtų pinigų homeopatams.
Bet čia yra abipusis darbas – nemanau, kad žmonės „nenori“ tikėti mokslu. Mokslas nėra apie tikėjimą, o moksliniai faktai nepriklauso nuo to, ar jais kas tiki – Žemė sukasi apie Saulę, nori tikėk, nori ne. Manau, čia reikia pabrėžti susikalbėjimą, kurio dar neturime.
– Galbūt prie to prisidėjo ir mūsų mokslo sistema, kur tikrai trūksta skatinimo domėtis mokslu?
– Tikrai taip. Aš esu iš kaimo, mokiausi kaimo mokykloje ir iki šiol viską prisimenu su siaubu. Man mokykla buvo kančia, negalėjau sulaukti, kol ją pabaigsiu. Yra daug stereotipų (pavyzdžiui, kad tikslieji mokslai yra skirti berniukams), užsilikusių senų neveikiančių mokymo metodų, nemylinčių savo darbo mokytojų arba mylinčių, bet neįvertintų, daug nesuprastų smalsių vaikų. Kartais tenka skaityti paskaitas vaikams mokyklose, sulaukiu nuostabių klausimų. Bet pamažu viskas taisosi. Žinoma, švietimo sistemai pasikeisti reikia labai daug laiko, bet džiaugiuosi matydama naujas gražias iniciatyvas, daug šviesių žmonių ir daugiau galimybių vaikams bei mažesnę atskirtį tarp rajono ir miestų mokyklų.
– Na, o jei visgi atsispirtumėme nuo žemiškų problemų – ar norėtum vykti į Mėnulį be bilieto atgal?
– Trumpoms atostogoms kosmose tikrai „pasirašyčiau“ nedvejodama. Be bilieto atgal nenorėčiau vykti niekur. Žemė yra labai draugiška gyvybei, kaip ją suprantame, planeta, o kosmosas – ne. Astronautai labai sunkiai dirba ne tik tam, kad tokiais taptų, bet ir būdami kosmose. Tai yra fiziškai ir psichologiškai be galo didelis išbandymas. O taip palikti viską, kas brangu, ir išskrieti į kosmosą… Ne man. Bet kol kas taip ir neplanuojama daryti, pavyzdžiui, pirmuosius Marso astronautus ketinama parskraidinti atgal. Tik tos kelionės laaaaabai ilgai užtruks. Dabar astronautai Tarptautinėje kosminėje stotyje išbūna pusmetį, kartais ilgiau, kartais trumpiau, o jei vyktų į Marsą – vien kelionė į vieną pusę trunka apie septynis mėnesius. Pagalvokite – nedideliam erdvėlaivy, su keliais kitais žmonėmis… Tada Marse praleisti kelis mėnesius dirbant, ir vėl tiek pat laiko erdvėlaivy skristi atgal. Stebiu astronautus, kurie treniruojasi ir ruošiasi tai padaryti, labai jais žaviuosi.
Kol kas nežinome kitos vietos kosmose, kur būtų taip patogu gyventi, todėl reikia branginti ir saugoti tą melsvą taškelį kosmose, vienintelius savo namus – Žemę.
– Gal gali pasidalinti keliais moksliniais faktais, kuriuos išgirdai savo laidoje ir pati buvai nustebinta?
– Oi, net nežinau, nuo ko pradėti! Kiekvienoje laidoje, net kalbindama itin gerai pažįstamą mokslininką, sužinau ką nors naujo. Pavyzdžiui, kad dinozaurai išgyveno savo grožio evoliuciją – jie partnerius rinkdavosi ir pagal grožį; kad dar tiksliai nežinome, kodėl sapnuojame, bet teorijų yra įvairių; kad Visata neturi pabaigos; kad po kelių metų pro Žemę praskries milžiniškas asteroidas, ir jis bus arčiau net nei kai kurie dirbtiniai palydovai, bet jis mums bus nepavojingas ir tikriausiai galėsime jį stebėti plika akimi; kad kvantinių kompiuterių mokslininkai žino, ką jie turėtų atlikti, bet dar nesugeba sukurti šiems kompiuteriams reikalingų technologijų; kad įsimylėjimas yra kaip „liga“, kuri turi praeiti per metus; kad mitas, jog naudojame tik 10 proc. savo smegenų; kad fiziškai vyriški ir moteriški lytiniai organai beveik nesiskiria; kad iki šiol tiksliai nežinome, kodėl norime niurkyti mielus gyvūnėlius, kad yra 50/50 šansas, jog gyvename kompiuterinėje simuliacijoje ir tai – rimta mokslinė teorija.
– Ko galime laukti kitose Tavo „Radikalaus smalsumo“ laidose?
– Visų pirma, labai norėčiau, kad žiūrovai drąsiai siūlytų temas, kurias galėčiau panagrinėti, o kartu ir išreikštų savo nuomonę apie laidą – tik taip su komanda bus įmanoma ją tobulinti ir gerinti. Visi geriausi ir įdomiausi mano sutikti mokslininkai ir mokslo populiarintojai dialogą pabrėždavo kaip labai svarbų elementą darbe. Tai ir aš bandau. Dar ne taip drąsiai, bet vis dažniau kas nors parašo.
Ruošiu keletą didesnių staigmenų šiems metams. Tikiuosi, pavyks jas visas įgyvendinti. Pavyzdžiui, šiuo metu deriname vieno astronauto interviu. Tiek galiu pasakyti, o kitas naujienas visada pranešu savo feisbuke ir instagrame, dar šiek tiek per anksti.
Taip pat, žinoma, kas mėnesį ir toliau darysime gyvas transliacijas su Dr. Karl. Man tai labai svarbu ir didelė garbė su juo dirbti.
Dar daugiau įdomybių apie mokslą – kiekvieną antradienį 22:30 val. nemokamame televizijos kanale Delfi TV laidoje „Radikalus smalsumas“. Taip pat visas laidas galite peržiūrėti Jums patogiu laiku pagrindiniame naujienų portale Lietuvoje Delfi.lt