Mūšis dėl „Telegraph“ kursto nežinomybę tarp britų konservatorių: statymai yra dideli

Kam priklauso „Telegraph“, vienas garsiausių Jungtinės Karalystės laikraščių, – klausimas, keliantis aistras. Atsakymas gali paaiškėti tik po kelių mėnesių.

Tokio neapibrėžtumo nenorėjo nė viena iš šalių. Barclay šeima nori išlaikyti konservatyvų laikraštį ir 19 metų jiems priklausiusius antrinius leidinius; jų kreditorius „Lloyds Banking Group Plc.“ birželio mėnesį juos areštavo dėl 1,2 mlrd. svarų sterlingų (1,5 mlrd. JAV dolerių) nesumokėtų skolų, tačiau siekia sklandaus ir nepretenzingo, dėmesio nepritraukiančio pardavimo; dėl kontrolės taip pat kovoja grupė konkurentų, įskaitant rizikos draudimo fondų magnatus Paulą Marshallą ir Keną Griffiną bei britų žiniasklaidos baroną Jonathaną Harmsworthą.

Šią savaitę buvo sustabdytas laikraščio, taip pat „Sunday Telegraph“ ir žurnalo „Spectator“ aukcionas, nes Barclay šeima bando susigrąžinti turtą pasitelkdama Artimųjų Rytų finansinę paramą, – nors britų vyriausybė perspėjo, kad gali tarti savo svarų žodį šiame aukcione. Tuo tarpu kai kurie šio proceso dalyviai skundėsi, kad „Lloyds“ teikia pirmenybę pelnui, o ne žiniasklaidos nuosavybės etikai.

Statymai yra dideli, teigė Jane Martinson, Londono miesto universiteto dėstytoja ir knygos apie Barclay šeimą autorė. „Tai susiję su galia ir įtaka“, – sakė ji.

Pasak J. Martinson, tai ypač aktualu dabar, kai po metų vyks rinkimai, kuriuos, apklausų duomenimis, gali laimėti opozicinė leiboristų partija. „Kad ir kam atitektų konservatorių partijos „namų biblija“, jis turės didelės įtakos tam, kas taps naujuoju partijos lyderiu“, – teigė J. Martinson.