Prenumerata, orientuota į smulkų ir vidutinį verslą
Startuolį „Doctor Idea“ įkūrė programuotojas Benas Valančius ir dizaineriai Alina Vengalytė bei Deividas Šliažas, kurie jau prieš tai dirbo dizaino agentūroje ir pažinojo šią rinką. D. Šliažas pasakoja, kad patirtis paskatino susimąstyti apie darbo dizaino srityje efektyvumą, susisteminimą, patogumą. Taip kilo idėja apie prenumeratos principą.
Dizaino platformoje viskas vyksta virtualiai – bendravimas, darbų įkėlimas, korekcijų klausimai ir kt. Anot jo, nesusikalbėjimo klausimą sprendžia galimybė klientui kurioje tik nori vietoje pridėti pastabą, komentarą ir tokiu būdu parašyti, kas nepatinka ar netinka.
„Viskas vyksta per vidinę sistemą, jokio gaišimo pokalbiams telefonu ar el. paštu. Skatiname efektyvumą, todėl siūlome principą, kurio šiai dienai šalyje nėra. Priklausomai nuo plano (siūlome du), vienu atveju eskizus pristatome per 48 valandas (taip pat reikia greičio, nešvaistyti laiko), kitu atveju – 24 valandas. Esame numatę ir plėtrą. Antrasis planas yra didesnis, galime pajungti didesnę komandą, tai aktualiau agentūroms, kuriose daugiau komandos narių ir projektų“, – dėsto D. Šliažas.
„Doctor Idea“ rinkoje veikia dar neilgai, tad, kaip teigia vienas įkūrėjų, pradžia buvo kiek vangoka, tačiau dabar atsiranda vis daugiau klientų: „Buvo sunkoka, nes ir pats mūsų siūlomas požiūris, ir paslaugos tipas yra kitokie. Turime įvairių klientų – nuo mažesnių komandų, tokių kaip NT brokeriai, iki pirmosios savivaldybės Lietuvoje, kuri užsiregistravo. Taip pat tarp užsakovų – spaustuvė, Klaipėdos gamintojai, kurie turi savo prekės ženklus.“
D. Šliažas tikina, kad kol mažas srautas, dirba dizaineriai iš Klaipėdos (ten buvo įkurtas ir pats startuolis), bet duomenų bazėje organinis augimas numatytas.
„Esame apskaičiavę, kiek srauto dizaineriai gali apimti. Kadangi norime palengvinti bendravimą su klientais, tai ir vidinį darbą esame numatę taip, kad dizaineriai galėtų dirbti per atstumą. Norime išlaikyti kokybę, tad šiai dienai turime dizainerius, vyr. dizainerius, kurie atsako už kokybę, ir projektų vadovus, plačiau bendraujančius su klientais“, – vardija jis.
Paklaustas, kodėl jų puslapyje negalima rasti konkrečių dizainerių vardų ir pavardžių, D. Šliažas pažymi, kad to nebuvo numatę talpinti į puslapį. „Jei bus poreikis, manau, kad pasiruošime ir padarysime. Nemąstome apie tai, bet resursų yra, kitu atveju – jei nesilaikysime terminų, nesusitvarkysime su srautais, veikla eis į minusą.
Bedirbant žiūrėsime, ką keisti. Mes nesislepiame, esame numatę komunikacijos kampanijas, rodysime realius darbus, kasdienį gyvenimą. Tikiuosi, kad tai nepakiš kojos. Šiomis dienomis tikrai jaučiame vartotojų prisijungimą. Pirmomis savaitėmis buvo tokių, kurie domėjosi, bet nepuolė stačia galva. Įdomu sulaukti grįžtamojo ryšio apie veikimo principą“, – sako jis.
Puslapyje patalpinti vizualai yra komandoje dirbančių dizainerių projektai, kurie sukurti dar anksčiau, kai dirbo agentūrose. D. Šliažas priduria, kad pamažu atsiras ir per šią platformą sumanytų bei išpildytų idėjų.
Kalbėdamas apie palyginus žemą siūlomų paslaugų kainą ir ar nuo to nenukentės kokybė, startuolio įkūrėjas pabrėžia, kad kai yra trys lygmenys (dizaineriai, vyr. dizaineriai ir projektų vadovai), nėra ko jaudintis.
„Jei kalbame apie kasdienius dizaino darbus, kampanijas, rinkodarinius projektus, soc. tinklų vizualus, kurių reikia greitai, ir kurie nuolat keičiasi, tai, manau, kad mūsų kokybė nenukenčia. Nekokybiškų darbų negalime pateikti, nes pirmiausia peržiūri vyr. dizaineriai, jei reikia, duoda pastabas, vyksta korekcijos, ir tik tada perduodama projektų vadovui“, – komentuoja D. Šliažas.
Avantiūristinis pasiūlymas avantiūristams
„NAPA Baltic“ organizatorius ir dizaino strategas D. Kisielius pasakoja jau anksčiau atkreipęs dėmesį į platformos „Doctor Idea“ komunikaciją, vykdytą socialiniuose tinkluose.
Pasirodė keista, kai peržvelgus oficialų įmonės puslapį, nebuvo įmanoma rasti, kokie dizaineriai dirba komandoje. D. Kisielius sako, kad tam yra kelios priežastys. „Gali būti, kad žmonės keisis, galbūt jų dar nėra, o jei ir yra, gal neįvardinami dėl to, kad užsakovas nenueitų tiesiai pas juos. Galima sugalvoti daug priežasčių. Yra keistų niuansų, o klientams šiuo atveju tikrai turėtų būti šiokia tokia migla, nes visą laiką kyla klausimas – kas dirba?
Kai perkame paslaugas, kartu perkame ar tam tikrą asmenybę, ar žmonių komandą. Šiuo atveju – klaustukas. Tie, kas neilgai veikia rinkoje ir yra mažiau patyrę, galbūt bandys kreiptis su mažesniais darbais dėl kaštų taupymo, dėl to, kad kažkas šviežia. Bet senesni žaidėjai supranta, kad iškyla patikimumo klausimas, nes nežinia, kas už to stovi, nežinia, ar galima pasitikėti“, – aiškina dizaino strategas.
Pasak D. Kisieliaus, sunku suprasti, kaip bus užtikrinta kokybė už tokią kainą, be to, kas dirbs, kaip atlaikys darbų kiekį, jei jie užgrius: „Sutinku dėl katės maiše, kuri visą laiką būna dar tik pradedantiems, nes jie ateina naujai. Labai ambicingai ir skambiai save pristatė, o tam norisi pagrindimo. Jo trūksta.“
Paklaustas, ar tokia dizaino platforma Lietuvoje prasibraus į rinką, D. Kisielius svarsto: „Tai turbūt avantiūristinis pasiūlymas, kuris greičiausiai gali pritraukti tokius pačius avantiūristus. Pritarčiau, kad kai renkiesi žmogų, kai atsiranda nauja įmonė ar verslas, dažniausiai jie turi istoriją, bando kažkokiu būdu reputaciją pateisinti, susikurti pasitikėjimą, nes čia paslaugų verslas, o jos paremtos pasitikėjimu. Nebent tai žemiausios kainos modelis, tada reikia čia ir dabar.“
Jo teigimu, tikrai atsiras norinčių pabandyti, jeigu tos įmonės neturi ilgalaikio tikslo, o problemą reikia spręsti šiandien: „Ambiciją matau, norą sužadinti – irgi. Žmonės tikrai bando kažką keisti, tačiau visą laiką, kai pamatau mažesnės kainos pasiūlymus, kurie rinkoje verti daugiau, kyla klausimas – kas tai darys, kokiu būdu pasieksime mažesnę kainą, ir ar tai nebus kokybės sąskaita?“