Nepotizmas – tai reiškinys, kai savo vardu, galia ar pareigomis besinaudojantys žmonės globoja ar proteguoja šeimos narius, partnerius, giminaičius. Lygybės ženklą šalia nepotizmo galima dėti ir kronizmui – draugų ir bičiulių protegavimui. Vaizdo klipe, kuris jau pasirodė visuomenės informavimo priemonėse ir socialiniuose tinkluose, žinomi žmonės siunčia žinią, kad naujoji karta vertina tikrus pasiekimus, o ne ryšius.
Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio švietimo skyriaus vadovas Benas Aldakauskas teigia, kad svarbiausias kampanijos siekis – jauniems žmonėms parodyti, jog nepotizmas nėra geras kelias siekti rezultatų.
„Žinoma, kad reikia bendrauti ir megzti asmeninius ryšius! Vis dėlto, siekiant karjeros aukštumų ir rezultatų, svarbu suprasti, kad vienodos sąlygos padeda atsiskleisti didžiausiems talentams ir tiems, kurie labiausiai stengiasi. Yra sakoma, kad sėkmę užtikrina 95 procentai darbo ir 5 procentai talento. Įsivaizduokime, kaip jaučiasi tie, kurie stengiasi, nuoširdžiai dirba, tobulėja ir negali pasiekti tikslo tik todėl, kad mažiau pastangų įdėję, turi geresnių ryšių. Nepotizmas kenkia, nes iškreipia teisingumo ir lygybės principus, demotyvuoja ir neleidžia atsiskleisti ryškioms asmenybėms, kurios visuomenei ir piliečiams galėtų padėti laisvai kurdamos“, – taip kampanijos idėją apibrėžia B. Aldakauskas.
Dažnai teigiama, kad į šiuolaikinę visuomenę „blatas“ atkeliavo iš sovietmečio, vis dėlto, kaip teigia B. Aldakauskas, esama sociologinių darbų, kuriuose nepotizmo klestėjimas modernioje ir šiuolaikinėje Lietuvoje siejamas ir su Carinės Rusijos imperijos režimais. „Jokia paslaptis, kad sovietų ekonomikoje klestėjo neformali ekonomika, įgavusi „blato“ pavadinimą, tačiau elgsena, padėjusi kritiniu laikotarpiu, kai buvo stokojama išteklių ir teisingumo, šiais laikais netinka, demokratinei sistemai ji gali būti netgi itin žalinga“, – sako Antikorupcinio švietimo skyriaus vadovas ir priduria, kad su nepotizmo problema susiduria ne tik posovietinės šalys, bet ir Vakarų Europos valstybės.
Tam tikra prasme, nepotizmo klestėjimas veda atgal į gentines ar gaujos principais besivadovaujančias struktūras ir tikrai nedera su demokratija, kuriai svarbus egalitarizmas. „Ar tikrai norime gyventi visuomenėje, kurioje galios pozicijoje yra ne tie, kurie geriausiai atstovauja daugelio gyventojų lūkesčiams, bet tie, kurie turi geriausius ryšius ir atstovauja siauriems savųjų ratelio interesams? Nepotizmas, favoritizmas, klientelizmas ir panašios „blato“ kultūros išraiškos mažina piliečių pasitikėjimą valstybe, jos politika, institucijomis ir visa demokratine sistema“, – neabejoja B. Aldakauskas.
Naujausi sociologinio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ duomenys signalizuoja, kad Lietuvos gyventojai nepotizmą vertina kaip labiausiai paplitusią korupcijos formą. Nepotizmas labiausiai išsiskiria net tada, kai kalbama apie kyšį, papirkimą, politinių partijų narių protegavimą ir taip toliau. Visuomenė mato nepotizmo apraiškas ir atitinkamai susidaro savo nuomonę.
Šis tyrimas taip pat rodo, kad jaunų žmonių (18–29 metų) nusiteikimas pasinaudoti ryšiais ir pažintimis nors ir kiek mažesnis, vis dėlto išlieka labai panašus į kitų amžiaus grupių.
„Nepotizmas ateina katės pėdutėmis, patyliukais įsilieja į mūsų visuomenę, tikiu, kad ši problema didžiuosiuose miestuose darosi vis mažesnė, mes po truputį apsivalome, ypač privačiame versle“, – teigia socialinės reklamos vaizdo klipo viena iš autorių, reklamos kūrybininkė, „Menų komunikacijos“ agentūros vadovė Stefanija Jokštytė.
S. Jokštytė įsitikinusi, kad jaunoji karta pamažu keičia tėvų įpročius, jie nebežino ir nebemoka duoti kyšį, nenori dirbti darbų, kuriuose juos tokia situacija gali ištikti. Vis dėlto, norint formuoti skaidrumo principus, būtina dėti pastangas, kalbėti apie tai, kas nemalonu.
„Gerai prisimenu savo buvusį kolegą Audrių, su kuriuo kartu dirbome vienoje reklamos agentūroje. Jo tėtis buvo didelės reklamos agentūros vadovas, tačiau sūnus dirbo pas konkurentus, projektų vadovu, tarsi norėdamas tėvui įrodyti, kad tai jis pasirinko savo kelią, o ne tas kelias jam buvo parinktas“, – pasakojo S. Jokštytė, pati dirbusi padavėja svetimuose baruose, o ne savo tėvų kavinėje.
„Padėti nėra nieko blogo, blogai yra tai, kad netalentingas žmogus užima talento vietą ir toji vieta jam duoda finansinę naudą. Man atrodo, kad jaunam žmogui svarbu siekti savo tikslų, o ne veltis į giminaičių, tėvų primestas pozicijas ar schemas. Konkurso neperėjęs, bet liftu užkeltas į viršų žmogus dažnai yra nieko vertas“, – įsitikinusi kultūros komunikatorė.
Jos idėja sukurti judėjimą, kuriame jauni žmonės išsikeltų tikslą visko pasiekti savo jėgomis. „Kampanijai pasirinkome neeilinius žmones, kurie savo karjera galėtų patvirtinti mūsų svarbiausią kampanijos mintį – vertinga tik tai, ko pasieki savo talentu ir darbu“, – pasakoja S. Jokštytė.
„Su nepotizmu įmanoma ir būtina kovoti, – įsitikinęs ir B. Aldakauskas. – Norėtųsi, kad visuomenėje vis mažiau klestėtų tokie įsitikinimai kaip „mažos dovanėlės stiprina draugystę“ ar „Lietuva yra giminių kraštas“. Vienas iš tikrai tvarių ir pažangių metodų yra edukacija, o viena paveikiausių mokymo formų – asmeninis pavyzdys. Taigi, vyresnioji karta gali atlikti reikšmingą vaidmenį, keisdama jaunimo nuostatas.“
Inicijuodama socialinę kampaniją „Karta, kuri siekia tikslo pati“, Specialiųjų tyrimų tarnyba siekia ne tik atkreipti dėmesį į nepotizmo problemą, bet ir paskatinti jaunus žmones dalytis savo istorijomis bei pavyzdžiu, kaip užsibrėžtų tikslų ir svajonių pavyko pasiekti savo talentu ir pastangomis, o ne per pažintis ar ryšius.
Socialinę kampaniją „Karta, kuri siekia tikslo pati“ rengia Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, vaizdo klipo idėją sugalvojo reklamos kūrybininkė, „Menų komunikacijos“ agentūros vadovė S. Jokštytė, įgyvendino Rudolfas Levulis su komanda iš gamybos namų „Pvz.lt“.