Draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa parodė, kad kitų gerovei kartais aukoja 67 proc. Latvijos, 66 proc. Lietuvos ir 65 proc. asmeniškai prie visuomenės gerovės prisidedančių Estijos gyventojų. Po penktadalį kiekvienos Baltijos šalies žmonių reguliariai kitiems skiria asmenines lėšas bei daiktus, dalinasi būstu, duoda kraujo, savanoriauja. Retkarčiais aukojantys dažniau teigia 20-24 metų Lietuvos gyventojai, reguliariai paramą dažniau skiria 45-54 metų žmonės.
„Statistika rodo, kad, kaip ir praėjusiais metais, 8 iš 10 kiekvienos šalies gyventojų prisideda prie visuomenės gerovės – pasirūpina kitų žmonių poreikiais ir aukoja tada, kai labiausiai reikia. Kadangi ši gyventojų dalis išlieka stabili kelerius metus, galima teigti, kad ji atspindi visuomenės narių skaičių, kuriems aukojimas jau yra susijęs su periodiškumu ir netgi tapęs įpročiu“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ komunikacijos vadovė Baltijos šalims Jovita Aukštuolytė-Minderienė.
Tyrimas parodė, kad Estijos visuomenė pirmauja bendromis aukojimo apimtimis, šie kaimynai labiausiai iš visų Baltijos šalių yra linkę prie kitų gerovės prisidėti savanoriaudami. 44 proc. Lietuvos ir 45 proc. Estijos gyventojų padėdami kitiems aukoja pinigus, latviai (55 proc.) – drabužius, avalynę ir kitus asmeninius daiktus.
„Ši statistika neabejotinai atliepia ir lėšų rinkimo kampanijas prieššventiniu laiku. Būtent dabar prašymą aukoti girdime dažniausiai. Nors dalijimosi kultūrą reikėtų puoselėti visus metus, proginiai renginiai turi ir teigiamą poveikį – sukuria tam tikrą ritmą ir tradicijas. „Gjensidige“ Lietuvoje jau 17 metų gruodžio mėnesį organizuoja darbuotojų ir partnerių labdaros aukcioną. Darbuotojai šio renginio visuomet labai laukia, ruošiasi ir laiko jį nepakeičiamu kalėdinio laikotarpio simboliu“, – sako J. Aukštuolytė-Minderienė.
Pasak jos, gerus įpročius padėti kitiems padeda formuoti ir „Gjensidige“ darbuotojams suteikiama apmokėta diena savanorystei. Darbuotojai ja pasinaudoja ne tik pavieniui, bet ir vyksta savanoriauti drauge su kolegomis.
„Sidabrinės linijos“ įkūrėjas ir vadovas Marius Čiuželis pastebi, kad aukoti žmones skatina įvairios priežastys, viena jų – fizinio saugumo dėl savęs bei savo artimųjų poreikis kitose valstybėse gaudžiant pabūklams ir sproginėjant bomboms.
„Žmonės supranta, jei karas ateis iki mūsų, visa kita – ilgai kurtas gyvenimas, puoselėtos svajonės ar ateities planai – taps beprasmiais. Jei apsimestume, kad karo šalia nėra, tuomet galėtume teigti, jog aukojimas ir dalinimasis auga kartu su didėjančia mūsų visuomenės branda, verslo, ypač technologijų, startuolių ekosistemos atstovų rodomu pavyzdžiu. Vis daugiau įmonių, skirdamos lėšų paramai, nori ne tik duoti pinigus, bet ir aktyviai įtraukti savo darbuotojus, komandas. Neretai joms patikimos net sprendimo teisės, ką ir kaip remti“, – pasakoja M. Čiuželis.
„Sidabrinės linijos“ vadovas atkreipia dėmesį ir kitą gerą tendenciją: žmonės vis geriau suvokia paramos ne materialiais dalykais, pavyzdžiui, savo produkcija, svarbą.
„Todėl aktyviau skiria paramą mažiau apčiuopiamiems dalykams – tam tikrų paslaugų suteikimui, investavimui į žmones, mūsų atveju – emocinės pagalbos telefonu finansavimui. Tai reiškia, kad aukojantys žmonės pradeda iš esmės gilintas į jų kuriamą poveikį, kad ir ilgalaikį, visuomenė vis rečiau sieja paramą su greitu efektu“, – kalba jis.
Pasak M. Čiuželio, vis daugiau rėmėjų itin noriai aukoja investuodami į organizacijų valdomus neliečiamuosius kapitalus – taip stiprinamas ilgalaikis tų organizacijų tvarumas. „Daliai rėmėjų itin patinka ilgalaikis investavimas į finansinio tvarumo stiprinimą per neliečiamąjį kapitalą. Taip organizacijos įgalinamos susitelkti į sprendžiamą problemą vietoj nuolatinio vaikščiojimo ištiesta ranka – dėl to laimi visos pusės: rėmėjai, nes potencialus rezultatas padidėja, gavėjas, nes gali susitelkti į tiesioginę veiklą ir paslaugas tikslinėms auditorijoms, visa visuomenė, nes sukuriama daugiau teigiamo rezultato“, – tvirtina pokalbių linijos vadovas.
Jo teigimu, tie rėmėjai, kuriems emocinės sveikatos tema vienaip ar kitaip yra artima ir atliepia jų pačių vertybes, kasmet sugrįžta pakartotinai, neretai – ir didėjančiomis sumomis. „Tai reiškia, kad tokiems rėmėjams tinka ir patinka organizacijos pasiekiami rezultatai, kuriamas pokytis, kurį ir toliau noriai finansuoja“, – pasakoja M. Čiuželis.
Aukojama suma, pasak pokalbių linijos vadovo, priklauso nuo aukotojo santykio su organizacija, nuo jų bendros istorijos ir, be abejo, nuo konkrečios paskirties – kam skiriama parama. „Aukojamų sumų spektras – labai platus: žmonės skiria nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų“, – įvardija pokalbių linijos vadovas.
Reprezentatyvi „NielsenIQ“ Lietuvos, Latvijos ir Estijos 16-64 metų žmonių apklausa buvo atlikta šių metų balandį, apklausiant po 1600 kiekvienos Baltijos šalies respondentų. Tyrimo paklaida – 2,45 proc.
