Neramiais laikais populiaru atsigręžti į praeitį
„Atsakyti vienareikšmiškai, kodėl visame pasaulyje populiarėja nostalgiškų daiktų pirkimo tendencija, sudėtinga, nes yra daug persidengiančių psichologinių faktorių. Vieni svarbiausių yra emocinė tokių daiktų reikšmė, jų prieinamumas, noras priklausyti kokiai nors grupei ir kompensacinis tokių daiktų aspektas. Kalbant apie emocinę daiktų reikšmę, svarbu paminėti, kad nostalgija dažnai siejama su teigiamais prisiminimais iš praeities – tai skatina žmones ieškoti daiktų, kurie šias malonias emocijas padėtų atkurti. Tačiau ne mažiau svarbus ir noras priklausyti kažkokiai grupei – juk kolekcionuodami žaislus ar tiesiog jais domėdamiesi, esame apsupti bendraminčių, todėl nesijaučiame vieniši. O tai – vis gilėjanti problema šiuolaikiniame pasaulyje.
Beje, kartais noras įsigyti įvairių retro žaislų ar žaidimų gali veikti netgi kaip tam tikras kompensacinis mechanizmas. Pavyzdžiui, jeigu vaikystėje dėl kokių nors priežasčių vienas ar kitas išsvajotas žaislas buvo neprieinamas ir žmogus negalėjo jo turėti, dabar įsigytas toks žaislas gali sumažinti vaikystėje patirtą įtampą, kuri, tikėtina, vienu ar kitu būdu jam pasireiškia ir suaugusiojo gyvenime.
Apskritai tyrimai rodo, kad išgyvenami nostalgiški jausmai gali padidinti mūsų savivertę, sustiprinti socialinius ryšius ir suteikti gyvenimui prasmę, tad natūralu, kad to siekiame įvairiais būdais. Ypač šiais neramiais pokyčių ir susvetimėjimo laikais“, – kodėl kelerius metus iš eilės pastebimas šios tendencijos augimas, pasakoja psichologė M. Vainalavičiūtė.
Anot jos, Kalėdų laikotarpiu toks emocinis fonas tik dar labiau suintensyvėja, nes, jeigu vaikystėje Kalėdos buvo laimingas laikas, asociacijos su švente yra teigiamos ir motyvacija puoselėti tradicijas bei jas perduoti padidėja. Kitas svarbus apsektas – tokių daiktų prieinamumas. Internetinės ir specializuotos parduotuvės, socialiniai tinklai ir skaitmeninės rinkodaros kampanijos leidžia lengvai įsigyti norimą daiktą, o ir rinkodaros specialistai nesnaudžia, nostalgijos emocijų dirgiklius naudodami savo reklaminėse kampanijose, todėl tokius daiktus žmonės pastebi greičiau ir įsimena ilgiau.
Kodėl sugrįžta būtent 90-ieji?
„Dirbdama versle, kuris tiesiogiai susijęs su emocijomis, galiu neabejodama pasakyti, kad šventės yra stiprus nostalgijos katalizatorius, todėl tai atsispindi ir Kalėdų pirkinių krepšeliuose. Ieškodami daiktų, kurie primena vaikystę – nuo eglės žaisliukų, vaikiškų knygų iki klasikinių žaislų – žmonės siekia ne tik nudžiuginti kitus, bet ir susikurti saugumo „burbulą“. Tai ypač buvo aktualu pandemijos metu, tačiau dabar, dėl neaiškios geopolitinės situacijos visame pasaulyje, poreikis užsimiršti ir tarsi sugrįžti į vaikystę tapo dar aktualesnis.
Žiūrint retrospektyviai, žaislų pramonė ilgą laiką buvo siejama su vaikyste, tačiau pastaraisiais metais pastebimas reikšmingas pokytis – vis daugiau suaugusiųjų perka žaislus ir žaidimus sau. Tai patvirtina ir pasaulinės tendencijos, rodančios, kad 25 proc. žaislų visame pasaulyje suaugusieji perka sau, ir po 20–30 proc. kasmet mūsų knygynų tinkle augantys nostalgiškų žaislų bei žaidimų pardavimai“, – apie pokyčius pasakoja J. Sakalauskaitė.
Pasak jos, praktika rodo, kad nostalgija Kalėdų laikotarpiu skatina žmones ieškoti daiktų, primenančių vaikystę ar jaunystę, nes jie suteikia emocinį komfortą ir saugumo jausmą, be to, tokie daiktai padeda palaikyti ryšį su praeitimi ir artimaisiais, net jei jie nebėra šalia. Ši tendencija ypač pastebima perkant dovanas – žmonės renkasi nostalgiškus daiktus ne tik sau, bet ir artimiesiems, siekdami perduoti savo prisiminimus ir patirtis. Kaip teigia J. Sakalauskaitė, populiariausius nostalgiškus pirkinius šventiniu laikotarpiu „Pegase“ galima suskirstyti į kelias labai aiškias kategorijas:
Stalo žaidimai ir galvosūkiai. Kalėdų laikotarpis dažnai asocijuojasi su ramybe, lėtu laiku ir poilsiu nuo kasdienės rutinos, todėl šiuo metų laiku itin populiarūs stalo žaidimai ir klasikinės dėlionės, kurios žmones nuramina ir leidžia jiems susikoncentruoti į streso nekeliančią veiklą. „Daugelis žmonių Kalėdų metu ieško būdų pabėgti nuo triukšmo, socialinių tinklų ar darbo reikalų spaudimo, tad ramus paveikslo fragmentų dėliojimas ar komandinis stalo žaidimas šią galimybę „atsijungti“ nuo išorinio pasaulio ir suteikia. Tai tampa simboline dovana sau, kuri priverčia pasirūpinti savimi ir skirti laiką vien tik savo malonumui,“ – sako J. Sakalauskaitė.
Retro muzika. Kaip pastebi „Pegaso“ vadovė, taip pat sparčiai populiarėja metalinės grojančios dėžutės bei nostalgiją kelianti muzika vinilinių plokštelių formatu, kurios buvo klausomasi jaunystėje. Anot jos, augantys pardavimai rodo, kad žmonės pasiilgo ritualų ir lėto gyvenimo būdo – juk taip klausantis muzikos, reikia pasirinkti plokštelę, ją atsargiai uždėti, įdėmiai klausytis ir vėl atsargiai apsukti.
„Vinilinės plokštelės, kitaip nei skaitmeninė muzika, reikalauja sąmoningo pasirinkimo ir nėra tik fonui užpildyti – tai muzika, kuri atspindi „lėto gyvenimo“ filosofiją, kai vertinama kokybė, o ne kiekybė. 90-tųjų muzika plokštelėse – „Nirvana“, „Oasis“, „Madona“, „Radiohead“ ir kt. – dabar įgauna naują kvėpavimą, kaip ir klasikinės Kalėdų dainos – Bing Crosby ar Frank Sinatra kūriniai. Apskritai plokštelės gali būti ne tik klausymui, bet ir kolekcionavimo objektu, nes, skirtingai nei skaitmeniniai formatai, tai daiktas, kurį galima perduoti, laikyti ir branginti kaip atsiminimą, tad jau nestebina, kad Kalėdų laikotarpiu šio pirkinio paklausa pas mus yra sparčiausiai auganti“, – naujas tendencijas vardija J. Sakalauskaitė.
Nešiojamos arkadinių žaidimų konsolės. Šventiniu laikotarpiu didėja ir žaidimų konsolių pardavimai, kurios perkamos dovanų, tačiau, pasak J. Sakalauskaitės, pastarųjų metų tendencija rodo, kad tokie legendiniai arkadiniai žaidimai, kaip „Atari“, „Contra“, „Street fighter“ ar „Pac-Man“, prisikelia antram gyvenimui, vaikystės žaidimus norint žaisti su draugais.
Eglutės žaisliukai ir nuotraukų albumai.
Kitos prekių kategorijos, kurių pardavimai prieš šventes paauga net iki 40 proc. – ryškūs stikliniai eglutės žaisliukai su gyvūnais ir pasakų herojais bei nuotraukų albumai, mat žmonės grįžo prie įpročio užfiksuotas akimirkas kaupti, kaip buvo daroma iki išmaniųjų telefonų atsiradimo.
Retro žaislai ir kolekcinės figūros. Daug suaugusiųjų ieško žaislų, primenančių jų vaikystę, todėl iš lentynų šluoja suaugusiems skirtus LEGO rinkinius, žinomų filmų herojus vaizduojančias vinilines figūrėles, prisukamus vilkelius, „Furby“ gyvūnėlius, Rubiko kubus ar elektroninius augintinius „Tamagotchi“. Šie pirkiniai populiarūs dėl savo sentimentalios vertės, todėl neretai atsiduria po pačių pirkėjų Kalėdų eglute.
„Kodėl dabar aktuali būtent 90-tųjų stilistika, vienareikšmiškai atsakyti sunku, tačiau labiausiai tikėtina, kad Y karta dabar yra tokio amžiaus ir tokiame karjeros etape, kad gauna didesnes pajamas, todėl gali investuoti į daiktus, primenančius jų vaikystę. Tokie daiktai suteikia jiems emocinį komfortą ir padeda susidoroti su stresu bei nerimu, be to, 90-ųjų estetika ir kultūra vėl populiarėja per filmus, muziką ir madą, o tai dar labiau sustiprina nostalgijos jausmą ir skatina susidomėjimą to laikotarpio daiktais. Prie to stipriai prisideda ir socialiniai tinklai, nes suteikia erdvę vartotojams dalintis prisiminimais ir rekomendacijomis. Kitaip tariant, „Instagram“, „TikTok“ ir „Facebook“ padeda sukurti emocinį ryšį tarp vienas kito nepažįstančių žmonių, kurie domisi tais pačiais dalykais ir tie pomėgiai prieš šventes įgauna fizinį pavidalą“, – pasakoja J. Sakalauskaitė.
Vaikiškos knygos – ne tik vaikams
Tačiau nostalgija turi didelę galią ir renkantis knygas, ypač skirtas vaikams – Beatriksės Poter, kurios gyvūnėlių istorijoms jau daugiau kaip 120 metų, Astridos Lindgren, Alano Milno, Tuvės Janson ar Marko Tveno istorijų populiarumą galima sieti būtent su šia emocija. Taip pat labai paklausios septynios Dž. K. Rouling „Hario Poterio“ knygų serijos su pirmaisiais Lietuvoje leistais viršeliais – šias knygas, tikėtina, dažniau perka kolekcionieriai ir šio kūrinio gerbėjai, kurie nori turėti vaikystėje skaitytas knygas originaliais viršeliais.
Anot J. Sakalauskaitės, daugelis tėvų ir senelių perka knygas, kurios buvo populiarios jų pačių vaikystėje ar jaunystėje, siekdami atkurti tas emocijas, kurios jiems patiems suteikė džiaugsmo ir skaitymo malonumą. Be to, tai tampa puikiu įrankiu, padedančiu formuoti vaiko asmenybę ir pasaulio suvokimą.
„Tačiau ir lietuvių autoriai per Kalėdas nenusileidžia. Jau kurį laiką knygynuose sulaukiame užklausų apie anksčiau leistas knygas vaikams su autentiškomis iliustracijomis, tad per šias Kalėdas po eglute jau bus galima padėti Vytės Nemunėlio knygą „Meškiukas Rudnosiukas“ su originaliais 1939 m. piešiniais. Artimiausiu metu planuojame šį kūrinį turėti ir su šiuolaikinėmis iliustracijomis, kad gerbėjai galėtų turėti abu leidimus“, – kokių dovanų jau galima dairytis šioms Kalėdoms, pasakoja J. Sakalauskaitė.
Pasak jos, nostalgija pasitarnauja labai geram tikslui, nes per šventes stiprina emocinį ryšį tarp kartų – dovanodami savo vaikystės knygas, suaugusieji perduoda savo prisiminimus jaunesnėms kartoms, taip puoselėdami šeimos vertybes ir tradicijų tęstinumą. Be to, tokios dovanos skatina bendrą skaitymo patirtį, kuri stiprina šeimos ryšius ir kuria naujus prisiminimus.
„Mūsų vaikystės prisiminimai ir patyrimai emocinę gerovę gali paveikti ir teigiamai, ir neigiamai – daug kas priklauso nuo konteksto. Jeigu grįžtantys į madą daiktai sukelia malonias emocijas, juos galima pasitelkti siekiant patirti malonias būsenas – atsipalaidavimą, saugumo patyrimą, meilės ir priklausymo jausmus. Deja, jeigu tam tikri daiktai asocijuojami su sunkiais įvykiais, slegiančiomis emocijomis ar sudėtingais santykiais, tų daiktų ar situacijų kartojimas gali sukelti liūdesį, nerimą, stresą ir kitas nepatogias būsenas. Nereikėtų dėl to vengti nostalgijos tendencijos, priešingai, tai gali paskatinti pergalvoti praeities patirtis, pamatyti vertingų įžvalgų apie save ir apsvarstyti, kaip tie kylantys jausmai lemia pasirinkimus dabar. Tai gali būti ilgas procesas, kuris reikalauja nuoširdžios savianalizės, ir tai nėra lengva, tačiau labai įdomu ir puikiai tinka šventiniam laikotarpiui“, – kad Kalėdų laikotarpis gali būti skirtas ir tam, pasakoja psichologė M. Vainalavičiūtė.