Kaip sekėsi tai padaryti ir kokias tendencijas atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ balandžio–gegužės mėnesiais atliktas tyrimas, „Delfi“ eteryje aptarė jau birželio 10 d. vyksiančio renginio „PR Impact Awards 2022“ organizatoriai – Lietuvos komunikacijos asociacijos (LTKA) Tarybos pirmininkas Donatas Kuras bei Komunikacijos industrijos asociacijos (KIA) Tarybos narys Paulius Tamulionis.
Iššūkiai skirtingai veikia motyvaciją
D. Kuras pastebi, jog darbas komunikacijos ir ryšių su visuomene srityje dažnai įvardijamas tarp TOP 10 labiausiai stresą keliančių profesijų, tad tyrimu norėta įvertinti ir kaip jaučiasi komunikacijos specialistai. Rezultatai atskleidė du įdomius rodiklius.
„Kad sumažėjo jų motyvacija, įvardino 33 proc. respondentų. To priežastys gali būti kelios: pavyzdžiui, besitęsiantys iššūkiai lemia didesnį darbo tempą ir atitinkamai – nuovargį. Taip pat didelė dalis komunikacijos specialistų darbo vyksta informaciniame lauke, vykdant jo stebėseną, analizę. Dabartinis kontekstas lemia, kad didelė dalis naujienų yra neigiamos, o tai ne tik mažina motyvaciją, bet gali ir neigiamai paveikti emocinę sveikatą“, – teigia LTKA Tarybos pirmininkas.
Įdomu tai, jog 28 proc. respondentų atsakė, kad jų motyvacija paaugo. „Vertindamas rezultatus, manau, jog to priežastys gali būti kelios. Pirmiausia, iššūkiai taip pat suteikė specialistams galimybę tobulėti, ieškoti naujų sprendimų. Be to, pamatėme, kad per pandemiją eilėje organizacijų išaugo komunikacijos svarbos ir prasmės supratimas, o vadovai pagaliau suvokė, kodėl šios srities specialistų darbas reikalingas: tai teigiamai veikia ir komunikacijos specialistų motyvaciją“, – sako D. Kuras.
P. Tamulionis pažymi, jog pastarųjų dvejų metų laikotarpis komunikacijos specialistams buvo įtemptas – jiems teko pereiti nuo nuoseklaus, nuspėjamo periodo iki neapibrėžto koronaviruso valdymo, nubraukti darytus darbus ir derintis prie visai kitokio turinio. „Vos prisitaikius prie naujų aplinkybių, staiga viską vėl sustabdė karas – reikėjo perdėlioti planus, prisiderinti prie naujų auditorijos poreikių ir tai daugeliui sukėlė stresą“, – kalba komunikacijos specialistas ir pastebi, kad nors daugeliui neapibrėžtumas nėra itin mėgstamas dalykas, kitiems jis atvėrė naujas galimybes kažką sukurti, atrasti ir motyvuoti save veiklai.
Vyrauja paramos komunikacija
Kaip teigia P. Tamulionis, komunikacija kuriama pagal tai, kuo gyvena žmonės, todėl prasidėjus karui, atitinkamai keitėsi ne tik specialistų darbas, bet ir jo turinys.
„Pirminė žmonių reakcija buvo išgąstis ir baimė, kuri vėliau transformavosi į empatiją ir norą padėti, kovoti ir prisidėti prie Ukrainos sėkmės, o vieną iniciatyvą keitė kita. Remiantis tyrimo duomenimis, tai pastebėjo ir respondentai – net 24 proc. identifikavo, kad viešojoje erdvėje vyrauja paramos komunikacija“, – pasakoja ekspertas ir džiaugiasi, kad žmonių išradingumas stengiantis padėti Ukrainai neslopsta, o priešingai – tik auga.
Kalbant apie tai, kas šiuo metu itin svarbu komunikacijai, respondentai taip pat įvardino atsakingumą bei atskaitomybę, kompetenciją, prasmingumą, ryšio svarbą, empatiją, atvirumą ir aiškumą.
TOP 5 komunikacijos specialistų kompetencijos
Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, buvo išskirtas ir komunikacijos specialistų kompetencijų, kurių svarba auga, penketukas.
P. Tamulionis pristato, jog pirmoje vietoje atsidūrė strateginis mąstymas ir suvokimas, kokį pokytį galima kurti ilgalaikėje perspektyvoje. Taip pat, respondentų manymu, svarbus kūrybiškumas, kuris, esant didžiuliams informacijos srautams, padeda išsiskirti. Kadangi daug kas tampa skaitmenizuota, pradedama naudoti vis daugiau platformų bei įrankių, kurie sudėtingėja, viršūnėje atsidūrė ir skaitmeninės erdvės išmanymas. Taip pat šiuo iššūkių ir sudėtingų situacijų laiku, anot respondentų, itin svarbus yra gebėjimas valdyti rizikas ir krizes, padėsiantis ne tik tvarkytis su karo pasekmėmis, bet ir veikti prevenciškai. Dar viena į TOP penketuką patekusi kompetencija, kurios tikimasi iš komunikacijos specialistų, remiantis tyrimo rezultatais, yra tvarumo bei socialinės atsakomybės supratimas.
Iššūkiai reputacijai karo kontekste
„Neseniai atliktas ir pristatytas Reputacijos indekso tyrimas aiškiai parodė, kad dėmesys nefinansiniams (ESG) rodikliams, kurie iš esmės išreiškia organizacijos vertybinę poziciją, turi realų teigiamą poveikį reputacijai, – sako D. Kuras. – Jei organizacija prisidėjo prie paramos Ukrainai, tai nebūtinai reiškia pagerėjusią reputaciją – respondentų vertinimu, tai laikoma higiena. Tačiau tyrime išsiskyrė tos organizacijos, kurios priėmė „pusinius“ sprendimus ar „pusinius“ atsakymus – jų reputacija aiškiai nėrė žemyn.“
Ekspertas atkreipia dėmesį, jog tos organizacijos, kurios tvarumą ir verslo atsakomybę mato ne tik kaip komunikacijos lauko aspektą, bet ir integruoja į verslo strategiją bei sprendimų priėmimo procesą, prasidėjus karui, sprendimus priėmė paprasčiau ir greičiau.
KIA Tarybos narys P. Tamulionis priduria, kad tiek globaliame pasaulyje, tiek mūsų rinkoje pamatėme išaugusį reiklumą toms įmonėms, kurios turi santykių ar bendradarbiauja su Rusija, Baltarusija. Buvo pradėta atidžiau vertinti, kas sako tiesą, o kas meluoja: „Kadangi neapibrėžtumas ir neaiškumas visuomenėje sukėlė daug įtampos, žmonės nori empatijos ir atskirti tuos, kurie tik naudojasi situacija.“
Komunikacijos ekspertas atkreipia dėmesį, kad tai padaryti ne visuomet lengva, nes Lietuva ir jos viešoji erdvė yra globali, persipinanti su Vakarų ir Rytų žiniasklaida, o joje slepiasi ir informaciniai pavojai: „Socialinėje erdvėje nemaža dalis žinučių yra siunčiamos gudriai, užslėptai, susiduriame su „deepfake“ technologijomis – vyksta hibridinis ir informacinis karas, todėl gebėjimas atpažinti tiesą yra kaip niekad svarbus.“
Empatija padeda kalbėtis su auditorija
Minėtos temos atsispindės ir šių metų „PR Impact Awards“ konferencijoje „Komunikacija naujoje realybėje: empatija, vertybės ir melas“. Pasak LTKA Tarybos pirmininko D. Kuro, raktiniai žodžiai pasirinkti siekiant geriausiai apibūdinti, kaip per pastaruosius metus pasikeitė tiek įvairių organizacijų komunikacija, tiek skirtingų jos sričių specifika – šios trys ašys šiemet ženklina visą renginio programą.
„Matome išties daug vertybių sklaidos komunikacijos, pradedant parama Ukrainai ir baigiant įvairiais sprendimais dėl savo verslo ryšių su Rusija. Empatijos tema taip pat atsiskleidžia įvairiose iniciatyvose bei svarstant, kaip keisti vidinę komunikaciją, integruoti atvykusius iš Ukrainos, kaip spręsti kylančius praktinius iššūkius, tokius kaip kalbos barjeras. Be to, kintant informacijos srautui ir mūsų santykiui su ja, augant dirglumui, – vėlgi auga empatijos reikšmė. Ji svarbi ne tik kaip bendražmogiška savybė, vertybinės pozicijos išraiška, bet ir komunikacijos procesui. Tik žinodami ir suprasdami, kuo gyvena auditorija, galime nuspręsti, kaip geriausia su ja kalbėti, kaip perduoti žinutę ir palaikyti dialogą. Trečia tema, apie kurią LTKA renginiuose kalbame jau nuo praėjusių metų – dezinformacija, informacinės atakos ir su melu susiję iššūkiai“, – pristato vienas renginio organizatorių D. Kuras.
Būtent šias tris temas atlieps šių metų „PR Impact Awards“ konferencijos pranešimai ir diskusijos: renginyje nuotoliniu būdu dalyvaus pranešėjai iš Ukrainos, joje veikiančio prekybos tinklo vadovas, bus kalbama apie įvairius melo naratyvus ir kaip neužkibti ant jo kabliuko, diskutuojama apie vertybių svarbą komunikacijos specialistų darbe bei empatijos reikšmę vidinėje komunikacijoje. Taip pat renginyje bus pristatyta beveik 40 į finalą patekusių geriausių komunikacijos projektų.
Detalią renginio programą rasite čia. Bilietus į renginį įsigyti galite svetainėje www.primpactawards.com
Konferenciją ir geriausių komunikacijos projektų apdovanojimus „PR Impact Awards“ jau devintą kartą organizuoja Lietuvos komunikacijos asociacija (LTKA) kartu su Komunikacijos industrijos asociacija (KIA).