Kalba tik didieji?
Paslaugų sektoriuje pastebima mažiau tvarių iniciatyvų arba apie jas kalbama tyliai. Tam yra ne viena priežastis. Visų pirma – niekas to neprašo. Kol klientai ar valstybės institucijos nesugriežtins reikalavimų, tol tvarumas greičiausiai ir apsiribos tik plastiko ir stiklo šiukšliadėžėmis biuruose.
Trūksta ir paskatinimo visuomeniniu lygmeniu – nejaučiame socialinio spaudimo to daryti, valstybė nekelia tikslų ir reikalavimų tam, o darbuotojai įsipareigojimo tvarumui nesitiki iš savo darbdavių. Tačiau, net ir pasiryžus pokyčiams, paslaugų sektoriaus bendrovei nebus labai lengva paskaičiuoti savo pėdsaką. Na, bent jau ne visą.
Skaitmeninis tvarumas
Tvarumo idėjoms versle po truputį įgaunant, nors ir nedidelę, bet didėjančią svarbą, ekologija nebėra suprantama tik kaip šiukšlių rūšiavimas. Be elektros, interneto ar kompiuterių šiandien veiklą sustabdyti turėtų ne viena įmonė. Serverių užkrovimas, dokumentų saugyklos, debesijos paslaugos – jų išlaikymui reikalinga elektros energija, kurios tiekimas generuoja atmosferos sluoksniui žalingą CO2. Na, o kuo daugiau duomenų turime virtualioje erdvėje, tuo daugiau elektros energijos reikia jų išlaikymui, tuo didesnę žalą darome ekologijai.
Žalos apskaičiavimo trukdžiai
Nors apskaičiuoti, kiek litrų atliekų yra išpilama į vandens telkinius, kiek CO2 išmeta transporto priemonė, ar, kiek tonų šiukšlių sugeneruoja viena įmonė – nėra misija neįmanoma, vis dėlto, kai kuriuos taršos rodiklius gauti vis dar sunku. Tai ypač aktualu nedidelėms įmonėms, kurių veikla – sutelkta į virtualią erdvę, o didžiausias paliekamas ekologinis pėdsakas yra skaitmeninė tarša.
Nepaisant to, jog galima apskaičiuoti, kiek elektros sunaudoja vienas elektroninis laiškas ar nedidelis failas diske – šie duomenys būtų tik apytiksliai. Tikslesni rodikliai gali būti prieinami stambioms pramoninėms įmonėms, turinčioms didelius duomenų srautus, tačiau universalaus apskaičiavimo būdo vis dar nėra nei nacionaliniu, nei globaliu mastu.
Skaičiuoti konkretų skaitmeninės veiklos poveikį labai sunku. Pavyzdžiui, tas pats išsiųstas elektroninis laiškas, atidarytas telefono ekrane ir per seną, didžiulį monitorių, pareikalaus skirtingų elektros sąnaudų. Skirtingose šalyse elektra gaminama skirtingu būdu. Vienoje el. laiškas bus skaitomas pasitelkiant vėjo sugeneruotą energiją, kitoje – anglies.
Neigiamo CO2 pėdsako link
Socialinių tinklų agentūra „Caption“ nuo pat įsikūrimo 2018 metais savo darbus atlieka su vizija siekti tvarumo. Niekuomet neturėjo spausdintuvo, visuomet rūšiavo, o 2021-iesiems išsikėlė tikslą – būti carbon negative, t.y. pasiekti neigiamą CO2 pėdsaką paliekančios įmonės statusą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Pradėję domėtis apie tai, kaip galime sumažinti, panaikinti ir kompensuoti savo CO2 pėdsaką, supratome, jog iš pradžių reikia surasti būdą, kaip tai apskaičiuoti. Tačiau to tiksliai padaryti nepavyko net ir su specialistų pagalba. Žinoma, rankų nuleisti nenorėjome, naudojomės prieinamomis skaičiuoklėmis, skaičiavimų sistemas kūrėme patys, kad turėtume bent kažkokias apčiuopiamas metrikas.
Tuos skaičius pradėjome mažinti įvairiais būdais: prieš pirkdami prekę, klausėme savęs „Ar tikrai tai yra tvariausias pasirinkimas?“, atsisakėme vandens aparato, persikėlę į naujas biuro patalpas daugumą baldų įsigijome iš antrų rankų, fotosesijoms rekvizitus pirkome tik įsivertinę, ar jų namuose neturi kolegos, visus tiekėjus rinkomės pasverdami ir jų tvarumo įsipareigojimus. Galiausiai viską suskaičiavome ir padarytą žalą kompensavome atsodindami mišką“, – apie kelionę iki neigiamo CO2 pėdsako pasakoja įmonės vadovas ir įkūrėjas Karolis Rimkus.
Tikslas įkvėpti
Organizacijoms siekiant tvarumo, ne tik mažėja planetos užterštumo lygis, bet ir sukuriamas domino efektas, kurio metu priimti Žemei draugiškesnius sprendimus skatinami tiek verslai, tiek plačioji visuomenė.
„Vienas iš svarbiausių mūsų tvarumo vizijos tikslų – savo pavyzdžiu keisti rinką. Todėl garsiai dalinamės savo kelione tvarumo link ir tikimės, jog įkvėpsime ir kitus. Suprantama, kad esame maža dalis viso gamtosaugos paveikslo, todėl stipriausiu įrankiu turbūt taps ne mūsų pasodinti medžiai, o komunikacija ir šios žinutės skleidimas.“, – dalinasi K. Rimkus.