Realybė – kitokia nei deklaruota misija
E. Musko ieškinio pagrindu tapo argumentas, jog pažangiausių DI įrankių (GPT, DALL-E, „Sora“) kūrėja „OpenAI“ nukrypo nuo pirminio steigėjų susitarimo plėtoti DI technologijas ir algoritmus ne komerciniu, o atvirojo kodo pagrindu. Atvirojo kodo idėja – atverti programos tekstą bei know-how bendruomenei ir iš to gauti abipusę naudą – produkto savininkas įgyja naudą iš nemokamos talkos, kurią suteikia įranga ir jos kodu besinaudojantys programuotojai ir inžinieriai – patobulinimų, pataisymų, spragų radimo, o bendruomenė įgyja galimybę naudoti DI algoritmą kurdama savo produktus. Taip gimsta pačios įvairiausios simbiozės, sąveikos ir bendradarbiavimai, gimsta nauji verslo modeliai ir kita, kas neatsirastų, jeigu už pasinaudojimą produktu reikėtų iškart mokėti licencinį mokestį.
„OpenAI“ 2015 m. steigimo sutartyje (tiksliau – įstatuose) numatyta, jog ji yra ne pelno siekianti organizacija (non-profit organisation), veikianti išimtinai labdaros, paramos ir (arba) švietimo tikslais. 2019 m. E.Muskui pasitraukus iš „OpenAI“ valdybos, „OpenAI“ įvyko reorganizacija. Šiuo metu „OpenAI“ nėra pakeitusi savo pirminio statuso ir vis dar yra ne pelno siekianti organizacija, tačiau ji kontroliuoja įprastą ribotos atsakomybės bendrovę „OpenAI GP LLC“. Būtent LLC pritraukė 13 mlrd. USD (~11,9 mlrd. EUR) dydžio „Microsoft“ investiciją ir šiandien yra laikoma vertingiausiu startuoliu pasaulyje (vertinimas – apie 86 mlrd. USD (~78,9 mlrd. EUR).
Ieškinyje detalizuojama, jog „OpenAI“ pažeidė steigimo sutartį (teisingiau – įstatus), kuomet į savo dukterinę įmonę pritraukė „Microsoft“ investiciją (tiesa, pastaroji neįgijo visiškos „OpenAI“ kontrolės. Ji turi 49 proc. balso teisę suteikiančių akcijų, o 49 proc. valdo kiti investuotojai, o 2 proc. yra pasilikusi pati „OpenAI“). Nors „Microsoft“ tiesiogiai ir nevaldo „OpenAI“, ji turi labai didelį svorį „OpenAI“ veikloje. „Microsoft“ generalinis direktorius Satya Nadella yra viešai pripažinęs, jog „jei „OpenAI“ rytoj išnyktų, mes turime visas intelektinės nuosavybės teises ir visas galimybes, turime žmones, turime skaičiavimus, turime duomenis, turime viską“.
E. Muskas teigia, kad ne pelno siekiančios organizacijos „OpenAI“ idėjų vystymui jis yra suteikęs apie 44 mln. USD (~40 mln. EUR) dydžio paramą, todėl turi teisę ją susigrąžinti kaip panaudotą ne pagal paskirtį. Be to, jis reikalauja ir pelno dalies, kurią „OpenAI“ uždirbo pakeitusi verslo modelį.
Visgi abejotina, ar teisme bus prieita prie šio klausimo nagrinėjimo, kadangi pieš tai E. Muskui dar teks įrodyti, jog „Microsoft“ investicija į „OpenAI LLC“ pažeidė „OpenAI“ steigimo sutartį (įstatus ir susitarimus tarp investuotojų), o tai nebus taip paprasta.
Ar „OpenAi“ išvengs komercinių paslapčių atskleidimo?
Šią istoriją galima laikyti kūrybišku bandymu pasiekti tai, kad teismas įpareigotų „OpenAI“ viešai atskleisti komercines paslaptis – technologijas, tyrimus bei algoritmų kodo vystymą ir apmokymą. Abiejų šalių dokumentų atskleidimas (discovery) – svarbi JAV teisminio proceso dalis, ir panašu, kad E. Musko komanda ja siekia išradingai pasinaudoti. Tai – svarbus ėjimas E. Muskui, kurio 2023 metais įsteigta DI produktų įmonė „xAI“ (valdanti GROK DI modelį) tiesiogiai konkuruoja su „OpenAI“, tačiau nėra tokia sėkminga.
„OpenAI“ prašo suteikti bylai sudėtingos (complex) bylos statusą ir tokiu būdu išvengti pareigos atskleisti savo technologines, komercines paslaptis ir valdymo sprendimų priėmimo užkulisius valdyboje, kurie ne mažiau įdomūs visuomenei (prisiminkime Samo Altmano atsistatydinimą iš „OpenaAI“ valdybos praeitais metais).
Beje, rinkoje kiti DI kūrėjai – tokie kaip „Google“, „Meta“, Prancūzijos startuolis „Mistral“, kol kas yra atvėrę savo technologijas ir modelius DI tyrėjų bei specialistų bendruomenei.
Konkurencijos ir mokestiniai aspektai
Ieškinys paliečia „OpenAI“ jautrius klausimus dėl mokestinių ir konkurencinių aspektų. Vienas iš esminių ieškinio momentų – tai, kad pirminė ne pelno siekianti organizacija „OpenAI“ buvo perorganizuota į pelno siekiantį ūkio subjektą. Ieškinyje teigiama, kad jei šis klausimas nebus sureguliuotas, „OpenAI“ pavyzdys paskatins ir kitus startuolius elgtis analogiškai, kad būtų išvengta apmokestinimo.
Be to, keliami klausimai dėl bendradarbiavimo su „Microsoft“ pakartoja jau anksčiau iškeltus „OpenAI“ atitikties konkurencijos teisės normoms klausimus. Kadangi „Microsoft“ užima dominuojančią padėtį programinės operacinės įrangos rinkoje, „OpenAI“ jau yra sulaukusi JAV konkurencijos tarybos ir Europos Komisijos dėmesio dėl lengvatinių sąlygų pasinaudojant „Microsoft“ technologijomis savo produktų kūrimui, bei dėl analogiškų „Microsoft“ veiksmų, kai ši į savo produktus inkorporuoja „OpenAI“ įrankius.
Generatyvinio DI ir AGI komercializavimo grėsmė?
E. Muskas ieškinyje kelia gana populistinę idėją apie tai, kad DI įrankių panaudojimas pelno siekimui kelia grėsmę visuomenei. Nepaisant to, kad šis argumentas ieškinyje pateikiamas greičiausiai tam, kad teismą įtikintų taikyti discovery procedūrą, kurios rezultatas akivaizdžiai tenkina merkantilinius E. Musko interesus, pati idėja, jog visuomenės saugumui ir žmonių gerovei kelią pavojų tai, kad bendrojo DI kontrolė gali atsidurti konkrečios įmonės rankose, yra ganėtinai svarbi ir reikšminga. Į šį klausimą šiuo metu atsakymo nepateikia nei teisės aktai, nei visuomeninės ar moralinės normos, kurios dar nėra nusistovėjusios ir tik formuojasi.
Aišku tik tai, kad po E. Musko veiksmų, kai prieš dvi savaites jis savo bravūrišku pavyzdžiu parodė, kaip „lengva atverti“ DI modelį (t.y., „xAI“ iš esmės paviešino GROK-1 modelio vidinius svorius ir tinklo architektūrą pagal Apache 2.0 atvirojo kodo licenciją), tarp JAV ekspertų kilo sujudimas, kurie atkreipė dėmesį į tai, kad didelio AI modelio atvėrimas gali būti nacionalinė grėsmė Jungtinėms Valstijoms, kadangi modelio kodus, logiką ir know-how gali nukopijuoti JAV priešiškos valstybės, tokiu būdu įgydamos nepelnytą pranašumą arba bent jau sutaupydamos laiką, būtiną progresui, ir tokiu būdu pavojingai pasivytų JAV technologijas DI srityje.
Prasminkime – DI technologijų viršenybę JAV laiko savo ekonominio ir valstybinio saugumo pamatu, todėl užkulisiuose net yra idėjų riboti privačių kompanijų galimybes vystyti itin galingus DI modelius, viršijančius GPT 4 galimybes, o galingesni DI modeliai galėtų būti vystomi tik turint vyriausybės leidimą.
Taigi, ieškinyje keliamas įdomus bendrinio dirbtinio intelekto (AGI) grėsmės žmonijai klausimas galėtų sukurti reikšmingą precedentą.
Ieškinyje ginčijama „Microsoft“ teisė naudoti „OpenAI“ produktus ir siekiama įrodyti, kad „Microsoft“ licencija neapima naujausių įmonės generatyvinio dirbtinio intelekto (iš esmės, neapima AGI) įrankių (GPT-4 bei šiuo metu vystomo projekto „Q*“). O kad toks reikalavimas būtų įgyvendintas, pirmiausia yra prašoma konstatuoti, kad įrankiai yra kvalifikuotini kaip AGI – t.y., dirbtinis bendrasis intelektas.
E. Musko ieškinyje teigiama, kad generatyvinis DI – žingsnis link bendrojo DI, arba dirbtinio bendrojo intelekto – AGI. Visgi čia teismui turėtų kilti nemažai klausimų, kadangi niekur nėra teisiškai apibrėžta nei AGI sąvoka, nei tai, kas sudaro AGI, kokie kriterijai leidžia generatyvinį DI jau laikyti AGI.
Populistiniai E. Musko teiginiai išryškino diskusijas apie dirbtinio intelekto tyrimų kryptį ir balansą tarp viešojo intereso, komercinio IT įmonių pelno ir jau minėto nacionalinio saugumo. Kadangi dirbtinis intelektas ir toliau sparčiai vystosi, šiek klausimai išliks diskusijų smaigalyje. Kita vertus, vargu, ar Kalifornijos teismas imsis spręsti šį fundamentalų klausimą.
E. Musko ieškinys – viena iš daugelio „OpenAI“ problemų
„OpenAI“ atstovai Musko ieškinį įvardijo kaip nerišlų, suveltą ir išgalvotą. Šiame etape „OpenAI“ pateikė ir susirašinėjimus su E. Musku, įrodančius, jog jis pats 2018 m. siūlė parduoti įmonę „Teslai“ (kitai savo įmonei) tam, kad būtų išsaugotas „OpenAi“ konkurencingumas. Neišdegus šiam planui, E. Muskas pasitraukė iš „OpenAI“ valdybos. Taigi, jam gali būti sunku įrodyti, kad ieškinys grįstas kilniais visuomeninio gėrio tikslais.
E. Musko ieškinys – vienas iš daugelio teisminių procesų, kuriuose kaip atsakovas figūruoja „OpenAI“. Šiuo metu „OpenAI“ teisininkams galima tik pavydėti, kadangi jie prisideda prie DI teisės kūrimo ir principų, kuriais bus grindžiamos DI elgesio taisyklės, konstravimo.
„OpenAI“ vystomų didžiųjų kalbos modelių (large language models) apmokymui yra pasitelkiami milžiniški viešai prieinamos informacijos kiekai, tad „OpenAi“ ne viename teismo procese figūruoja kaip autorių teisių pažeidėja. Pavyzdžiui, „The New York Times“ 2023 m. gruodį, o kitos žiniasklaidos priemonės – „Raw Story“, „Alternet“, „The Intercept“ – 2024 m. vasario pabaigoje kreipėsi į Niujorko teismą dėl „OpenAI“ turinio rinkimo (data-scraping) metodų internete, kuriuo siekiama apmokyti DI varomus pokalbių robotus (chatbots).
Kas iš to Lietuvai: pamokos ir naudos
1. Kol didieji dirbtinio intelekto modeliai bent jau kol kas yra atviri, Lietuvos DI tyrėjai ir architektai turėtų drąsiai imti ir testuoti, naudotis galimybe ir išnaudoti galimybių langą DI sprendimų kūrimui.
2. DI modelius kuriančios įmonės turi prisiminti paprastas savo pačių intelektinės nuosavybės apsaugos taisykles – jeigu DI kūrimui naudojami atvirojo kodo sprendimai, reikia susižiūrėti, ar sukurtas sprendimas nepažeidžia licencijos sąlygų, ir ar jį galima naudoti komerciniu pagrindu; jeigu sukuriamas vertingas know-how, jį verta tinkamai dokumentuoti ir apsaugoti; jeigu startuolio steigėjai patys kuria DI sprendimą, būtina prisiminti, kad jie turėtų kokybiškai visas teises perleisti įmonei ir pan.
3. Lietuva turėtų pagalvot apie tai, kad prieiga prie didžiųjų DI modelių gali būti ilgainiui labai apribota, o AGI taps nacionalinio saugumo ir išgyvenimo klausimu.