Nuo ko pradėti
Kaip teigia R. Petruškevičiūtė, komunikacijos priemonės turi padėti spręsti verslui kylančius iššūkius, todėl pirmiausia svarbu įsivardinti, kokią problemą norime išspręsti, t.y. kokį tikslą pasiekti – ar trūksta žinomumo, kad pritrauktumėte tinkamus kandidatus, ar į pokalbius ateina organizacijai netinkamo profilio kandidatai, o gal bėda, kad darbuotojai trumpai išbūna organizacijoje.
„Verta pirmiausiai pasitarti su kolegomis iš HR komandos. Manau, kad tikslinga turėti ir keletą bendrų KPI, kad komunikacijos priemonės nuolat būtų įvertinamos šiame kontekste“, – kalba ji.
Kaip antrą žingsnį pašnekovė įvardija jau pačios komunikacijos strategijos parengimą.
„Pavyzdžiui, dėliodami mūsų organizacijos komunikaciją pirmiausia analizavome vidines apklausas, darėme kokybinius interviu su įvairių lygių ir įvairią patirtį organizacijoje turinčiais kolegomis. Siekiame išsiaiškinti mūsų kaip darbdavio stiprybes, kurias galėtume išryškinti išorinėje komunikacijoje. Tuo pačiu norėjome pamatyti ir vidinius „skaudulius“, kuriuos galima būtų spręsti tikslingesne komunikacija. Ne mažiau svarbu įsivardinti savo pagrindinės auditorijos savybes – darbinę patirtį, amžių, pomėgius, socialinę padėtį bei kokias žiniasklaidos priemones naudoja. Tai padėjo tiksliai apsibrėžti auditoriją ir apsispręsti dėl kanalų. Net ir rinkdamiesi žiniasklaidos kanalą, žiūrime ne jų skaitomumą, bet ir savo kolegų pasiteiraujame, ką dažniau skaito, kur ieško informacijos“, – kalba komunikacijos ekspertė.
Žvelgti integruotai
Viena iš pagrindinių klaidų, dėl kurios kai kurių organizacijų komunikacijos niveliuojasi yra ta, kad į komunikaciją žiūrima fragmentiškai.
„Tačiau, jei į komunikaciją žiūrima integruotai, o bandoma nusipiešti sau paveikslą, kuriame dera vidinė komunikacija, komunikacija naujienų portaluose, renginiuose, socialiniuose tinkluose ir aiškiai žinoma, kokias žinutes kokiai auditorijai norite perteikti, tuomet nuobodulį keliančio vienodumo bus lengva išvengti. Svarbu nepamiršti ir komunikacijos asmeniniuose socialinių tinklų profiliuose, nes ja visuomet bus labiau pasitikima, ji suteiks komunikacijai reikalingų prieskonių, o ir darbuotojai yra būtent tas kanalas, kur informaciją apie įmonę pasitikrins potencialūs kandidatai“, – pabrėžia ji.
Pasak pašnekovės, taip pat labai svarbu ieškoti savo išskirtinumų ir tą komunikacijoje naudoti skirtinguose kanaluose ar skirtingomis formomis. Bet prieš tai reikia aiškiai apsibrėžti, kokios yra pagrindinės priežastys, kodėl jūsų organizacijoje dirba žmonės.
„Su darbuotojų pagalba esame įsivardinę tris ir būtent joms skiriamas didžiausias dėmesys. Dažnai kyla pagunda atkreipti dėmesį į kažką naują ir reikia nebijoti eksperimentuoti, bet pagrindas turi būti tvirtas, nes dabartiniame komunikacijos sraute auditorija mato viską labai fragmentiškai, todėl norint suformuoti tam tikrą požiūrį į savo organizaciją, reikia daug ir nuolat įvairiomis bei nenuobodžiomis formomis kartoti tas pačias žinutes. Be to, itin svarbu tai daryti pastoviai, išlaikant ritmą, o ne chaotiškai“, – pataria R. Petruškevičiūtė.
Jos nuomone, kai kurios įmonės bijo komentarų bei eksperimentavimo. O kaip tik nuomonių susirinkimas saugioje aplinkoje – įmonės viduje – gali padėti tai padaryti. Itin svarbu ir nebijoti eksperimentuoti ir, jei kažkas neveikia, ieškoti naujo kelio.
„Drąsa yra tiesiausias kelias į savo išskirtinio įvaizdžio kūrimą. Tie, kas meta iššūkį rinkos senbuviams gali tai sau leisti ir atkreipti į save dėmesį, bet visuomet svarbu įsivertinti ir veiksmus ilgalaikėje perspektyvoje bei turėti planą, kai vien tik atkreipti dėmesį į save, neužteks“, – akcentuoja pašnekovė.
Palaikyti higieną
Kalbant apie darbdavio komunikaciją, R. Petruškevičiūtė išskiria pagrindinius šiuos aspektus:
Verslo žinomumo didinimas ir sėkmingos verslo reputacijos kūrimas;
Komandos kompetencijos atskleidimas;
Vidinės kultūros ir darbo prasmės parodymas.
„Manau, kad kaip higieną įvardinčiau verslo sėkmės komunikavimą – jos gal bus mažiausiai originalios, bet būtinos ir stipriai prisidedančios prie žinomumo. Kiekviena organizacija savo vidine kultūra yra unikali, svarbu tik atrasti savo išskirtinumus. Taip pat kiekviena komanda ir jos kompetencijos padeda kurti organizacijos išskirtinumą. Visuomet stengiamės komunikuoti mūsų darbuotojų lūpomis, nes jie geriausiai atskleidžia, kokia esame organizacija ir tuo pačiu padeda parodyti mūsų išskirtinumus. Be to, žmonių komunikacija visuomet yra patrauklesnė ir sulaukianti didesnio įsitraukimo. Tuo pačiu pabrėžčiau, kad komunikacija turėtų būti palaikoma nuolat, o ne priebėkšmomis“, – teigia ji.
Žinoma, komunikacijos poreikius nulemia ir sektorius. Pašnekovė, IT sektorių, kuriame šiuo metu dirba, dėl didelės konkurencijos dėl darbuotojų įvardija kaip aktualizavusį darbdavio komunikacijos svarbą ir diktuojantį tendencijas kitiems sektoriams.
Tiesa, IT sektorius yra spalvingas – kai kurios įmonės turi klientų Lietuvoje, kitos – ne, bet Lietuvoje turi komandas, dirbančias su klientais visame pasaulyje, todėl lokaliai išskirtinai orientuojasi į darbuotojų pritraukimą ir išlaikymą.
„Labai skiriasi ir kiekvienos įmonės auditorija, kuri taip pat diktuoja, kokias komunikacijos priemones ar kanalus naudos organizacija. Skiriasi darbuotojų amžius, darbinės kompetencijos, turime organizacijų, kur didžiąją dalį komandos sudaro užsieniečiai, tad vėlgi keisis kanalai ir priemonės. Vienareikšmiškai sėkmingiausios yra tos įmonės, kurios yra atradusios savo išskirtinumus ir ieško įdomių formų jiems parodyti“, – apibendrina ji.