Internetas neatsiejama kasdienybės dalis
Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) surengtoje konferencijoje R. Mackevičienė pasidalijo įžvalgomis apie internetinės žiniasklaidos tendencijas ir auditorijos pokyčius. Pasak jos, „internetinės žiniasklaidos“ sąvoka primena spąstus, nes ne iki galo aišku, kas už jos slypi.
„Bendrąja prasme internetas yra globalus pasaulinis kompiuterių tinklas, o žiniasklaida yra priemonė, skirta pateikti informaciją visuomenei. Tačiau kyla klausimas, ar visa informacija internete yra žiniasklaida. Gyvename tokiame amžiuje, kai, rodos, nebėra aiškios takoskyros, kas turėtų būti laikoma internetine žiniasklaida, o kas ne. Ar socialiniai tinklai, televizijos bei radijo transliacijos internete yra internetinė žiniasklaida?“, – svarstė pranešėja.
Pristatymo metu „Delfi“ tyrimų ir įžvalgų vadovė taip pat išsamiau apžvelgė penkis populiariausius Lietuvos naujienų portalus – „Delfi“, 15min, Lrytas.lt, tv3.lt ir Lrt.lt – ir jų skaitytojus. Jos teigimu, Statistikos departamento duomenys rodo, kad šiandien Lietuva gyvena internetinėje kasdienybėje.
„Beveik 90 proc. šalies gyventojų naudojasi internetu, o apie 80 proc. iš jų tai daro kasdien. Be to, šis atotrūkis nuosekliai mažėja. Kalbant apie skirtingas amžiaus grupes, beveik 100 proc. vartotojų iki 45 m. kasdien lankosi internete. Tuo tarpu tarp vyresnio amžiaus žmonių matome, kad bendras ir kasdienis naudojimasis internetu yra mažesni, o skirtumai didesni. Tačiau svarbu paminėti, kad ši skirtis mažėja, o pastaruosius keletą metų naudojimosi internetu lygis tarp vyresnio amžiaus žmonių augo ypač sparčiai ir ženkliai“, – konferencijoje „Media kanalų tendencijos 2022“ sakė R. Mackevičienė.
Naujienų portalai – pagrindinis informacijos šaltinis
Kalbėdama apie tai, kuo žmonės internete užsiima dažniausiai, pranešėja teigė, kad 2020 m. „Kantar“ tyrimų rezultatai rodo, jog vienas iš pagrindinių kasdien interneto vartotojų atliekamų veiksmų yra naujienų skaitymas. Taip pat gyventojai internete komunikuoja elektroniniu paštu, socialiniais tinklais ir kitomis priemonėmis bei atlieka praktinius veiksmus, pavyzdžiui, naudojasi internetine bankininkyste ar ieško kelionių maršrutų.
„Naujienų portalai yra dalis internetinės žiniasklaidos. Ji ypatinga tuo, kad jei lygintume su populiariausia ir didžiausia žiniasklaidos priemone televizija, pastaroji turi aiškų žiūrimiausią laiką. Tuo tarpu tiek internetas bendrai kaip medija, tiek naujienų portalai su žmonėmis yra visą dieną nuo ryto iki vakaro. Lankymasis naujienų portaluose ir jų skaitymas yra viena iš visą dieną žmones lydinčių veiklų“, – pastebėjo R. Mackevičienė.
Neseniai atliktos „Delfi“ apklausos rezultatai atskleidė, kad daugiau nei pusei gyventojų lietuviški naujienų portalai yra pagrindinis kasdienių naujienų šaltinis. O žinių svarba esant įtemptai politinei ar ekonominei situacijai padidėja. Ypač tai buvo galima pastebėti 2020 m. vasario mėnesį, kai dėl COVID-19 pandemijos šalyje buvo įvestas pirmasis karantinas.
LiMa konferencijoje „Delfi“ tyrimų ir įžvalgų vadovė taip pat pasidalijo informacija, kad „Gemius“ duomenimis, kasdien lietuviški naujienų portalai pasiekia apie 1 mln., o per mėnesį – 1,5 mln. arba 85 proc. visų interneto vartotojų. Lankymuisi naujienų puslapiuose skiriama maždaug pusė internete praleidžiamo laiko.
Naujienos persikėlė į mobiliuosius įrenginius
R. Mackevičienė pasakojo, kad keičiasi ir būdai, kuriais vartotojai susipažįsta su naujienų portalų turiniu. Jei anksčiau dauguma naujienas skaitydavo naudodamiesi kompiuteriu, tai šiandien jos persikėlė į mobiliuosius įrenginius.
„Mobilių įrenginių vartotojų skaičius nenumaldomai artėja prie bendro naujienų portalų lankytojų skaičiaus. Tai reiškia, kad kone visi naujienų svetainių skaitytojai yra mobilūs. Pasaulinės tendencijos taip pat panašios, nes jau kelerius metus fiksuojamas ne tik mažėjantis naujienų vartojimas per kompiuterius, bet ir mažesnis šių įrenginių skaičius apskritai.
Tai patvirtina ir „Delfi“ turimi duomenys. Iš pradžių mobilieji įrenginiai naujienoms skaityti dažniau nei kompiuteriai buvo naudojami tik ne darbo valandomis. Tačiau 2021 m. jie ėmė dominuoti visos paros sraute. Taigi, naujienų portalai šiandien visą dieną yra nebe ant vartotojo stalo, bet jo kišenėje“, – teigė pranešėja ir pridūrė, kad ateityje ši tendencija tik dar labiau ryškės.
Dar vienas kriterijus, leidžiantis įvertinti skaitytojų įsitraukimą, yra naujienų puslapiuose praleidžiamas laikas. „Delfi“ atstovė sakė, kad portalų skaitytojų profiliai nedaug kuo skiriasi nuo bendro interneto naudotojų paveikslo, nes naujienų svetainių ir kasdieniai interneto lankytojai sutampa.
„Svarbu tai, kad auditorijos duomenys neparodo didelių skirtumų taro skirtingų naujienų portalų. Skirtumai tarp auditorijų yra nedideli, nes 50 proc. naujienų skaitytojų lankosi visuose penkiuose populiariausiuose šalies naujienų portaluose“, – aiškino R. Mackevičienė.
Mokamas turinys skaitytojų neatbaido
LiMa konferencijos „Media kanalų tendencijos 2022“ metu „Delfi“ tyrimų ir įžvalgų vadovė taip pat aptarė mokamo naujienų portalo turinio tendencijas. Ji pasidalijo „Delfi“ atliktos apklausos rezultatais, kurie parodė, kad už turinį moka ar yra mokėję apie 40 proc. suaugusių interneto vartotojų. Jaunesnė auditorija labiausiai linkusi mokėti už filmus, o kiek vyresnio amžiaus žmonės – už naujienas ir žinias. Tačiau iš visų už turinį mokėjusių naudotojų net 35 proc. pinigus skyrė informacijai gauti.
R. Mackevičienė teigė, kad 2021 m. pabaigos duomenys atskleidė, jog per metus „Delfi“ prenumeratorių skaičius išaugo 155 proc. Pasak jos, toks mokamo turinio dalies naujienų portaluose didėjimas ne tik kad neturi neigiamo poveikio lankomumo rodikliams, bet gali turėti ir priešingą efektą.
„Mokamo turinio prenumeratoriai portale, nebūtinai mokamoje jo dalyje, praleidžia žymiai daugiau laiko ir yra labiau įsitraukę. „Delfi“ duomenimis, prenumeratoriai portale praleidžia kone dvigubai daugiau laiko nei kiti skaitytojai“, – dėstė pranešėja.
„Delfi“ tyrimų ir įžvalgų vadovė taip pat pasidalijo mintimis, kad norint sulaukti grįžtamojo skaitytojų ryšio, reklamjuostės nėra vienintelė forma, kuri naujienų portaluose leidžia nukeliauti pas auditorijas. „Šiandien turinys yra įvairialypis ir pateikiamas įvairiais formatais, todėl planuojant reklaminę kampaniją reikėtų nepamiršti ir nebijoti atrasti bei kūrybiškai įgalinti ir kitas formas, tokias kaip įvairios integracijos, vaizdo įrašai, partnerystės ar turinio projektai“, – konferencijoje teigė R. Mackevičienė.