Dirbantys technologijų, inovacijų, rinkodaros srityse žmonės savo profesiniame žargone yra įpratę naudoti angliškus terminus, tarp kurių yra ir tokių, kuriems rasti visiškai tikslų lietuvišką vertimą kone neįmanoma. Tačiau reklamoje, net jei ji skirta tarptautinei auditorijai, turi būti pateiktas lietuviškas vertimas – ir būtinai tokiu pat šriftu ir tokio paties dydžio kaip anglų ar kuria kita užsienio kalba.
„Norime atkreipti dėmesį į seną problemą – perteklinį reikalavimą visą reklamoje naudojamą tekstą išversti į lietuvių kalbą. Verslas moka pinigus už reklamą tam, kad pasiektų savo tikslinę auditoriją ir praneštų jai apie savo prekes ar paslaugas. Ir jeigu verslas apeliuoja tik į tą auditorijos dalį, kuri moka anglų kalbą, nes tik ta auditorija gali suprasti ir pirkti jos prekes ar paslaugas, kodėl jis negali su ja kalbėtis tik anglų kalba?“, – klausimą kėlė „Login“ direktorė Indrė Chevalier.
Ji pasakojo, kad su šia problema susidūrė ne pirmą sykį, tačiau šiais metais, apsisprendus stiprinti „Login“ kaip tarptautinio renginio įvaizdį, tai tapo ypač aktualu. „Esame tarptautinis renginys, mums svarbūs ne tik Lietuvoje gyvenantys inovacijas kuriantys ir jas naudojantys žmonės, todėl kalbame angliškai. Didžioji dalis konferencijos turinio bus angliška – šios kalbos nemokantiems žmonėms „Login“ nebus įdomus ir naudingas“, – neslėpė I. Chevalier.
„Parodėme, kaip atrodo angliškos frazės, pažodžiui išverstos į lietuvių kalbą. Toks vertimas yra tinkamas pagal lietuvių kalbos taisykles, bet visiškai absurdiškas pagal reklamos, teksto prasmės ir apskritai – logikos – taisykles. Deja, bet dauguma su inovacijomis, besikeičiančiu pasauliu į mūsų gyvenimą ateinančių terminų išverčiami būtent taip – pažodžiui, paraidžiui ir lieka gyvuoti tik kalbininkų patvirtintose taisyklėse. Atrodo, kad kalbą reguliuojančios institucijos nesupranta, kad lietuvių kalbos nuo išorinio poveikio nebesaugo jokios sienos ir jokie geografiniai barjerai“, – apgailestavo „Login“ vadovė.
I. Chevalier pasakojo, kad nors iš pradžių svarstė apie galimybę pateikti lietuvišką vertimą reklamoje mažesnėmis raidėmis, tačiau paaiškėjo, kad to negana – taisyklės yra taikomos net teksto vizualiniam pateikimui, tad vertimas negali skirtis dydžiu ar šriftu.
Valstybinės lietuvių kalbos ir komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis sakė, kad konkretus „Login“ atvejis jam nėra žinomas, tačiau sprendimas įpareigoti paskelbti lygiavertį angliškam lietuvišką vertimą jam atrodė visiškai logiškas.
„Taip, yra paskelbti kalbos komisijos reikalavimai, tačiau jų įgyvendinimą prižiūri Valstybinė kalbos inspekcija, taip pat savivaldybės turi savo kalbos tvarkytojus. Aš nežinau, ar šis renginys tikrai yra tarptautinis, ar tik apsimeta tokiu, nes dažnai Lietuvoje tarptautiniais skelbiami renginiai, kuriuose dalyvauja vienas ar du žmonės iš užsienio. Turime tokių pavyzdžių ir mums nesuprantama, kodėl, jei būna šimtas lietuvių ir du užsieniečiai, viskas vyksta anglų kalba“, – sakė jis, pridurdamas, kad jam tai nepriimtina nei kaip piliečiui, nei kaip VLKK pirmininkui.
Kiek konkrečiai pranešėjų ar dalyvių turėtų būti iš užsienio, kad renginys būtų laikomas tarptautiniu, A. Antanaitis įvardinti negalėjo. Pasak jo, tokių konkrečių skaičių nėra, nes vadovaujamasi protingumo kriterijumi.
A. Antanaičio nuomone, tai, kad reklamoje dažnai vienas trumpas angliškas žodis prilygsta keliems ilgiems lietuviškiems, nėra problema, todėl jų lygiavertiškumas vizualia prasme turi būti išlaikytas. „Taip, vertimas turi būti tokio paties dydžio, ką, lietuvių kalba blogesnė? Nėra tokie jau ilgi lietuviški žodžiai, kad būtų dešimt kartų ilgesni nei anglų, o gyvename Lietuvos respublikoje ir manau, kad lietuvių kalbai tai yra vienintelė šalis, kur ji gali tarpti“, – komentavo jis.
