Vietoj metų – pokyčiai savaitėmis ir dienomis
Pasak R. Mackevičienės, anksčiau pokyčius ir tendencijas buvo įprasta vertinti ilgesnėje – bent trejų ar penkerių metų – perspektyvoje. Prasidėjusi pasaulinė pandemija ir būtinybė tiek verslui, tiek visuomenei į ją reaguoti, atnešė kur kas greitesnius pokyčius, o kai kurias iki tol stebėtas tendencijas teko apgręžti atgal.
„Žinojome, kad įprastos televizijos žiūrėjimo apimtys mažėja, ypač – tarp jaunimo, nes kitoks video turinys ir tai, kad kiekvienas turi savo ekraną, savo prenumeratas, išstumia tradicinį visos šeimos susėdimą prie dėžės. Žinojome, kad per penkerius metus tradicinės televizijos pasiekiamumas buvo sumažėjęs 7 proc. ir, tikėtina, dar mažės, nes jis ir taip mažesnis tarp jaunimo nei vyresnės auditorijos. Kad radijo ir popierinės spaudos vartojimas mažėja interneto ir socialinių tinklų vartojimo sąskaita“, – kalbėjo ji.
„Taigi, mes gyvenome kad ir greitai besivystančiame medijų pasaulyje, bet visgi galėjome kalbėti apie tendencijas, prognozes ir tam tikrus planus. Ir čia 2020-ieji atnešė savo ankstyvą pavasarį, kai visas pasaulis susidūrė su COVID-19 pandemija, kuri atnešė patirtis, kurių niekad neteko išgyventi. Atėjo pirma banga – tikras viską nušluojantis cunamis. Paskelbus karantiną, smarkiai ir staigiai pakeitusį kiekvieno žmogaus kasdienį gyvenimą, taip pat smarkiai ir staigiai pasikeitė ir medijų vartojimas. Dabar pokyčius teko stebėti nebe lyginant metus, o savaites ar dienas“, – prisiminė R. Mackevičienė.
Bandyti suprasti, kas vyksta ir kaip reaguoti, atlikti įvairius tyrimus ėmėsi kone visi – tyrimų kompanijos, reklamdaviai, agentūros. Kadangi taikyti skirtingi metodai, tyrimų rezultatai skaičių prasme šiek tiek varijavo, bet bendra tendencija buvo labai aiški – karantino metu labai daug ir labai staigiai išaugo namuose pasiekiamų (in-home) medijų vartojimas.
Naujienų vartojimo bumas: susirūpinta šaltinių patikimumu
Nenuostabu, kad koronaviruso pandemija sukėlė nuolatinį žiniasklaidos, naujienų vartojimo augimą – žmonės visame pasaulyje siekė ir vis dar siekia nuolat būti informuoti apie greitai kintančią krizę.
„Nielsen“ duomenimis, kovo mėnesį JAV asmenys praleido 215 proc. daugiau laiko skaitydami naujienas internete, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu. Šis rodiklis Italijoje buvo 180 proc., Tailande – 125 proc., Japonijoje – 78 proc., Australijoje – 52 proc.
„Su naujienų gausa ateina ir išaugęs melagienų skaičius – tai galioja visame pasaulyje, tad labai svarbus tampa informacijos patikimumas“, – sakė R. Mackevičienė.
Analogiška situacija pastebima ir Lietuvoje. „Naujienų portalai Lietuvoje yra įvardinami pagrindiniu naujienų šaltiniu, tiek kalbant apie naujienas, susijusias su virusu, tiek apskritai kasdienes naujienas – beveik 60 proc. respondentų vietinius naujienų portalus įvardina kaip pagrindinį naujienų šaltinį, 17 proc. – televiziją, 12 proc. – socialinius tinklus. Vertinant pateikiamų naujienų patikimumą, respondentų nuomone, pirmauja televizija (35 proc.), lokalūs naujienų portalai – antri (26 proc.), toliau užsienio naujienų portalai ir radijas, soc. tinklai surenka tik nepilnus 4 proc.“, – pasakojo Delfi tyrimų ir įžvalgų vadovė.
Skaitmeninio turinio vartojimas padvigubėjo
Tyrimai rodo, kad skaitmeninio turinio vartojimas nuo pandemijos pradžios, vertinant pasaulio mastu, padvigubėjo – nuo 3 val 17 min iki 6 val. 59 minučių.
Skaitmeninė erdvė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi – net tie, kurie buvo nelinkę naudotis skaitmeninėmis technologijos, neturintys tam kompetencijų, dažnai – vyresnio amžiaus žmonės, per kelis mėnesius taip pakeitė savo medijų vartojimo įpročius, kad įprastomis aplinkybėmis tam būtų reikėję kelerių metų.
„Grubiais skaičiavimais, dabar internetu naudojasi 4,7 mlrd. vartotojų, tai yra, apie 60 proc. viso pasaulio populiacijos. Lyginant 2020 m. spalį su 2019 m. spaliu, prieaugis sudarė 7 proc. Socialinių tinklų vartojimas paaugo dar stipriau, 12 proc., ir dabar 4,14 mlrd. žmonių visame pasaulyje yra socialinių tinklų vartotojai“, – pasakojo R. Mackevičienė.
Tyrimų bendrovės „Kantar“ duomenimis, 2020 m. balandį naršymas internete lyginant su prieškoroniniu laikotarpiu augo 64 proc., socialinių tinklų vartojimas – 56 proc., o online video – 54 proc.
Netikėtumas: jaunimas atrado televizorius
Kalbant apie video formato turinio vartojimą, jis jau smarkiai augo ir prieš pandemiją, tačiau jos metu tapo ypatingai svarbus. R. Mackevičienė pastebėjo netikėtą vartojimo posūkį, prieštaraujantį ilgametei tendencijai – augant įprastos televizijos žiūrėjimo apimtims, pastebėta, kad prie televizijos kaip medijos grįžo ir jaunesnė auditorija.
„Galbūt tai, kad ir tokia auditorija dabar uždaryta namuose su šeimomis, o svetainės kampe įjungta ta dėžė, leido jiems atrasti bendro žiūrėjimo patirtį“, – svarstė R. Mackevičienė.
Taip pat didžiulį bumą išgyveno turinio prenumeratos platformos. Šių platformų augimas buvo didžiausias JAV, ten buvo galima stebėti ir signalus apie galimus tokių medijų iššūkius – nors augo ir skaičius žmonių, turinčių daugiau nei vienos platformos prenumeratą, bet net tris kartus padaugėjo tokių, kurie kaitaliojo platformas, vis užsakydami ir nutraukinėdami skirtingas prenumeratas.
Svarbu tampa atsižvelgti ir į atsiradusį vadinamą prenumeratų nuovargį – vis daugiau žmonių sako pavargstantys ieškoti naujo, jiems patinkančio turinio, ir supranta, kad ilgiau jo ieško, nei juo mėgaujasi.
„Na ir pačio turinio „deficitas“– turint daugiau laiko, žiūrint daugiau, jis greičiau ir susižiūri, tad turinį reikia nuolat atnaujinti“, – kalbėjo R. Mackevičienė.
Augo žaidimų internete vartojimas ir e-komercija
Pasak R. Mackevičienės, neretai žaidimų internete sritis įvardinama kaip viena didžiausių šios krizės laimėtojų – tai ypač pastebima rinkose, kuriose vyravo itin griežti suvaržymai ir sunki epidemiologinė situacija.
Taip pat labai smarkiai išaugo ir e-komercijos mastai. „Iš tiesų e-prekyba tapo tam tikru gelbėjimosi ratu ir COVID-19 tiesiog privertė dalį auditorijos išmokti ir pradėti pirkti nauju būdu. Pasauliniu mastu kas savaitę apsiperkančių internetu dalis augo po 8 proc., smarkiai paveiktose viruso rinkose – iki 27 proc. Taip pat kaip ir kalbant apie interneto vartojimą bendrai – elektroninė prekyba pakeitė pardavimo būdus – greitai, ženkliai ir plačiai, skirtingose tikslinėse grupėse – ir tas pokytis tikrai nebus trumpalaikis“, – įsitikinusi R. Mackevičienė.
Lietuvoje – medijų vartojimas kinta su karantino bangomis
Stebint ir analizuojant, kaip auditorija ir industrija reaguoja į karantiną, Delfi, naudodamasi apklausos panele „Delfi Apklausos“, atliko reprezentatyvią respondentų apklausą, aiškinantis, kaip keičiasi žmonių medijų vartojimo įpročiai, lyginant prieškarantinį laikotarpį, pirmąjį ir antrąjį karantinus. Respondentai patys įvertino, kad jų naujienų portalų vartojimas karantinų metu smarkiai išaugo, tik antrojo karantimo metu jis kiek sumažėjo, lyginant su pirmuoju.
Tyrimų bendrovės „Gemius“ duomenimis, lietuviškų naujienų portalų vartojimas pirmo karantino metu išaugo 30 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m.. Prasidėjus antrajai bangai spalio pabaigoje naujienų portalų vartojimas buvo 16 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. ir 10 proc. didesnis lyginant su prieškriziniu laikotarpiu.
Taip pat itin smarkiai išaugo naudojimasis programėlėmis, leidžiančiomis virtualiai bendrauti realiu metu – „Messenger“, „Skype“, „Whatsapp“, „Viber“ ir kitomis. „ Tas padidėjimas buvo identiškas tiek pirmo, tiek antro karantino metu – bendravimas online tapo tiesiog išgyvenimo būtinybe ir dažniausiai vienintele galima alternatyva“, – sakė R. Mackevičienė.
Kaip ir kitur, Lietuvoje smarkiai išaugo video turinio vartojimas – iki šiol jo vartojimo mastai nemažėja. Socialinių tinklų vartojimo tendencijos buvo panašios kaip televizijos – vartojimo apimtys augo, tačiau antrojo karantino metu jau daugiau žmonių mažino socialinių tinklų vartojimo apimtis nei didino, priešingai nei per pirmąjį karantiną.
Vienintelė medija, kurios vartojimas iš esmės nesikeitė – radijas. Televizijos turinio vartojimo pokyčiai buvo itin ryškiai siejami su karantino paskelbimu – kovo viduryje, kai buvo uždarytos ugdymo įstaigos, parduotuvės, kavinės, televizijos žiūrėjimas prailgėjo 45 minutėmis lyginant su prieš tai buvusia savaite, o lyginant su 2019 m. – apie valanda (+26 proc.).
„Vietinių naujienų portalų atveju matome labai panašią į televizijos, iš tiesų net stipresnę reakciją. Pirmo karantino metu vietiniuose naujienų portaluose praleistas vartotojų laikas augo 30 proc. lyginant su 2019 metais pasiekia 2:42 val. Mes, aišku, galime pasidžiaugti, kad didžiąją dalį to laiko auditorija atidavė mums, Delfi. Ir vartojimo pikas su nedideliu smuktelėjimu šventinę Velykų savaitę išsilaiko panašiai kaip televizijos iki balandžio pabaigos“, – duomenis analizavo R. Mackevičienė, pastebėdama, kad poreikis greitoms ir patikimoms naujienoms kriziniu laikotarpiu išauga.
Ko laukti?
R. Mackevičienė neslėpė, kad šiais laikais užsiimti prognozėmis – itin nedėkinga užduotis ir tai daryti netgi gali būti neprotinga. Visgi, kai kurias tendencijas galima įžvelgti. Akivaizdu, kad skaitmenizacijos bus vis daugiau ir jau visose amžiaus grupėse. Jaunimas, atradęs televiziją, jos nuomone, baigusis karantinui turbūt vėl grįš prie sau įprastesnių medijų. Visuomenėje taip pat daugiau dėmesio bus skiriama verslo vertybėms.
„Sukrečiančiame pasaulyje vertybiniai dalykai tampa labai svarbūs, tad prekės ženklo tinkamumo, reputacijos, vertybinio įvaizdžio ir atitinkamo veikimo svarba tampa kaip niekada svarbi“, – kalbėjo ji.
„Bet nepaisant išaugusių patikimumo ir vertybinio atitikimo reikalavimų – žmonės atviri prekės ženklams, jie atviri naujovėms, o krizės metu, kaip pastebi ekonomistai, daugelis su pinigais elgėsi atsargiau, taupė, o kai kurie tiesiog neturėjo, kur leisti pinigų, tad žmonės sukaupė pakankamai lėšų, kurias nedvejodami leis, kai tik tam atsiras galimybės. Taigi, puikus metas tiek medijai tiek prekės ženklams – stebėkite, analizuokite ir ieškokite savo auditorijų. Ir patys būkite ten, kur auditorija laukia susitikimo su jumis“, – apibendrino R. Mackevičienė.