Išaugęs žinučių srautas
„Delfi“ vyriausioji redaktorė Rasa Lukaitytė - Vnarauskienė sako, kad kartu su koronavirusu į interneto pasaulį plūstelėjo ir daug įvairiausių melagingų žinučių apie patį virusą, jo atsiradimo priežastis, gydymo būdus. Buvo neigiančių tiek patį virusą, tiek testavimą.
„Susidaro įspūdis, kad daugybė žmonių, kurie ir anksčiau kūrė sąmokslo teorijas bei buvo išsidalinę skirtingose grupėse, koronaviruso pandemijos metu vieningai pradėjo eskaluoti šią vieną temą bei platinti melagingas žinutes apie ją. Per pastaruosius metus melagingų žinučių informacinio srauto tikrai padaugėjo“, – pripažįsta ilgametė žurnalistė ir redaktorė.
Jai antrina ir kolega, korespondentas gynybos temomis Vaidas Saldžiūnas, kuris pastebėjo, kad melagingų naujienų srautas pandemijos metu nebuvo pastovus.
„Per pirmą karantiną buvo ypač didelis paūmėjimas, vėliau, 2020 vasarą jis prislopo, tada su antru karantinu ir ypač testavimu bei skiepais vėl suaktyvėjo. Tačiau svarbu, kad fake news nebūtų bet kur vartojamas žodžių junginys ir melagiena nebūtų vadinama viskas, kas nepatinka. Ne kiekviena dezinformacija yra melaginga.
Melagiena savo esybe yra tyčia sukurta žinutė su melagingu turiniu arba (vartoju tokį ir/arba junginį) naratyvais, potekste, siekiant tam tikrų tikslų: tai gali būti tiesiog klaidinimas, būdas apgauti, būdas pasėti paniką, chaosą, neužtikrintumą, o kartais ir išvilioti informaciją (kartu su kibernetiniais elementais, užkoduotais žinutėje) arba tiesiog išvilioti pinigus/pasipelnyti. Vien dėl pastarųjų priežasčių tai gali būti labai pavojinga tiek pavieniams asmenims, tiek valstybei, todėl svarbu ją pastebėti laiku ir reaguoti tinkamai. Skeptikams siūlyčiau pažvelgti į šuns degančiame name memą“, – mintimis dalijosi „Delfi“ korespondentas V. Saldžiūnas.
Šaltinių patikra
Kai naujienų srautas tiek socialiniuose tinkluose, tiek apskritai visame internete yra ypač didelis, o melagienų kūrėjai nusitaikę į patiklius vartotojus, svarbu kritiškai vertinti visas matomas žinutes. Oficialių medijų žurnalistai tikrina ir atsako už publikuojamą turinį, o socialiniuose tinkluose dažnai nevyksta jokia atranka, publikuoti gali visi norintys. Pastebėjus įtartiną žinutę R. Lukaitytė -Vnarauskienė pataria atkreipti dėmesį, kas ją platina. Neretai pirmiausiai tai būna žmogus iš artimo rato. Tačiau svarbu pastebėti ir pirminį šaltinį.
„Pirmiausiai reikėtų įvesti į paiešką tos žinutės temą ir, jei nerandate nieko, kas iš tradicinės žiniasklaidos priemonių dar rašytų šia tema, tai jau yra pirmasis ženklas, kad informacija nėra teisinga ir prašosi būti patikslinta. Jei tai būtų naujiena apie naują koronaviruso protrūkį, naujus atvejus, draudimus ar pan., paprastai žiniasklaidos priemonės apie tai būtų parašiusios ar pranešusios, o šią informaciją rastumėte paieškoje.
Jei šaltinis yra keistas ir tai nėra gerai pažįstama žiniasklaidos priemonė, reikėtų sudvejoti. Tuomet patikrinkite, ar yra kas nors dar apie tai kalbantis“, – patarimais dalijosi vyriausioji redaktorė.
V. Saldžiūnas taip pat pataria kritiškai vertinti visą požymių visumą. Tai, kad naujiena nėra tikra, lemia nepatikimas, susikompromitavęs šaltinis, tai, jog nėra nurodyta tiksli autorystė arba ji išgalvota, naujiena yra pasirašyta susikompromitavusio žmogaus, ar tai yra vertimas iš užsienio kalbos.
Neretai pasitaiko atvejų, kai tai būna užsienyje jau publikuotas melas. „Kartais reikia specialių įgūdžių, bet dažniausiai, jei tik kyla įtarimas, jis ir pasitvirtina gilinantis į žinutės atsiradimo aplinkybes, kontekstą, detales.
Atkreipkite dėmesį į tai, ar iliustracija nėra montažas/iš seniau panaudota nuotrauka, ar žinutėje nekliūva keistas šriftas, netipinės klaidos ir pan. Be to, visada kilus dvejonėms ir abejonėms verta daryti tai, kas paprastai nurodoma ant vaistų pakuotės – pasitarti su gydytoju arba vaistininku, dezinformacijos atveju – pasitarti su specialistais/ekspertais“, – sakė žurnalistas.
„Delfi“ vyriausiosioji redaktorė taip pat pataria atsirinkti bent keletą oficialių žiniasklaidos kanalų, kurių informacija galėsite vadovautis ir į viską žiūrėti kritiškai, tikrinti.
Sukčiai siekia ir pasipelnyti
Dar visai neseniai socialinių tinklų vartotojai galėjo pamatyti keistas žinutes, kuriose, prisidengus žinomų žmonių vartais ir oficialių naujienų portalų pavadinimais buvo skelbiama melaginga informacija apie neva greitai praturtėti siūlančius garsius žmones (plačiau skaitykite čia).
Ekspertai tuomet įspėjo, kad tai yra problemos, kurią pastaruoju metu bandoma spręsti visame pasaulyje, pavyzdys. Vis dėlto technologijomis aktyviai naudojantis ir piktavaliams, specialistai įvardija, kad vienintelis kovos būdas čia yra ugdomas žmonių sąmoningumas.
Nors informacija ir buvo skelbiama sukuriant iliuziją, jog tai publikuoja naujienų portalas „Delfi“, tai buvo netiesa. Sukčiai pasistengė sukurti logotipą, kuris tik minimaliai skirtųsi nuo originalaus naujienų portalo logotipo, o paspaudus ant skelbiamų nuorodų patenkama į interneto puslapį delfi.naujienosjums.com. Taip pat buvo pasirinktas ir panašus į šiame naujienų portale naudojamą šriftas. Tai, kad skleisti melagingai informacijai pasitelkiami ir jau gerai pažįstami vardai, naudojamasi autoritetais, verčia dar akyliau stebėti informacijos srautą.
R. Lukaitytė - Vnarauskienė pripažįsta, jog neretai tokia informacija vartotojus gali suklaidinti. „Visuomet reikėtų žiūrėti į domeną, kur esate nukreipiami. Tai neturi nieko bendra su žiniasklaidos kanalu ar žinomu žmogumi, kuriuo bandoma pasinaudoti.
Kovoti su tuo sudėtinga. Pranešėme apie tai atsakingoms institucijoms. Pareigūnai kovoja, tačiau atsiranda vis naujų sukčių. Žmonės turėtų būti budrūs ir žinoti, kad žiniasklaidos priemonės neužsiima jokiais finansiniais produktais ir nesiūlo jokių investicinių paslaugų“, – kalbėjo vyriausioji redaktorė.