Parodė tamsiąją įprastos reklamos agentūrų atrankos pusę: sąžiningai atsakius į 4 klausimus galima to išvengti

Kai paskutinį kartą KOMAA (komunikacijos agentūrų asociacijos) nariai ėmėsi spręsti neapmokamų pitchų klausimą, viskas baigėsi karteliniu susitarimu ir beveik 1 mln. eurų nuostoliu. „Nežinia, kuo tai baigsis šįkart, bet surizikuosiu kelti reklamos agentūrų konkursų klausimą iš naujo. Ar tikrai šis formatas, kuris iki galo netinka nei agentūroms, nei patiems klientams, yra geriausia, ką galėjome sugalvoti?“ – nusistovėjusią praktiką kvestionavo „Clinic 212“ agentūrų grupės strategė Toma Stasiukaitytė.

Konferencijoje „LiMA Day Lietuva‘22“ pranešimą „Pitch, don‘t kill my vibe“ skaičiusi Toma, turinti 10 metų patirtį reklamos industrijoje, juokaudama save vadino good feelingo architekte ir prisipažino, kad kadaise pitchai netgi atrodė šiek tiek žavingi.

„Romantika, sėdime su kolegomis iki paryčių, kartais – savaitgaliais. Pica iš įmonės sąskaitos. Kartais – ne tik pica. Fainai. Adrenalinas, norisi įrodyti, kad esame geresni už konkurentus. Bet natūralu, kad tai negali tęstis ilgai laiką, nes tai nėra tvarus veiklos modelis. Todėl po kurio laiko nebebuvau kūrybininkė, tačiau dabar, kai jau penkti metai dirbu strateginėje pusėje su klientais, pradedu suprasti, kad ir jiems pitchai nėra tokie jau faini“, – įžvalgomis dalijosi T. Stasiukaitytė ir uždavė retorinį klausimą: ar tikrai blogai norėti gauti daugiau, geriau ir vis už mažiau?