Nugalėtojų pasiūlymas – pasikviesti kitų nelauktus turistus
Keturios dienos ir naktys Klaipėdoje ir Nidoje – tam, kad ne tik teoriškai pasvarstytum, ką Lietuvos pajūris gali pasiūlyti atvykstantiems svečiams, bet ir pats tai pajustum, išgirstum čia viešinčių žmonių įspūdžius ar jiems kylančias problemas. Pirma diena – konferencijai su Lietuvos ir užsienio lektoriais, likusios – darbui su profesionaliais mentoriais ir savo idėjų pristatymui. Jauniems žmonėms – neeilinė proga pabandyti, ką iš tiesų reiškia savo idėją pristatyti auditorijai.
Iš keliasdešimties dalyvių, kurie, susiskirstę komandomis po du žmones, pristatė savo idėjas Neringos savivaldybėje, nugalėtojais buvo paskelbti Arnas Zdanovičius ir Dominykas Kaminskas. Jie, atkreipę dėmesį į tai, kad itin gausiai turistų lankomuose užsienio miestuose kai kur netgi prasideda antituristiniai judėjimai, pasiūlė iš ten genamus žmones pasikviesti į Lietuvą.
„Mūsų idėja paprasta, bet tuo pačiu gal kiek netradicinė. Mes Lietuvoje gal su tuo mažiau susiduriame, bet šiuo metu Europoje vyksta gana aktyvūs antituristų judėjimai: tokiose žymiose vietose kaip Barselona, Venecija ar Dubrovnikas yra labai dideli turistų srautai, tad vietiniai pradėjo protestuoti prieš turistus, rašyti įvairius grafiti ant pastatų sienų, kurie sako, kad turistai turėtų važiuoti namo. Mes pagalvojome, kaip keista, kad būtent tos vietos, kurios sutraukia daugiausiai turistų, jų net nelabai laukia. Kilo mintis, kad galbūt visą šitą paradoksą mes galėtume išnaudoti ir pasikviesti tuos turistus, kurie atstumti iš populiariųjų Europos taškų – jie galėtų atvykti būtent į Lietuvos pajūrį. Taip mes iš dalies prisidėtume ne tik prie savo problemos sprendimo, kad turistai nežino, kur yra Lietuvos pajūris, bet taip pat šiek tiek padėtume spręsti ir globalią problemą, kuri paskutiniu metu išryškėjo Europoje“, – pasakojo A. Zdanovičius.
D. Kaminskas pridūrė, kad gera reklama, jo manymu, nėra tiesiog tam, kad į ją būtų gražu pažiūrėti – ji taip pat turi spręsti kokią nors problemą. „Reklama nėra menas, ji vis tik neša kažkokią žinutę, ir, man atrodo, kad šitos reklamos žinutė yra labai tinkama: ji parodo, kad neverta kliautis vien „TripAdvisor“, „LonelyPlanet“ ir panašiais įrankiais: yra pasaulyje ir daugiau vietų, kurias verta pamatyti, ir jei tu važiuoji ten, kur tavęs nelaukia, galbūt pagalvok apie vietas, kurios yra tokios pat gražios ir žmonės ten iš tiesų jūsų laukia. Kaip, pavyzdžiui, mes“, – šypsojosi jis.
Už šią idėją vaikinai buvo apdovanoti 7700 eurų vertės stipendija reklamos mokyklos „The Atomic Garden“ kursuose. Tik, kaip patys prisipažino, kol kas dar nežino, ar galės ja pasinaudoti. „Vienas iš atrankos į šiuos mokymus klausimų buvo, ką darysite, jei laimėsite. Rašiau, kad pirmiausia džiaugsiuosi, o paskui galvosiu, kaip suderinti juos, mokslus ir darbus“, – juokėsi A. Zdanovičius.
Pasak jo, net tiems, kurie nedirbs reklamos srityje, įgyti įgūdžiai vis tiek bus naudingi. „Mes abu esame baigę politikos mokslus ir tai turbūt mus išmokė gana plačiai mąstyti. Man atrodo, kad reklama yra ganėtinai universalus dalykas, kuris, visų pirma, tau leidžia lavinti savo kūrybiškumą. Antra, jis tave išmoko labai naudingų technikų, iš kurių svarbiausios būtent rašymo: po to jas gali pritaikyti ne tik reklamai, bet apskritai rašydamas, o tai, mano nuomone, yra vienas iš naudingiausių įgūdžių“, – kalbėjo A. Zdanovičius.
Nauja karta su nauju požiūriu
Mokymų dalyviai dirbo su keturiais mentoriais: agentūros „New!“ kūrybos vadove Aiste Jūre, agentūros „McCann Vilnius“ kūrybos vadovu Mantu Velykiu, agentūros „Adell Taivas Ogilvy“ kūrybos vadovu Tomu Karpavičiumi ir agentūros „DDB Vilnius“ kūrybos vadovu Arnu Aukštikalniu, kurie visi taip pat dėsto reklamos mokykloje „The Atomic Garden“.
Jų idėjas vertino komisija iš Lietuvos ir užsienio ekspertų: agentūros „Milk“ kūrybos vadovas Rimantas Stanevičius, agentūros „Bechtle&Milzarajs“ partneris ir kūrybos vadovas Antonio Bechtle, agentūros „MullenLowe“ Londone kūrybos vadovas Bruno Ribeiro, „DMJX“ Kopenhagoje lektorė Clare McNally, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ vadovė Angelė Stabingienė ir asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdančioji direktorė Klaudija Kionies.
Kaip ir buvo galima tikėtis, jų nuomone, dažniausiai konkurso dalyviams koją kišo tiesiog patirties trūkumas, tačiau, iš kitos pusės, taip jie atsineša ir naują požiūrį. „Ši karta turbūt skiriasi nuo tų, kurios buvo anksčiau, tuo, kad ji dar labiau modernesnė, dar labiau iš ateities, dar labiau pritaikyta šiems laikams. Ji gyvena išimtinai tik internete, puikiai bendrauja tik toje zonoje, o popieriniai laiškai jiems jau yra sąvoka iš filmų ar iš literatūros. Taip pat jiems labai svarbios ekologijos temos. Mes, pavyzdžiui, kalbėjome apie laišką butelyje, tai jie iškart pasišiaušė, kaip čia galima mėtyti butelį su laiškais į vandenį – čia gi siaubinga nešvara ir tarša. Kaip smagu jausti tokius pokyčius“, – šypsojosi T. Karpavičius, taip pat girdamas jaunąją kartą už labai geras anglų kalbos žinias.
Jis taip pat pastebėjo, kad apskritai kalbant apie jaunąją kartą, jai labai svarbus individualumas, noras save išreikšti, tobulinti, be to, jie tiesiog drąsesni. „Kiekviena karta vis labiau rodo save, vis labiau drąsėja, ir turbūt tai atneš daug naudos kalbant apie progresą. Ne tik reklamos rinkai – apskritai“, – sakė T. Karpavičius.
Atskirti pelus nuo grūdų
A. Jūrės nuomone, pagrindinis skirtumas kalbant apie pradedančiuosius ir patyrusius reklamos profesionalus – kad pirmieji, nors ir turi labai daug idėjų, tiek gerų, tiek blogų, nesugeba atskirti, kurios priklauso kuriai kategorijai.
„Jie nemoka atsirinkti, kurios idėjos geros, o kurios blogos, kaip yra su žmonėmis, kurie dirba praktikoje. Bet apskritai jiems idėjų netrūksta ir man šie metai pasirodė labai ypatingi tuo, kad tos idėjos vis stipresnės ir stipresnės. Kartais net kyla klausimas, ar jiems tikrai reikia eiti mokytis į reklamos mokyklą, jei jie gali iš karto užsiimti praktika agentūroje“, – prisipažino ji.
Paklausta, ką patartų pradedantiems dirbti reklamoje ar dalyvaujantiems kūrybiniuose konkursuose, A Jūrė siūlė neieškoti įkvėpimo tarp jau įgyvendintų pavyzdžių. „Reikėtų kuo mažiau įkvėpimo semtis iš kitų pavyzdžių, kitų reklamų, kitų kampanijų, nes tai niekur nenuveda. Verčiau įkvėpimo semtis iš kažkokių žmogiškų įžvalgų, realaus pasaulio pastebėjimų ir tendencijų“, – patarė ji.
Sunkiausia – nepatarinėti per daug
M. Velykis pastebėjo, kad nors, savaime suprantama, skiriasi profesionalų ir pradedančios jaunosios kartos patirties lygis, visgi, apskritai kūrybinių žmonių mąstymo būdas yra gana panašus.
„Mąstymo keliai, tai, kaip tu žiūri į problemą, yra nesikeičiantis dalykas. Keičiasi tik formos, kaip jie tą pasakoja, ir kas juos įkvepia tų formų ieškoti. Jei žiūrėtume į dabartinius mano kolegas, jie daugiau kliaujasi kitomis reklamomis, žiūri kitų darbus, o čia žmonės nėra paskendę toje kasdienėje rutinoje: jie pirmiausia vadovaujasi kažkokiais popkultūros dalykais, daugiau žiūri į tai, kas vyksta socialinėje medijoje ir panašiai – jie įkvėpimą gauna šiek tiek iš kitų šaltinių, nes tiesiog kol kas yra neįpratę komercializuoti savo idėjų, apie tai negalvoja, o tai yra visai gerai“, – komentavo jis.
Pasak M. Velykio, kūrybiški žmonės, nepriklausomai nuo kartos, pasižymi tuo, kad visada ieško naujų būdų kažką kitaip papasakoti, kitaip pasižiūrėti į problemą. „Kai kiti žmonės galbūt sako, kad viskas, nebėra kelių, viskas užsidarė, kūrybiški žmonės visada ieškos, kaip pasižiūrėti kitaip – man atrodo, tai ir yra esminis dalykas“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, kas buvo sunkiausia mentoriaujant, M. Velykis prisipažino, kad jam didžiausiu iššūkiu buvo nesiūlyti savo idėjų ir nepasakyti savo sprendimų. „Būtų labai lengva pasakyti, išimkite tą, pridėkite kitą – bet reikia nepasakyti per daug, kad jie patys rastų savo kelią“, – sakė jis.
Pasak M. Velykio, net jei į reklamos verslą ateis tik nedidelė šių mokymų dalyvių dalis, kitiems įgyti įgūdžiai vis tiek pravers. „Kūrybinis mąstymas pravers bet kur. Tu išmoksti savo idėjas pasakoti konstruktyviai, jas labai susiaurinti ir pasakoti taip, kad suprastų kuo daugiau žmonių. Man atrodo, tai labai svarbu, nes labai daug jaunų žmonių po mokyklos ar net po universiteto nėra išmokę, kaip logiškai išdėlioti savo idėją. Kadangi mes nesimokome nei retorikos, nei tų pačių debatų, kaip apginti savo idėją, tokie mokymai yra toks geras greitas trijų dienų pasimokymas, kaip papasakoti, ką noriu pasakyti. O tuomet galėsi šį savo talentą panaudoti ar reklamoje, ar kitose srityse, taip parodyti save ir uždirbti iš savo kitokio mąstymo“, – kalbėjo jis.
Renginio dalyvius vežė „Lietuvos geležinkeliai“.
Reklamos kūrybos kursas prasideda spalio 14 d. Norintys prisijungti gali tai padaryti čia.