Peržiūrėjo šūsnis dokumentų ir šimtus valandų medžiagos
„Kai vyko apkalta, man buvo 10 metų. Pamenu, kad tai buvo labai svarbus įvykis: nuo tradicinių žinių iki „Dviračių žinių“ – viskas buvo tik apie R. Paksą, dar skambėjo Jurijaus Borisovo pavardė, buvo minima ir neva tai aiškiaregė Lena Lolišvili. Bendraudama su savo bendraamžiais, supratau, kad daugelis žino R. Paksą kaip asmenį, kuris buvo prezidentu, kažką prisidirbo ir tada tapo „politiniu lavonu“. Suvokiant, kad artėja svarbi data, o daugybė žmonių nežino ar per tiek metų jau užmiršo šią Lietuvai itin svarbią istoriją, nusprendėme ją išsamiai papasakoti“, – pasakojo filmo kūrėja Vytautė Merkytė.
Ji neslėpė, kad informacijos rinkimas buvo tikrai sudėtingas darbas: „Reikia suvokti, kad pati apkalta turi greičiausiai tūkstančius dokumentų – Seimo komisijų protokolai, teismo stenogramos, įvairūs raportai, to meto žiniasklaidos straipsniai ar net saugumo įrašytų telefoninių pokalbių transkripcijos. Tikrai užtruko, kol pavyko atsirinkti svarbiausius faktus ir momentus“.
„Teko peržiūrėti ir šimtus valandų filmuotos medžiagos. Labai norėčiau padėkoti Prezidentūros kanceliarijai, kad suteikė galimybę dokumentiniame filme panaudoti prezidentūros operatoriaus užfiksuotus vaizdus – be jų ir pačio filmo negalėtų būti. Šiuos kadrus buvo itin įdomu žiūrėti, nes tuo metu prezidentūra labai kruopščiai filmavo kiekvieną R. Pakso susitikimą su žmonėmis, išvykas, kalbas, įvairių politikų vizitus prezidentūroje ar net pačio R. Pakso apsilankymą Konstituciniame teisme“, – kalbėjo V. Merkytė.
„Turėjau ir ne vieną vizitą į Seimo archyvą: turėjau progą susipažinti su jau išslaptintais su apkalta susijusiais dokumentais, savo akimis perskaityti įvairių veikėjų telefoninių pokalbių transkripcijas. Taip pat teko daug „knaisiotis“ po ELTA archyvus. Pavyko rasti įvairiausių to laikotarpio nuotraukų, straipsnių. Tai tapo svarbiu darbo įrankiu, mat dar 2003-2004 metais karaliavo spauda, o ne internetinė žiniasklaida. Visgi ELTA, kaip naujienų agentūra, skelbė svarbiausią to meto informaciją.ELTA archyvas pasitarnavo, mat nuo įvykių praėjo daug metų ir kai kuriems pašnekovams buvo sunku atsiminti tam tikras detales. Džiaugiuosi, kad pavyko rasti tokios informacijos, kurios kai kurie dokumentikoje kalbinti pašnekovai nežinojo, nors patys buvo įvykių sūkuryje“, – sakė filmo autorė.
Pats Paksas įvykių prisiminti nenorėjo
V. Merkytei kuriant filmą teko nemažai bendrauti ir su pačiu R. Paksu, deja, filme išsakyti savo požiūrio jis atsisakė.
„Deja, filmuotis dokumentiniame filme apie apkaltą, kurią telefoninių pokalbių metu vadino „perversmu“, jis nesutiko. Galiu tik spėti, bet susidarė toks vaizdas, kad jis tiesiog nenorėjo dar kartą prisiminti ar naujai išgyventi tuos įvykius. Taip pat kreipiausi ir į tuometinį R. Pakso didžiausią rėmėją, verslininką, Rusijos pilietį Jurijų Borisovą. Jis figūravo 2 iš 3 apkaltos punktų. Gavome atsakymą, kad jo galimybė filmuotis dokumentikoje nedomina. Tačiau čia pasitarnavo platus Prezidentūros kanceliarijos archyvas: to meto žurnalistai spėjo pakalbinti J. Borisovą, o mes šiuos kadrus turime“, – sakė ji.
Filme – visai Lietuvai žinomi veidai
Dokumentiniame filme „Širdžių prezidentas. Apkalta“ kalbinami įvairūs žmonės, tarp jų – dar ir šiandien palaikantys šiltus santykius su R. Paksu. „Buvo tikrai įdomu išgirsti, kaip jie prisimena ir supranta to meto situaciją. Nes dalis pašnekovų apkaltą vadina demokratijos egzamino išlaikymu, o R. Pakso bendražygiai – keršto akcija“, – atskleidė V. Merkytė.
Įvairiapusį požiūrį į įvykius padeda atskleisti filme pasisakę buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas Egidijus Kūris, tuometinis Seimo pirmininkas, vėliau laikinasis LR prezidentas Artūras Paulauskas, Seimo komisijos dėl apkaltos Paksui narys Julius Sabatauskas, tuometinis politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris, politologas Lauras Bielinis, nemokamai apkaltoje Paksui atstovavęs advokatas Rimas Andrikis, R. Pakso rinkiminio štabo vadovė, vėliau patarėja prezidentūroje Dalia Kutraitė-Giedraitienė ir tuometinės liberaldemokratų frakcijos Seime seniūnas Henrikas Žukauskas.
Tie patys, bet kitokie žmonės
V. Merkytė prisipažino, kad be gilesnio supratimo apie politinius įvykius, jai buvo įdomu ir tiesiog archyvinėje medžiagoje atpažinti žinomus veidus, pavyzdžiui, iki šiol žiniasklaidoje dažnai šmėžuojančią R. Pakso dukrą Ingą Stumbrienę, vis dar aktyvius politikus, prisiminti to meto madas, stebėti, kaip organizuojamos ceremonijos, kaip prezidento inauguracija ir tt.
„Turbūt praėjus dar porai dešimtmečių, taip pat su šypsena žiūrėsime į dabartinius save, bet dabar šie vaizdai atrodo lyg kažkas iš kito pasaulio“, – šypsojosi filmo autorė.
Dokumentinis filmas „Širdžių prezidentas. Apkalta“ – nuo balandžio 3 d. jau prieinamas „Delfi Plius“ prenumeratoriams čia.