Tarp įsitraukusių į diskusijas apie šį paveikslėlį – ir politikai, kaip Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrauskienė, Seimo narys, buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Komentaruose svarstoma, kiek kainavo tokia komunikacija, kas jos autorius ir pan. Nors yra svarstančių, kad tai – dalis oficialios kampanijos, Sveikatos apsaugos ministerija M360 užtikrino, kad taip nėra.
Komunikacijos ekspertas Arūnas Armalis prisipažino, kad iš pirmo žvilgsnio pamatęs šį paveikslėlį irgi sudvejojo.
„Kai aš pamačiau, tai man buvo pirmas įspūdis, kad visko gali būti, kad tai yra oficiali SAM linija. Todėl, kad kai vieną kartą jau tokį keistą atraktyvų veiksmą padarė su vardais, tai antras toks irgi keistas būtų... Bet paskui pagalvojau, čia jau labai ne kaip mūsų visuomenei. Tai galėtų būti visuomenei, kuri juodą humorą kur kas labiau mėgsta ir supranta, nes čia jau ant tokio juodo humoro ribos, provokatyvi, ne tik atraktyvi reklama. Bet tada dar peržiūrėjau kitur ir pagalvojau, kad jeigu kažkas daro partizaninį dalyką, tai greičiausiai neoficialu, nes spalvos kitos, kiti šriftai, be abejo, nėra linijos „Petys už laisvę“ logotipo, tai supratau gana greitai, kad greičiausiai yra neoficialu, nors abejonė vis tiek liko“, – neslėpė jis, pridurdamas, kad, žiūrint iš komunikacijos pusės, kol nėra patvirtinimo, visada gali galvoti, kad tai yra partizaninis sprendimas.
Visgi, kaip tokie pokštai gali paveikti žmones: ar jais galima ką nors iš tiesų įtikinti, ar taip kaip tik sumenkinamos pastangos žmonių, įgyvendinančių vakcinacijos viešinimo kampaniją?
„Ar tai dabar atmuš kažką, aš abejoju. Patiems kraštutiniams, patiems radikaliausiems priešininkams, tai tiesiog dar vienas džiaugsmo pyragaitis. Tie, kurie priima ir taip jau daugybę fake naujienų, ir šitą su dideliu džiaugsmu priims. Šiuo atveju tai tėra toks džiaugsmo lašas radikaliausiems priešininkams, nes juos gali paveikti tik, neduok Dieve, stiprus atvejis, ar tikrai artimo žmogaus šeimoje, ar jam pačiam labai rimtas supurtymas. Tokiais juokeliais tikrai nepakeisi“, – sakė A. Armalis.
„Ar tai gali paskatinti netyčia jauniausius, kurie mėgsta tą vadinamą trolinimą, erzinimą, provokavimą – taip, tai gali suveikti. Nes jaunimas, kuriam yra 18-25 metai, gali pagalvoti, kodėl gi ne?“, – svarstė jis.
A. Armalis pridūrė nuo tos dienos, kai prasidėjo vakcinavimas, apgailestavęs, kad mes, deja, neturime nebūtinai kažkokios išskirtinės, bet tiesiog tikrai efektyvios ir paveikios vakcinavimo kampanijos.
„Kai neturi geros pagrindinės linijos, tada atraktyvios linijos sukelia tokias reakcijas, kaip, nieko keisto, kad neigiamų reakcijų sukėlusi vardų linija ir paskui tokios, pavadinkime, provokacijos greičiau prikimba“, – sakė jis.
A. Armalio nuomone, SAM dabar paneiginėti tokias žinutes būtų blogas sprendimas: „Neigti būtų kaip žibalas į ugnį: juk turime labai aiškias nuostatas ir tautosakoje, kad kas labiausiai ginasi, tai kaltas. Tai yra komunikacijos klaidos, kai į pokštą sureaguoji rimtai, nes tada jį legitimizuoji, susvarbini, jam suteiki visai kitą svorį ir matomumą“.
Visgi, jis apgailestavo, kad buvo praleista proga sureaguoti kūrybiškai.
„Pasaulyje nemažai pavyzdžių, yra buvę ir Lietuvoje, kai išnaudoja tokius provokatyvius veiksmus savo naudai – tik tam reikia labai gero, gražaus atsako. Kaip buvo, kai visai neseniai situaciją išnaudojo Aplinkos apsaugos ministerija, kai Astra nunešė televizorių prie LRT išmesti, o jie iškart panaudojo tą, parašė, kad negalima mesti televizorių bet kur , meskite, kur paskirta. Čia toks greit į galvą atėjęs nedidelis pavyzdys, kaip galima išnaudoti situaciją. Šiuo atveju SAM tikrai irgi galėtų kūrybiškai panaudoti: ne paneigti, o pasinaudoti kaip atspirties tašku padarius atraktyvų, paprastą ėjimą per tą pačią socialinę mediją“, – komentavo jis, pridurdamas, kad apskritai SAM komunikacijai trūksta paslankumo.
„Pavyzdžiui, mane labai stebina, kad audio klipai yra neatnaujinami: juk realiai galėtume kas savaitę, kas dvi turėti naujų, perrašyti garsą, priderinant pagal šiandienos situaciją, ar pasikeitė mirčių kiekis ar dar kažkas, bet to nedaro“, – pastebėjo A. Armalis.