Svarbiausia – pasiekti tikslą
Kaip šiandien kinta agentūrų samprata ir kur yra ribos tarp skirtingų tipų agentūrų? Apie tai kalbėta šią savaitę vykusioje diskusijoje „Prognozuojant 2030“, kurioje susitiko skirtingų sričių – kūrybos, žiniasklaidos planavimo, viešųjų ryšių, žiniasklaidos – atstovai. Tačiau galbūt mums net nereikia tiek skirtingų agentūrų pavadinimų, jei vis daugiau jų savo paslaugų spektrą išplečia tiek, kad kartais klientams vienos agentūros pakanka visiems jų poreikiams patenkinti?
Kūrybinės agentūros „TBWA Vilnius“ vadovės Agnės Dulskienės nuomone, pavadinimai išties svarbūs tik patiems agentūrų atstovams, o klientams nėra skirtumo, kaip jos vadinsis, jei tik pasieks norimus verslo rezultatus. „Ryšiai su visuomene, kūryba, media – tai svarbu mums, o klientui svarbiausias yra ketvirčio rezultatas. Mes labai skirtingomis priemonėmis siekiame kliento tikslų: kai kur būtini ryšiai su visuomene, kitais atvejais reikia linksminimo ir kūrybinės išraiškos ir tt. Bet galiausiai tu esi geras tiek, kiek pasieki ketvirtinius rezultatus“, - įsitikinusi ji.
Kadangi „TBWA Vilnius“ yra pasaulinio tinklo dalis, A. Dulskienė pasakoja pastebinti, kad Londone ar Paryžiuje didieji klientai vis dažniau duoda tą pačią užduotį, vadinamą „briefą“, visiems agentūrų tipams: kas pasiūlo geriausią sprendimą, tas ir laimi.
Tačiau Lietuvoje tokia situacija bent kol kas yra labiau išimtis nei taisyklė. Pasak ryšių su visuomene agentūros „Integrity PR“ direktorės Daivos Lialytės, Lietuvoje realybė dažniausiai yra tokia, kad klientai, ypač didieji, skelbia konkursus atskiro tipo agentūroms: kūrybininkams, media planuotojams, RsV specialistams. „Labai gražu, jei klientas, atsirinkęs jam tinkamiausias agentūras pagal savo vertybes, sugeba mus visus suburti, ir mes, įvaldę skirtingas meistrystes, kartu dirbame dėl kliento tikslų. Tačiau, deja, dažnai nutinka taip, kad visi visgi dirba kaip atskiros bendrovės. Kalbant apie ateitį, be jokios abejonės, mes visi turėsime kažkaip suvaldyti savo mažų įmonių ego ir jungtis. Tai yra mirties ar išgyvenimo klausimas, nes agentūros nebegalės būti tokios, kokios yra dabar: mažytės, egoistiškos ir galvojančios tik apie save“, - kalbėjo ji.
Tuo tarpu media agentūros „Vizeum“ direktorius Saulius Šukaitis primena, kad agentūros, kaip ir bet kuris kitas verslas, siekia verslo tikslų, ir nepriklausomai nuo to, ar tai yra mažos, vidutinės ar didelės, kovoja dėl naujų užsakymų ir naujų klientų. „Kai kalbame apie tendencijas, kur link juda pasaulis, kaip vystosi technologijos, matome, kad vyksta vadinamos konvergencijos. Jei konverguoja technologijos, ir mūsų visų veikla neišvengiamai juda ta kryptimi, tad nėra jokių mažų ambicingų egoistiškų sprendimų. Nepaisant šio proceso, matome ir labai aiškią specializacijos paklausą, ir ji gali būti reikalinga bet kurioje auditorijoje“, - pastebi jis.
O gal agentūrų nebereikės?
Agentūrų atstovams diskutuojant apie tai, ar jos ateityje konkuruos tarpusavyje, ar turės susivienyti, TV3 kūrybos vadovas Arvydas Rimas klausimą pasuko kitaip: o ką agentūros padarys, kad apskritai ateityje būtų reikalingos? Ką jos pasiūlys klientui, kad užuot kreipęsis į tarpininkus, jis nesikreiptų tiesiai į žiniasklaidos priemones? Tarptautinėje rinkoje stiprėjanti tendencija, kad vis daugiau žiniasklaidos priemonių turi ir savo turinio rinkodaros skyrius, įsitvirtina ir Lietuvoje. Kaip tai pakeis rinką?
Media agentūros „PHD“ vadovas Dalius Dulevičius svarbiausiu privalumu mato tai, kad agentūros, skirtingai nei žiniasklaidos priemonės, galės išmatuoti vertę. „Kai kalbame apie realias konversijas, realius pardavimus, media efektyvumą ir realų pelną, be vertės matavimų nieko nebus“, - įsitikinęs jis.
D. Lialytės nuomone, klientai visgi neis nei į televiziją, nei į interneto portalus spręsti savo korporacinių klausimų. „Ryšiai su visuomene yra lyg tarpinis tiltas tarp vadybinio ir komunikacinio konsultavimo, tad mes visada turėsime darbo – užtikrinu“, - sako ji.
D. Lialytė pasakoja šiuo metu rinkoje pastebinti paradoksalią situaciją: iki šiol, per septyniolika metų veiklos, ryšių su visuomene atstovams tekdavo auklėti klientus, kad jų kuriamas turinys turi būti labai „žurnalistiškas“, o dabar situacija esą apsisuko atvirkščiai: jos nuomone, kai kuris žurnalistų parengtas turinys labai primena ryšių su visuomene specialistų darbą.
Kaip tai paveikė ryšių su visuomene agentūras? Pastarųjų metų duomenis nagrinėjanti ataskaita rodo, kad ryšių su visuomene rinka neaugo, ir D. Lialytė daro prielaidą, kad gal pinigai, kurie būtų leidę šiai rinkai augti, galėjo nueiti tiesiai į žiniasklaidos priemones. „Mūsų rinką portalų dalyvavimas paveikė taip, kad kažko labai daug neatėmė, bet kartu neaugome, tad galbūt tie pinigai nuėjo ten. Klientai bando, tai - naujas įrankis ir patirčių yra visokių, ir teigiamų, ir neigiamų. Ateitis parodys, bet, žurnalistai, su turinio rinkodara turėsite labiau pasistengti“, - provokavo ji.
DELFI direktorius Vytautas Benokraitis sako, kad bent šiuo metu tikrai niekas nekalba apie tai, kad interneto portalai, pavyzdžiui, pradėtų dėlioti klientams komunikacijos strategijas. „Nesakau, kad to niekada nebus ar kad tai neįmanoma, bet dabar kalbame ne apie tai. Nors ribos tikrai nyksta, bet tai neturi mūsų supriešinti. Mums visiems reikia kalbėti apie santykį su klientu ir kam geriau sekasi jį užmegzti. Taip, užsienyje yra tendencija ne tik žiniasklaidos priemonėms turėti turinio rinkodaros skyrius, bet ir, atvirkščiai, pavyzdžiui, viešųjų ryšių agentūroms pirkti leidėjus, bet kai aš girdžiu, kad DELFI žengia į viešųjų ryšių rinką ir atims jų pinigus, noriu tik pasakyti - nė velnio. Mes visada kūrėme ir kursime gerą turinį. Ir jeigu klientas ateina pas mus ir mes, pasiūlydami turinio kūrimo paslaugas, tą klientą paimame tiesiai, gal problema ne mumyse, o tai, kad kartais nesugebama klientui įrodyti pridėtinės vertės, ką jis gali gauti iš komunikacijos planavimo ar viešųjų ryšių agentūrų“, - kalba jis.
Viskas yra „digital“
Savo vietos rinkoje ieško ir vadinamos „digital“ (skaitmeninės) agentūros. Ar prasminga kalbėti apie specializuotas skaitmenines agentūras, kai šiais laikais viskas yra „digital“? Interneto rinkodaros ekspertas, „Pigu.lt“ atstovas Mantas Povelauskas mano, kad skaitmeninės agentūros liks, bet jos turės keistis.
„Reikia prisiminti istoriją, kaip tokios agentūros atsirado. Jei prieš penkerius ar dešimt metų „digital“ agentūra buvo ta, kuri turėjo specialistą, žinantį, kurį mygtuką nuspausti, dabar tos ribos labai išsiplėtė. Dabar kiekviena agentūra gali sau leisti turėti žmogų, žinantį, kokį mygtuką nuspausti ir kaip užsakyti reklamą. Todėl kai ankstesnį jų darbą gali daryti bet kas, „digital“ agentūros turi keistis ir, tikėtina, dar labiau specializuotis. Galbūt kai kurios rūpinsis tik kaip „digital“ pritaikyti ekranus turinčiose platformose , kitos – kaip užtikrinti didesnį pasiekiamumą socialiniuose tinkluose, ir gal iš tos „digital“ agentūros, kaip ją suprantame dabar, gims net kelios agentūros“, - svarsto jis.