Lietuvos policija nustatė galimus Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus dėl neskelbtinos informacijos platinimo ir imasi visų įmanomų priemonių, siekiant užkirsti kelią neskelbtinos informacijos sklaidai, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Policija kreipėsi į domeno valdytojus, kad būtų nedelsiant nutraukta prieiga Lietuvos Respublikoje prie tam tikrų užsienio šalių internetinių tinklapių. Šių tinklapių sąrašas suderintas su Interneto žiniasklaidos asociacija, kitomis teisėsaugos ir žvalgybos institucijomis. Šis sąrašas bet kuriuo metu gali būti patikslintas ir atlikti analogiški veiksmai dėl tokių užsienio šalių portalų blokavimo.
Policija taip pat kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą su prašymu kuo skubiau įvertinti ir pateikti Lietuvos internetinių tinklalapių sąrašą, kurie platina propagandą ar dezinformaciją. Gavus šią informaciją, bus pakartotinai kreiptasi į domeno valdytojus dėl lietuviškų internetinių tinklalapių blokavimo ir sprendžiamas klausimas dėl galimos atsakomybės jiems taikymo.
Pasak Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovės Linos Bušinskaitės, žodžio laisvė – tai įpareigojimas skelbti tik faktais patikrintą informaciją, nekurstant nesantaikos, karinių veiksmų, o žiniasklaidos pareiga – užtikrinti, kad gyventojus pasiektų objektyvios žinios. Dabartinė situacija kelia didžiulį nerimą, nes žmonės yra klaidinami, pateikiant jiems galimai iškreiptus faktus ir platinant dezinformaciją.
Primename, kad LR Visuomenės informavimo įstatymas numato, kad „visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą; skleidžiama ar kurstoma neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu.“