Skirtingos žaidimo taisyklės
Televizija, radijas, spauda, naujienų portalai – visose tradicinėse žiniasklaidos priemonėse Lietuvoje politinė reklama yra gana griežtai reguliuojama. Politinė reklama turi būti pažymėta, aiškiai nurodant lėšų šaltinį, atskiriant nuo kitos informacijos, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi užtikrinti, kad visiems politinės kampanijoms dalyviams būtų taikomi vienodi įkainiai – juos bet kuris susidomėjęs gali lengvai pasitikslinti VRK interneto svetainėje. Kiek kuri žiniasklaidos priemonė uždirbo iš politinės reklamos – VRK taip pat paskelbia viešai.
Tačiau tarptautiniams interneto gigantams, tokiems kaip „Facebook“ ar „Google“, tokios taisyklės negalioja: nors šis klausimas jau buvo keltas ir prieš praėjusius Seimo rinkimus, politinė reklama čia iki šiol iš esmės nėra reguliuojama.
Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentas, radijo stoties ,,Lietus“ vadovas Gintaras Zdebskis pasakojo, kad klausimus dėl to, kad televizija ir radijas yra reguliuojami labai griežtai, o socialiniuose tinkluose nėra jokio reguliavimo, kėlė ir prieš kelis mėnesius vykusiame renginyje – tačiau tuomet iš VRK negavo jokių atsakymų. „Kadangi tai yra nereglamentuota, tada mes pasiūlėme, kad gal pabandykite sureglamentuoti, bet mums atsakė, kad to iš principo neįmanoma padaryti ir tuo klausimas baigėsi. Mes patys nieko neinicijuosime ir nieko nenuspręsime, manau, kad čia bus laukiama precedento, kai vieni kitus paskųs ir tada prasidės tyrimai, ir abejoju, ar bus koks rezultatas“, – kalbėjo jis.
Daugiau šio klausimo jis sako aktyviai nekėlęs. „Mums kažkaip siūlyti nekyla rankos. Jei radijas ir televizija yra ribojami labai griežtai, ir mes dabar siūlysime internetui taikyti tas pačias taisykles, aišku, mes būtume suinteresuoti tuo, nes matome, kaip tuo piktnaudžiauja politikai, kurie turi savo labai konkrečias pozicijas, kaip intensyviai dirba jų palaikymo komandos. Bet, man atrodo, priežastis, kodėl į šį klausimą pasižiūrėjo gana ramiai, yra ta, kad visgi Lietuvoje ne socialiniai tinklai rinkimų rezultatus lemia“, – sakė G. Zdebskis.
Stiprėjančią socialinių tinklų galią jis apskritai laiko mitu. „Taip teigia tie, kurie ten labai aktyviai reiškiasi, bet iš principo jie reiškiasi savo terpėje, jie kito elektorato nepasiekia. Tad jei tu esi socialiniuose tinkluose, tu kalbi tiems žmonėms, kurie tau šiaip ar taip pritaria, tai tos prasmės didelės nėra, bent kol kas“, – savo nuomonę dėstė jis.
Užsakovo ir įkainių atsekti neįmanoma
Visgi, VRK diskusijos apie šios srities stipresnį reguliavimą jau vyksta. VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė pripažįsta, kad pokyčiai šiuo klausimu būtų reikalingi. „Iš tiesų taip, reikėtų skirti daugiau dėmesio socialiniams tinklams ir politinei reklamai juose: bent jau iš mano pusės yra noras, kad visa tai būtų labiau sureguliuota. Ir galbūt galėtų būti ne tik taip, kad politinės kampanijos laikotarpiu politinė reklama turėtų būtų atitinkamai pažymėta, nurodant finansavimo šaltinį, bet ir kad būtų aišku, iš kokios sąskaitos ji apmokėta, ir kad būtų mokama iš kampanijos dalyvio sąskaitos. Šiandien iš dalies yra galima situacija, jog politinė reklama bus apmokama nebūtinai iš politinės kampanijos dalyvio sąskaitos, bet jo, kandidato ar partijos naudai, mes gausime skundą, pradėsime aiškintis, o kampanijos dalyvis sakys tokios reklamos neužsakinėjęs – tada mes kreipsimės, pavyzdžiui, į „Facebook“, klausdami, kas užsakė ir apmokėjo, bet atsakymo galime ir nesulaukti“, – aiškina ji.
Panašios situacijos gali susiklostyti ir dėl reklamų, platinamų per „Google“ reklamos sistemas: reklaminiai baneriai gali būti rodomi interneto vartotojams bet kuriame jų lankomame tinklapyje, o kas jų užsakovas, jei jis pats to nedeklaruos – patikrinti neįmanoma.
VRK narė, interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė pastebi, kad situacija, kai tarptautiniai žaidėjai neturi deklaruoti savo įkainių ir neįmanoma atsekti, kas apmokėjo už rodomas reklamas, rinkoje kuria netolygią situaciją.
„Taisyklės, kurios galioja vietoje esantiems transliuotojams ir viešosios informacijos skleidėjams, feisbukui ar „Google“ negalioja. Šiai dienai realiai sužiūrimas tik reklamos pažymėjimas, kad ji būtų tvarkingai sužymėta, ir būtų taikoma atsakomybė partijoms ar kandidatams, jei jie to nepadarytų“, – sako A. Žilinskienė.
Vienintelis kelias – uždrausti visai?
Idealiai veikiančių būdų, kaip sureguliuoti politinę reklamą socialiniuose tinkluose, dar nerado nė viena šalis. A. Žilinskienė atkreipia dėmesį, kad kiekvienoje šalyje yra skirtingi politinės reklamos įstatymai ir taisyklės, kaip tu ją gali skleisti. „Kadangi pas mus yra tas nelygumas tarp vietinių viešosios informacijos skleidėjų ir užsiregistravusių užsienyje, bet teikiančių informaciją į Lietuvą, man yra tekę girdėti tokių siūlymų, kad galbūt tam tikram laikotarpiui apskritai politinės reklamos neleisti rodyti feisbuke ar per „Google adwords“. Tol, kol nėra galimybių užtikrinti vienodų sąlygų visiems, kol nebus surastas kažkoks mechanizmas, kaip galima sureguliuoti – galbūt kuriam laikui neleisti iš viso. Kitas variantas galėtų būti vietos žiniasklaidai, kuri įsiregistravusi Lietuvoje, atlaisvinti sąlygas ir taikyti mažesnius kriterijus, kad vienodomis sąlygomis vyktų tas reklamos skelbimas. Iš esmės du tokie keliai galimi“, – svarstė A. Žilinskienė.
TV3 Žinių tarnybos vadovo Sigito Babiliaus nuomone, visiškai politinės reklamos draudimas socialiniuose tinkluose – vienintelis efektyvus kelias šiai problemai spręsti. „Manau, kad čia iš tikrųjų yra labai didelė spraga rinkimų organizavime ir įstatymų leidėjai nepasiryžta jos užpildyti. O kadangi sakoma, kad reklamos socialiniuose tinkluose neįmanoma sukontroliuoti, turėtų būti imtasi tokių priemonių, kaip kažkada buvo imtasi televizijoje: tiesiog uždrausta politinė reklama ir viskas, kol nėra aiškių atsiskaitymo, kontrolės ir panašių mechanizmų. Jei „Facebook“, „Google“ ir „Youtube“ nebendradarbiauja su Lietuvos valdžia teikiant duomenis, tai tiesiog reklamos ten neturi būti“, – dėstė jis, pridurdamas, kad tai jokiu būdu nereiškia, kad ten savo nuomonės negali reikšti politikai – turėtų būti uždrausta tik už pinigus skleidžiama politinė reklama.
L. Matjošaitytė su šiuo požiūriu nesutinka: jos nuomone, visiškas politinės reklamos draudimas socialiniuose tinkluose būtų žingsnis atgal, bet ji tiki, kad galima rasti kitų reguliavimo būdų.
„Mano pasiūlymas yra toks, kad kandidatai deklaruotų savo kampanijos sąskaitą, iš kurios yra apmokama visa politinė reklama, taip pat turėtų būti nuolat deklaruojama ir teikiama informacija VRK, pavyzdžiui, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki reklamos socialiniuose tinkluose skleidimo pradžios, ar, jei nebūtų tokios galimybės, tą pačią dieną. Tada mes tiesiog galėtume kontroliuoti ir matyti, ar tai yra politinė reklama, kurią užsakė pats politinės kampanijos dalyvis, ir, jei nebūtų jos apmokėjimo iš kampanijos sąskaitos, tuomet reikėtų kalbėtis su socialiniu tinklu dėl tokios reklamos šalinimo. Tai čia tikrai reikėtų mums žengti tuos žingsnius, nes reklamos socialiniuose tinkluose masiškai daugėja ir kad tie procesai netaptų nevaldomi, mes turėtume imtis rimtų kontrolės priemonių“, – kalbėjo ji.
Pak L. Matjošaitytės, šis klausimas dar būtinai bus svarstomas VRK. „ Žiūrėsime, ar tai virs rekomendacijomis, ar tvarkos aprašu, bet tuos žingsnius reikia žengti, nes čia visko gali būti, kad ir priešiškai nusiteikusių valstybių noro socialinius tinklus užversti vienų ar kitų kandidatų politine reklama“, – sakė ji.
„Bet dėl visiško draudimo siūlymo, nežinau, ar tai nebūtų žingsnis atgal. Socialiniai tinklai atėjo į mūsų gyvenimą ir panašu, kad jie taip greitai nepasitrauks: žmonės vis daugiau savo laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, tai tiek politinių partijų, tiek komitetų, tiek kandidatų interesas yra rasti visuomenę, rinkėjus, ten kur jie daugiausiai būna. Matyt, čia reikėtų plačiau diskutuoti ne apie draudimus, ne tiesiog kad neleisti, bet apie būdus ir priemones, kaip viską subalansuoti, kad būtų užtikrinta ir tinkama kontrolė, ir galėtų ir partijos ar kiti kampanijos dalyviai save tinkamai pristatyti rinkėjams“, – kalbėjo VRK pirmininkė.
Reguliavimui pritartų ne visi
Problemą dėl nereguliuojamos politinės reklamos socialiniuose tinkluose įžvelgia ne visi. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkei Agnei Širinskienei atrodo keista, kad toks klausimas apskritai keliamas. „Sunkiai įsivaizduoju, kaip dar galima labiau sugriežtinti socialinius tinklus, vis tiek yra priežiūros mechanizmas, jei yra pamatoma nepažymėta politinė reklama“, – sakė ji.
Ji pabrėžė tikrai nesutinkanti su tais, kurie siūlo politinę reklamą socialiniuose tinkluose uždrausti visai. „Neįsivaizduoju, kodėl turėtų būti diskriminuojama viena medija lyginant su kita, dėl to, kad apskaityti nepavyksta. Galų gale, tarkime, politinė partija užsakinėja reklamą, ji vis tiek apmoka sąskaitas, kurias galima patikrinti, VRK turi galimybę jų paprašyti ir nustatyti pirkimo faktą, tada iš sąskaitų matyti, kokia apimtis buvo. Aš nelabai įsivaizduoju, kaip dar kitaip patikrinti, nes lygiai tas pats argumentas gali būti ir bet kokiai kitai spaudai pritaikomas. Tikrai VRK, manau, neturi orakulo sugebėjimų surinkti vienu momentu visą spaudą, įskaitant ir regionų, ir ją kontroliuoti, bet tai turbūt nereiškia, kad bus uždrausta ir visa reklama regioninėje žiniasklaidoje. Be to, spaudoje, retoriškai svarstant, gali būti ir nepažymėta reklama, kaip ir feisbuke gali būti, tad man tokios draudimų iniciatyvos labai keistos“, – kalbėjo A. Širinskienė.